Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014 09 07 16:17
11
0
SHARES
Česlovas Iškauskas | Delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Česlovas Iškauskas | Delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

1939 metų rugsėjis – SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto įgyvendinimo mėnuo. Tai laikotarpis, kai imperijų sąmokslas virto visos Europos, ypač rytinių jos pakraščių tragedija ir apvainikuotas dviveidiško jų sąmokslo rugsėjo 28-ąją, kai ta Europa buvo iš naujo persidalinta.

Ar bereikia priminti, kad tas rugsėjis prieš 75 metus labai jau primena šiandienos situaciją, apie ką garsiai šaukia Vakarų spauda, kaltindama savo šalių valdančiuosius abejingumu įvykiams aplink Ukrainą… Štai laikraštis „The Washington Post“, vesdamas paraleles su 1939-ųjų rugsėju, retoriškai klausia: „Ar kalbos apie karą Europoje – isterija?“Ano rugsėjo kaleidoskopas: rugsėjo 1-ąją Vokietija užpuola Lenkiją, viena po kitos – Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada, netgi Nepalas ir Pietų Afrikos Respublika skelbia karą Vokietijai, tik po 18 dienų naciai apsupa didvyriškai besiginančią Varšuvą. Karo prologas baigiasi slaptaisiais protokolais, ir Lietuva jau patenka į SSRS interesų zoną.

O rugsėjo 17 d. SSRS atplėšia savo gabalą: paskelbusi notą Lenkijai Raudonoji armija įsiveržia į Vakarų Ukrainą, užima Rytų Lenkiją, Vakarų Baltarusiją ir kt. Tuo metu, kai Vokietija jau kariavo, kaip „XXI amžiuje“ rašė istorikas Haroldas Grabauskas, J. Stalinas rengė gudrų planą, kaip prijungti Baltijos šalis prie SSRS – be karo. Šalia šio „taikaus“ plano SSRS kariuomenės vadovybė rengėsi karui, jeigu Lietuva nesutiks priimti sutarties. Ir štai 1939 m. spalio 10 dieną SSRS pasiūlo Lietuvai savitarpio pagalbos sutartį bei grąžinti Vilnių, tačiau už tai Lietuva turi įsileisti sovietinių karių bazes, Maskva pradeda iš dalies kontroliuoti užsienio politiką. Netrukus džiūgaudama Lietuvos kariuomenė įžengia į beveik 20 metų buvusią lenkų okupuotą sostinę.

Sausį Lietuva jau buvo paskelbusi savo neutralumą ir nepalaikė nė vienos iš kariaujančių pusių. Bet aplink siaučiantis karo uraganas vertė sunerimti ir besiblaškančius Lietuvos lyderius. Valstybės Gynimo Taryba jau rugsėjo 1-ąją savo posėdyje nutarė stiprinti pasienį, nors mobilizacija buvo paskelbta vėliau. Jai jau buvo skirta bankuose laikomų rezervinių pinigų, bet tik rugsėjo 15 d. pradėtos formuoti penkios priešlėktuvinės motorizuotos kuopos. Rinkimasis į dalinius vyko sunkiai, nes jau buvo juntamas naujo karo kvapas, trukdė ir tą rudenį labai pabjurę orai.

Atrodytų, juokingas tas pasipriešinimo vajus, ypač paskelbus neutralumo poziciją, bet tai irgi buvo tam tikri demonstratyvūs veiksmai nenustatytam priešui atremti. Naciai ir sovietai jau stovėjo „veidas į veidą“, abu ūsuoti dėdės klastingai šypsojosi vienas kitam, rengė bendras vaišes, paradus, apsikeitimus ištekliais ir karo specialistais, o Berlyne ir Maskvoje vienas kitam ruošė pirtį. Iš pradžių atskyrimo linija ėjo palei Narevo, Vyslos ir Sano upes, bet po Lietuvos patekimo į SSRS interesų sferą, susiformavo startinės karo linijos, nusitęsusios nuo Memelio, per Suvalkus (1941 m. sausio 10 d. Maskvoje pasirašytu slaptuoju protokolu SSRS už Suvalkijos ruožą Vokietijai sutiko sumokėti 7,5 mln. dolerių), Brestą, Peremyšlį, Černovicus ir Besarabiją iki Juodosios jūros.

Tuo metu Vokietijos okupuota teritorija apėmė 187 717 kv. km arba apie 48,5 proc. Lenkijos valstybės teritorijos. Aneksuotos ir tiesiogiai prie Vokietijos reicho prijungtos teritorijos plotas buvo 91 974 kv. km, o gyventojų skaičius – apie 10 milijonų, kurių dauguma buvo lenkai. Beveik 1 mln. lenkų buvo išvaryti iš Vokietijos aneksuotų sričių, o ten buvo perkelti 600 000 vokiečių iš Rytų Europos ir 400 000 – iš reicho. Likusioje 95 743 kv. km teritorijoje su 12,1 mln. gyventojų buvo sukurta vokiečių valdoma Generalinė Gubernija. Karo su Sovietų Sąjunga pradžioje, 1941 m. rugpjūčio 1 d., prie jos buvo prijungta Galicija.

SSRS apžiojo didesnį gabalą Lenkijos. Okupacinės kampanijos pabaigoje Sovietų Sąjunga užėmė 52,1 proc. Lenkijos teritorijos (maždaug 200 000 kv. km) su daugiau kaip 13,7 mln. žmonių. Teritorija buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos, išskyrus Vilniaus sritį, kuri buvo perduota Lietuvai, nes Antanas Smetona nesutiko su Vokietijos siūlymu pačiam atsiimti Vilnių. Nedidelė teritorija, kuri buvo Vengrijos sudėtyje iki 1914 m., buvo perduota Slovakijai.

1939–1945 m. žuvo daugiau kaip 6 mln. Lenkijos piliečių (apie 21,4 proc. visų gyventojų) Manoma, kad virš 90 proc. žuvusiųjų buvo ne tiesioginės karo, o vokiečių ir sovietų okupacijos akcijų, nukreiptų prieš civilius, aukos. Didžiausi paradimai – per Varšuvos bombardavimus, malšinant Varšuvos sukilimą ir, žinoma, Katynės tragedija.

Minėtame „The Washington Post“ straipsnyje, kurį parašė Pulitzerio premijos laureatė Anne Applebaum (žydų kilmės žurnalistė ir rašytoja, komunizmo nusikaltimų tyrinėtoja, atskleidusi Krymo aneksijos esmę, dabartinio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žmona), perspėjama, kad Europa brenda į naujo karo fazę. „V. Putinas iš tikrųjų svarsto riboto branduolinio smūgio galimybę, galbūt vienai iš Baltijos šalių sostinių, kad parodytų, jog NATO nedrįs atsakyti tokiu pačiu smūgiu, bijodama globalinės katastrofos“. Ji ragina Vakarus prabusti: „Neleiskite, kad viskas užtruktų tiek, kaip atsitiko 1939 metais“, – ragina ji.

Publicistė tęsia: „ Dar praėjusį penktadienį JAV Baltųjų rūmų atstovas aiškino, kad artimiausias NATO viršūnių susitikimas (rugsėjo 4–5 d. jis vyko Velse – Č.I.) nepriims sprendimo kurti nuolatines Aljanso karines bazes Vidurio ir Rytų Europos šalyse, nes tai draudžia 1997 m. su Rusija pasirašyta sutartis – su valstybe, kuri nuolat pažeidinėja tarptautines sutartis, pavyzdžiui, kad ir Budapešto memorandumą, garantuojantį Ukrainos sienų neliečiamumą… Ir kaip tuomet Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai jaustis pilnateisėmis NATO narėmis?..“

Taigi, 1939-ųjų ir 2014-ųjų rugsėjai artėjančių grėsmių prasme panašūs. Rusija išprovokavo gilėjantį konfliktą pietryčių Ukrainoje, šį regioną ji ketina sujungti su Krymu, dominuoti Juodosios jūros prieigose, paskui sutelks savo pastangas aneksuoti Baltijos šalis, smogti Lenkijai. Tai patvirtino ir įžvalgusis buvęs JAV prezidento patarėjas, įtakingas politikos apžvalgininkas Zbigniewas Brzezinskis, savo interviu CNN neatmetęs galimybės, kad V. Putinas po Ukrainos nusitaikys į Baltijos šalis ir Lenkiją.

75-rių metų senumo situacija kartojasi. Tik dabar turime vieną agresorių, slenkantį iš Rytų „žaliųjų žmogeliukų“ uniformomis. Jų tvanas tikisi paramos Baltijos šalyse. Neabejotina, ją suras, jeigu mes neišmokome 1939-ųjų pamokos.

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  2. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  3. Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?
  4. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  5. Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  6. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  7. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  8. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  9. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  10. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  11. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  12. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  13. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  14. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  15. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  16. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  17. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  18. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  19. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  20. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  21. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  22. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  23. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  24. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  25. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  26. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  27. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  28. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  29. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  30. Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)

Comments 11

  1. tampax'as says:
    6 m. ago

    jeigu liksime tokie liurbiai, o dar penkta-koloninkai ruseliams padės, tai laukime Ukrainos likimo. Estai tai jau patiria…

    Atsakyti
  2. Aivaras says:
    6 m. ago

    Č. Iškauskas: “Ar bereikia priminti, kad tas rugsėjis prieš 75 metus labai jau primena šiandienos situaciją, apie ką garsiai šaukia Vakarų spauda”.

    Šiandienos situaciją primena ne 1939 m. rugsėjis, o 1920 m. spalis, kai Želigovskio vedami “žalieji žmogeliukai” patraukė Vilniaus link, o Pilsudskis apsimetė, kad Lenkija niekuo dėta, kaip dabar Putinas dėl Ukrainos. Kaip Lenkija aneksavo Vilnių, taip Rusija aneksavo Krymą. Nereikia kreipti kalbos į šalį! Hitleris 1939 m. puolė Lenkiją atvirai, nevaidindamas “generolo maišto” ir netvirtindamas, kad “Vokietija čia ne prie ko”.

    Atsakyti
  3. tampax'as says:
    6 m. ago

    gudruti Aivarai, ne apie vokiečių okupaciją kalba, o apie Stalino klastą aneksuoti Baltijos šalis, tariamai susitarus su jų vyriausybėmis. Tada žalių žmogelių buvo užtvindyta visa Lietuva, ir daug kas juos sutiko su gėlėmis.Nemanai, kad dabar tokių atsiras?

    Atsakyti
  4. Juozas says:
    6 m. ago

    keista, bet Europa mažai pasimokė iš II Pasaulinio karo pamokų. Negi jie mano, kad rytų nacistai nebesvajoja apie “Pasaulinę revoliuciją ? Užtenka pasiklausyti jų propagandistų , netgi klouno Zadornovo.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    6 m. ago

    Pliurpalai ir tiek… Tam, kad smogtų Lenkijai, Putinui visai nėra būtina aneksuoti Baltijos šalis. Tai puikiausiai galima įvykdyti iš Karaliaučiaus ir Baltarusijos, nekišant nagų prie Baltijos šalių.
    Kaip matosi, Iškauskui autoritetai yra “Vakarų spauda”, o ne Bušas, Obama, kurie aiškiai sakė ir sako, kad Baltijos šalys “nebus okupuotos”, pagaliau Butkevičius sako, kad jis gauna daugiau informacijos už žurnalistus ir kad nesibaimindami galime miegoti ramiai…
    Bet, matyt, Iškauskui terūpi baimes Lietuvoje varinėti, todėl ir prisirankioja atitinkamų “Vakarų spaudos ” pliurpalų, užuot priminus ką sako JAV Prezidentai, mūsų Premjeras…
    O kokios čia gali būti tos “1939 metų pamokos”, kai, jeigu rimtai, jokių analogijų su 1939 -ųjų grėsmėmis nėra. Mes ne neutralūs, mes NATO, viena ranka su JAV, Ukraina, pagaliau Prezidentas ne vasališkas Lenkijai Smetona…

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      6 m. ago

      Tu Kažin ar kvailas ar specialiai kurstai diskusaiją? Ar nėra grėsmės? Visi šaukia apie būtinybę saugotis nuo naujos okupacijos grėsmės, o tu – “v Bagdadie vsio spokoino”. Tiki NATO garantijomis? Gal jų armija ir ateis, bet po to, kai apsvarstys NATO taryba, priims sprendimą viską išsiaiškinti diplomatiniais kanalais, kai narių parlamentai aprobuos NATO sprendimą ir t.t.t.t., tai praeis pora savaičių, na atsiųs gal du Junkerius su paprastais kulkosvaidžiais, o Putinas sakė, kad per dvi savaites jis užimtų ir Kijevą… Lietuvėlė gi mažytė ir 1939 m. spalį Raudona armija Lietuvoje įsitaisė per dvi dienas… Tad netriesk srutomis.

      Atsakyti
  6. Kažin says:
    6 m. ago

    Tam ir stipriname savo kariuomenę, karinę galią, esame dvišalėje saugumo partnerystėje su JAV, NATO, pagaliau esame ES šalimi, kad ramiai kurtume savo gyvenimą, o ne gyventume nuolatiniame baiminimesi Rusijos okupacijos grėsmių. To, kad gyventume okupacijų baimėje, kaip žinoma, visais laikais siekė ir sieks Rusija – tokia jos imperinė prigimtis. Gi savo rašiniais “visi šaukėjai” su Iškausku, o paskui jį ir tampax’u, tik prisideda prie Rusijos okupacijos grėsmių tribadūravimo Lietuvoje, nuolat sekdami savotišką pasaką “Bėkime, dangus griūva”…, užuot, Rusijai “čiaudint”, Lietuvoje dainavus… “aš tos Rusios nebijau – nebijau – nebijau”.

    Atsakyti
  7. Getas says:
    6 m. ago

    Tampax-ui! 1939m. Raudonoji armija įsitaisė tik po derybų su Lietuvos vyriausybe – spalio mėn. O tos derybos prasidėjo po to kai prolenkiškasis Smetona 1939 m rugsėjo pirmoje pusėje nėjo pasiimti Lietuvos sostinės Vilniaus, o jį užėmė rugsėjo 17-18 d. R. armija. Po tokių išdavikiškų Smetonos veiksmų Lietuva iš Vokietijos įtakos zonos buvo atiduota į SSRS įtaką už Liublino ir dalies Varšuvos vaivadijas, Molotovui su Ribbentropu 1939m rugsėjo 28 d.pasirašius 2-ąjį slaptąjį protokolą. Čia ir prasidėjo Lietuvos tragedija su didesnėmis žmonių ir turto netektimis procentinėje išraiškoje negu tos šalys, kurios tiesiogiai dalyvavo kare.
    Dabar atsakyk sau ir kitiems, kodėl apie šį 2-ąjį protokolą istorikai ir publicistai beveik tyli, o iškeliama 1939 m. rugpjūčio slaptasis prortokolas, kuris Lietuvai buvo labai naudingas, nes abi šalys Vokietija ir SSRS pripažino VIlnių ir Pietryčių Lietuvą (Dzūkiją) pagal 1920 m. nubrėžtas sienas Lietuvos respublikai.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 m. ago

      Gal visko suversti Smetonai nereiketu… Tiksliai nepamenu kas, bet kazkuris tarpukario Lietuvos politinis veikejas apraso peripetijas, kas tada vyko. Buvo balsavimas, ir labai maza persvara ‘nugalejo’ pasisake pries ejima i Vilniu. Buvo kazkokiu abejoniu, dvejoniu,…. bet koku atveju galimybe buvo praleista. Puiki galimybe, tad siandien turime ka turime. Ne toks jau tas Smetona buvo ir diktatorius 🙂

      Atsakyti
  8. Getas says:
    6 m. ago

    Pasirodo rugsėjo 5 d. generolo Jono Černiaus vyriausybė nesugebėjo priimti sprendimo Vilniui vaduoti tik dėl krikščionių demokratų atstovų Ministrų Taryboje pasipriešinimo, jiems grasinant net pasitraukti iš Vyriausybės, nors premjeras Černius buvo pritaręs Škirpos planui. Akivaizdu, jog Vyriausybės atsistatydinimas vykstant karui būtų buvęs rizikingas žingsnis, todėl buvo palikta įvykiams rutuliotis be Lietuvos dalyvavimo. Apie situaciją koalicinėje Vyriausybėje papildo ir Vilniaus klausimo aptarimas krikščionių demokratų vadovybėje, cituoju: „Vienas to pasitarimo dalyvių man vėliau patvirtino laišku, jog ir ten balsai buvo pasiskirstę pusiau. Sprendimą nežygiuoti į Vilnių nusvėręs vienas, būtent K. Bizausko balsas. […] Tai štai kaip buvo sužlugdytas Vilniaus, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybės gelbėjimo planas. Skaitančiajam šias eilutes, tikiuosi bus dabar aišku, kam tenka atsakomybė – ne vien formali, bet ir esminė – už tą fatališką klaidą, kurios pasekmės nulėmė Lietuvos likimą.“ – konstatuoja pasiuntinys, įgaliotasis ministras Kazys Škirpa.
    Kazio Bizausko prolenkiškos tendencijos buvo pastebimos nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo su Lenkija, kurios pasireiškė ir dabar Vilniaus susigražinimo klausimu. Apie tai byloja Škirpos mintys: „Tačiau pažymėtina, jog apie slapčiausius Lietuvos Vyriausybės dalykus dažnai ir net greitai sužinodavo Lenkijos pasiuntinys Kaune F. Charwatas“ ir tai patvirtina jų ministro
    J. Becko citata: “Remiantis mūsų ministerio F. Charvato pranešimais, vokiečiai išvystė intensyvią veiklą, kad paskatintų Lietuvą užimti Vilniaus kraštą“ .

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    6 m. ago

    Jeigu rimtai, tai jokių pateisinimų dėl nėjimo atsiimti Vilniaus negali būti. Be Vyriausybės dar buvo Prezidentas Smetona. Taigi Vyriausybei nepritarus sprendimui “vaduoti Vilnių” Premjeras, kuriam rūpėtų Lietuva, o ne valdžia, būtų atsitatydinęs arba būtų Smetonos atstatydintas ir paties Prezidento priimtas sprendimas Vilniui vaduoti. Beje, karas tam negali būti laikomas kliūtimi, juolab, kad tuo metu jokio karo Lietuvoje, jeigu ji save laikė ne Lenkija, nebuvo. Kai to Prezidentas nepadaro negali būti niekuo pateisinta. Tai akivaizdus savo pareigų neįvykdymas.
    Apskritai tokie svarbūs, kertiniai tarpukario istorijos įvykiai, kaip 1926 m. perversmas, 1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas, 1939 m. nėjimas atsiimti Vilniaus iki šiol nėra nei politiškai, nei istoriškai nuodugniau tyrinėti ir įvertinti. Dėl to kaip tik ir kyla daug dabarties politinių bėdų, ypač santykių su Lenkija plotmėje. Tai taip Lietuvos valdžios nesirūpinimo valstybe faktas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais

2021 01 17
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1930; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1727; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1504; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1441; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1401; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1382; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
8
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 17
0
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Šią savaitę pradėjęs pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, apsilankymus daliniuose tęs ir kitą savaitę....

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuva – Naujoji Zelandija | FIBA nuotr.

Lietuvos krepšininkai žengė į ketvirtfinalį palaužę Naująją Zelandiją 76:71 (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai