Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė masinę taikią manifestaciją. Vienodo likimo Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės fiziškai ir dvasiškai rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu.

Tai buvo dvasinis istorinis aktas, turėjęs didelę reikšmę visų trijų tautų Atgimimui, jų nepriklausomų valstybių atkūrimui. Baltijos kelio įvykis kiekvienoje iš šių valstybių buvo atitinkamai įvardytas ir pažymėtas: fotografijomis, filmuota medžiaga, leidiniais, kryžių, koplytėlių, meninių monumentalių statinių iš medžio, akmens, metalo kūriniais, kita modernia menine forma ar būdu, pašto ženklais, numizmatika, informacinėmis svetainėmis.

2009 m. liepos 30 d. vykusiame UNESCO Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) Baltijos kelią liudijančių dokumentų kolekcija buvo įtraukta į UNESCO tarptautinės programos registrą „Pasaulio atmintis“ , nes įvykęs renginys yra neatskiriama ne tik šio regiono, bet ir viso pasaulio kolektyvinės atminties dalis.

Kadangi minimame renginyje nuo Vilniaus iki Talino 600 km atkarpoje susikibę rankomis dalyvavo apie 2 mln. žmonių, tai jis buvo įtrauktas ir į Gineso rekordų knygą. Kelias ėjo ruožu Vilnius– Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Cėsys–Valmiera–Rūjiena–Viljandis–Tiūris–Rapla–Talinas.

Šiemet 2014 m. rugpjūčio 23 d. minėsime šio nepakartojamo renginio ir akcijos 25-erių metų sukaktį. Todėl Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 37 Baltijos kelią žyminčias ženklų vietas, kurias įrengė tuo metu dalyvavę vieno ar kito rajono žmonės, menininkai, tautodailininkai. Toms ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės.

Pastatytas ženklas žymi įvykio vietą, jo vaizdas liudija apie kūrėjų estetinį pajautimą, tuo metu ten buvusiesiems sužadina taurius atsiminimus. Vienas Baltijos kelio dalyvis svarsto: „O jeigu dabar tautai būtų reikmė demonstruoti savo vienybę, tai turėtų būti kas nors, kas žmones sujungia“. Taip, tai atmintis, ne vien kalbėjimas sau ir keliems aplinkiniams, o buvimas drauge. Tai jau kas penkti metai vykstantis susitikimas su dainomis, giesmėmis, šokiais, įvykio ženklų vietoje, tampantis gyvąja tradicija.

Etninė kultūra, jos visos formos buvo ir yra tas stiprybę teikiantis stimulas visiems bendro likimo valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – žmonėms. Atmintis ištrina atskiras įvykių detales, lieka nepakartojamas jausmas, dvasinis pakilimas, kurį prisimena tuo metu Kelyje stovėję vaikai, įsikibę į mamos, tėčio ranką, ar sėdėdami seneliui ant pečių. Norėdami, kad mūsų jaunesnė karta pajustų bent dalį patirto tauraus bendrumo, vienybės jausmo, paraginkite ir drauge vykite į Baltijos kelio istorines, simbolines vietas. Pasipuoškime tautiniais drabužiais, pasiimkime muzikos instrumentus, o galbūt dar turite ir Atgimimo laikų ranka rašytus ar spausdintus dainynus su populiariausių tuo metu dainuotų liaudies ir autorinių dainų rinkiniais.

Savivaldybės gali pasikviesti susigiminiavusių miestų ir miestelių iš Estijos ir Latvijos atstovus paliudyti tikrai, o ne tariamai draugystei bendrame renginyje. Neužmirškite drauge nusifotografuoti, kas galite ir nufilmuokite renginio akimirkas, visa tai liks ateičiai. Istoriniais atsiminimais ir nuotraukomis galite pasidalinti ir socialiniame tinkle.

Kaip matyti iš atskirų rajonų skelbimų, daugelyje jų išvakarėse ir kitomis dienomis vyks gražių renginių šiai sukakčiai paminėti. Kitų rajonų atstovai kviečia teikti idėjas, kaip prasmingai, originaliai, neprasilenkiant su šventės turiniu pažymėti šią Baltijos kelio 25-mečio sukaktį. Žadantiems aktyviai dalyvauti renginiuose „Baltijos kelio sąšauka“ viena iš 1989 m. Baltijos kelio organizatorių, Parlamentizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė dėl papildomos informacijos kviečia kreiptis el. p. anrups@lrs.lt, istorija@lrs.lt arba tel. 852396119; mob. tel. 861619252. Renginio „Baltijos kelio Sąšauka“ scenarijų rasite ČIA.

Linkėdami vieni kitiems dažniau jausti vienas kito petį kasdienybės darbuose, džiugiose šventėse ir rimtomis akimirkomis, perduokime ir gausinkime savo taurią atmintį jaunajai kartai jai suprantamomis formomis, mūsų protėvių patikrintais būdais. Iki susitikimo Kelyje!

Autorius yra Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas