Baltijos kelio dieną Lietuvos ir Latvijos Nacionaliniai susivienijimai sutarė bendradarbiauti

Rugpjūčio 23 d. minint Baltijos kelio metines Lietuvos ir Latvijos delegacijos Lietuvos-Latvijos Saločių pasienio punkte iškilmingai pasirašė du svarbius dokumentus: Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaraciją ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir Nacionalinios susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ komunikatą.

Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaracijoje teigiama, kad „Baltijos kelias – iki šiol yra vienas didžiausių vienybės ir įkvėpimo šaltinių, kuriant išsivadavusių Baltijos valstybių ir tautų ateitį. Atkreipiamas dėmesį į tai, kad „latvių ir lietuvių bendra baltiška kilmė skatina atsisukti į dvasinius mūsų vienybės pagrindus“ ir, kad „šiandieniniai latvių ir lietuvių tautų rūpesčiai globalizuotoje aplinkoje turi bendrų ypatybių ir drauge yra lengviau įveikiami“. Kartu išreiškiamas apgailestavimas, kad atkūrus abiejų šalių nepriklausomybę dvišalis bendradarbiavimas tarp šalių liko gan paviršutiniškas ir neįgijo būtino strategiško kryptingumo.

Deklaracija ragina Lietuvos ir Latvijos valstybes atsigręžti į abiejų tautų vienybės idealus ir „ryžtingai siekti glaudesnio bendradarbiavimo bei intensyvesnės nacionalinių kultūrų sąveikos“. Taip pat pažymima, jog yra būtina ugdyti piliečių supratimą, „kad pareiga savo valstybei yra neatsiejama nuo rūpesčio jos dvyne seserimi ir nuo bendro baltiškojo paveldo puoselėjimo“.

Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaraciją pasirašė Lietuvos Sąjūdžio ir Latvijos Tautos fronto dalyviai, abiejų šalių Nepriklausomybės akto signatarai bei Latvijos Nacionalinių susivienijimo „Viskas Latvijai/TB/LNNK“ ir Lietuvos Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai, Latvijos-Lietuvos forumo nariai.

Antras svarbus dokumentas Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir Nacionalinio susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ komunikatas įtvirtino abiejų Lietuvos ir Latvijos valstybių nacionalinių susivienijimų susitarimą dėl pagrindinių Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimo krypčių: 1. Dėl bendros Latvijos ir Lietuvos informacinės erdvės sukūrimo. 2. Dėl latvių kalbos mokymo Lietuvoje ir lietuvių kalbos mokymo Latvijoje; 3. Dėl baltistikos mokslų ir kultūros istorijos tyrinėjimų plėtros. 4. Dėl Baltijos šalių ekonominės ir politinės kooperacijos skatinimo.

Komunikate teigiama, kad bendras Latvijos-Lietuvos informacinės erdvės sukūrimas yra gyvybinis abiejų tautų ir valstybių reikalas ir įsipareigojama pradėti konsultacijas dėl nuolat veikiančios dvišalės tarybos įsteigimo šiam uždaviniui spręsti ir jo įgyvendinimui stebėti.

Abi pusės įsipareigojo siekti, kad abiejų šalių bendrojo lavinimo mokyklose kartu su vienos šalies valstybine kalba būtų sudaroma galimybė išmokti ir kitos šalies valstybinės kalbos pagrindų, taip pat pažymėjo būtinybę laikytis suderintos politikos valstybinės kalbos apsaugos srityje.

Komunikate teigiama, kad baltistikos mokslų ir kultūros istorijos tyrinėjimų plėtra turėtų tapti ne tik abiejų šalių prioritetu, bet abiejų šalių aktyviausio bendradarbiavimo sritimi.

„Sieksime pakeisti atsainų ar protarpiais netgi destrukcinį abiejų šalių valstybės vykdomosios valdžios požiūrį į baltiškos kultūros paveldą, jos aukščiausią prestižą ir tarptautinę reikšmę. Abi šalys turėtų priimti atsakomybę už šio paveldo išsaugojimą ir raišką visame senajame baltų kultūros areale bei aplink jį“, – rašoma komunikate.

Siekdami skatinti Baltijos šalių ekonominę ir politinę kooperaciją, komunikatą pasirašę Lietuvos ir Latvijos Nacionaliniai susivienijimai pareiškė, kad yra pasirengę Baltijos šalių parlamentams vienu metu pateikti svarstyti įstatymo projektą, „nustatantį privalumą tiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, kurių įgyvendinimas teikia naudą bent vienai kitai Baltijos šaliai ir įtraukia bent vienos kitos Baltijos šalies subjektus“.

Taip pat pažymima, kad glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas galėtų paskatinti daug aktyvesnę bei produktyvesnę Baltijos Asamblėjos veiklą.

Dokumentus iš Lietuvos pusės pasirašė Nepriklausomybės akto signatarai Birutė Valionytė ir Romualdas Ozolas bei Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos ir Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila iš Latvijos Dainis Ivanis (Dainis Ivans) ir Nacionalinio susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ atstovas Raitis Sadalniekas (Raitis Sadalnieks).