Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video)

Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.

„Šiandien jau akivaizdu, kad labai didelė mūsų gyvenimo ir veiklos dalis persikrausto į virtualiąją erdvę. Dabartinį elektroninį perversmą galima pavadinti dar vienu lūžiu žmonijos istorijoje, – konferencijoje „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ sakė VU Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona. – Esama pastebėjimų, kad tos kalbos, kurios neprabilo spausdintu žodžiu, daug greičiau nyko. Todėl kartais išvedama analogija, kad tas pats nutiks su kalbomis, kurios nebus aktyviai vartojamos virtualiojoje erdvėje.“

Pasak jo, Lietuva į šį traukinį įšokti spėjo laiku ir šiandien lietuviškoji interneto erdvė nė kiek ne menkesnė už kitų Europos tautų. Tačiau programinės įrangos situaciją dr. A. Smetona mato kiek prastesnę: „Lokalizuotomis programomis aktyviai naudojasi danai, švedai, suomiai, norvegai, olandai, rusai ir daugelis kitų tautų. Ar užsienietiškos programinės įrangos vartojimas neužgauna lietuvių tautinių ambicijų? Kuo mes prastesni už tuos, kurie savo kalbą sėkmingai ir gausiai vartoja kompiuteriuose?“.

Spaudos konferencijos metu įžvalgomis dalinosi ir Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka, kurio teigimu, norint, kad kalba gyvuotų, reikia suteikti jai galimybę įsitvirtinti ir viešojo gyvenimo srityse – ne tik įvairiuose dokumentuose, bet ir skaitmeninėse technologijose. „Kalba yra šalies tapatybės šerdis, įrašyta Konstitucijoje. Apmaudu, bet lietuvių kalba ypač stumiama iš mokslo srities, todėl kyla pavojus, kad ateityje ji bus tarsi antrarūšė. Mokslo sritis itin artimai siejasi su skaitmeninėmis technologijomis, todėl pripratus prie lietuvių kalbos kompiuteriuose, noras ją matyti aplink save atsirastų savaime“.

A.Valotka liūdnai vertino lietuvių kalbos perspektyvas mokslo srityje. Pasak jo lietuvių kalba mokslo darbų rašymo ir gynimo srityje ateities neturi ir esą yra tik laiko klausimas, kad mokslo srityje lietuvių kalba vaidins tik antrarūšį vaidmenį. „Ką padarysi…“ – liūdnai atsidūsėjo kalbininkas.

Vilniaus universiteto vykdytą projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ pristačiusi konferencijoje  prof. Valentina Dagienė teigė, kad Lietuvoje informacinės visuomenės procesas vyksta per lėtai ir per mažai jam skiriama dėmesio. „Kompiuterinių programų lokalizavimas – jų vertimas ir adaptavimas – svarbus ne tik dėl lietuvybės saugojimo viešojo gyvenimo srityse, bet ir dėl darbo efektyvumo, kadangi dirbant kompiuteriu nereikia mokytis užsienio kalba užrašytų mygtukų, komandų, meniu punktų pavadinimų ar aiškintis, ką reiškia kompiuterio pateikiami pranešimai“, – sakė profesorė.

„Euromosaic“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Europos kalbos nyksta, o pasak ekspertų, 46 proc. Europos gyventojų nekalba ir neskaito jokiomis kalbomis, išskyrus gimtąją. Pasak konferencijos dalyvių, taip atsitikti galėjo ir dėl noro naudoti savo kalbą stokos. „Kalbant apie kompiuterius ir internetą, kyla klausimas, kodėl nekyla ranka internetinės svetainės adresą užregistruoti su lietuviškais diakritiniais ženklais? Tokių svetainių šiuo metu turime tik kiek daugiau nei 200, o iš viso Lietuvoje svetainių su .lt galūne užregistruota daugiau nei 165 tūkst.“, – pastebėjo dr. A. Smetona. Pasak jo, akivaizdu, kad nacionalinio išdidumo tautiečiams dar kiek trūksta.

A.Smetona taip pat apgailestavo, kad lietuvių kalba stumiama iš mokslo srities ir studentai pageidauja magistrinius darbus gintis ir daktarines disertacijas rašyti anglų kalba. Kaip paradoksą jis paminėjo tai, kad VU Filologijos fakultete pirmoji disertacija apginta anglų kalba buvo lituanistinė…

Projektas „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ vykdomas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K). Projekto laikotarpis nuo 2012-04-01 iki 2014-09-30. Projekto įgyvendinimui skirta Europos Sąjungos struktūrinė parama – 2 mln. 414 tūkst. 942,17 litų. Daugiau informacijos apie projektą ir programinę įrangą galima rasti ČIA.

Spaudos konferencijos Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas (Alkas.lt, lrs.lt):