Šeštadienis, 6 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lvove per ataką apgadintas istorinis pastatas, kurį puošia LDK ženklai

www.alkas.lt
2026-03-27 06:00:00
75
PERŽIŪROS
5
Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios vidus 2023 m.

Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios vidus 2023 m. | valdovurumai.lt nuotr.

Kovo 24 d. teroristinė Rusija ištisą parą apšaudė Ukrainą – į šalį paleista apie 1 000 įvairių raketų ir dronų. Tai ypač intensyvi Ukrainos valstybės terorizavimo akcija penktus metus besitęsiančios agresijos metu ir dar vienas neabejotinai žiaurus karo nusikaltimas.

„Valdovų rūmų muziejus jau daug metų palaiko draugiškus ryšius su Ukrainos, ypač Lvivo, muziejininkais.

Mūsų muziejaus bendruomenę pribloškė žinia, kad vakar pavakarę vienas iš sprogusių dronų apgriovė Šv. Andriejaus bernardinų vienuolyno šventoriuje stovėjusį istorinį pastatą, sudegino jo stogą.

Sprogimo banga pažeidė už 10 metrų esančią bažnyčią, – sako Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas. – nusitaikyta į Ukrainos brangakmenio, Lvivo senamiesčio, istorinį pastatą – tai barbariškas, gyvuliškas veiksmas.“

Šv. Kazimieras ant Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios fasado
Šv. Kazimieras ant Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios fasado | valdovurumai.lt nuotr.

Remiantis Ukrainos šaltiniais, Rusijos pasiųsti dronai ir raketos sąmoningai taikėsi į Lvivo istorinį centrą, kuris yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Didžioji atakų dalis buvo nukreipta į civilinius pastatus, o keli dronai, atskridę vėlyvą popietę, pasiekė ir Lvivo bei Ivano Frankivsko miestų istorinius centrus. Šv. Andriejaus bernardinų vienuolyno istorinius vitražus ir interjero puošybą išgelbėjo tai, kad langai dar karo pradžioje buvo užkalti medžio plokštėmis.

Lvivo Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas svarbiausių visos Vakarų Ukrainos dvasinių centrų, kuriame šiandien įsikūrę bazilijonų vienuoliai – graikų apeigų katalikai. Tai itin įspūdingas vėlyvojo Renesanso ir Manierizmo architektūros bei dailės paminklas, kuriame dera itališkoji ir Šiaurės Europos meninė stilistika.

Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčia Lvive 2018 m.
Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčia Lvive 2018 m. | valdovurumai.lt nuotr.

Bažnyčia buvo pastatyta XVII a. pradžioje – jos natūralaus akmens fasadas papuoštas Lenkijos Karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbais. Interjeras išsiskiria prabangiais XVIII a. pradžios paauksuotais mediniais altoriais.

Dešinį bažnyčios fasadą, kurio pašonėje ir nukrito bei sprogo dronas, puošia Lietuvos dangiškojo globėjo šv. Kazimiero skulptūra.

Tiek senaisiais laikais čia gyvenę bernardinai, tiek XX a. įsikūrę bazilijonai palaikė artimus ryšius su Lietuvos vienuolijomis. Taigi, Lvivo bernardinų ansamblis, kurį vakar barbariškai atakavo rusai, yra ir lituanistiniu požiūriu svarbi europinio paveldo vertybė.

Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios vidus 2023 m.
Šv. Andriejaus bernardinų bažnyčios vidus 2023 m. | valdovurumai.lt nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė solidarizuojasi su sesėmis ir broliais ukrainiečiais. Smerkiame šalies agresorės barbariškumą ir kviečiame pasaulio visuomenę bei valstybių vadovus atsakingai reaguoti į nepateisinamus Rusijos veiksmus, keliančius didžiulę grėsmę Europos civilizacijos ženklams Ukrainoje ir naikinančius UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje įtvirtintus pasaulio paveldo apsaugos ir išsaugojimo principus.

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių poetai dalyvavo poezijos šventėje „Poetų žemė“ Lvove
  2. Lvove, prie muziejaus, iškelta Lietuvos ir kitų svarbiausių Ukrainą remiančių valstybių vėliavos
  3. Enciklopedinės žinios apie LDK valdovus
  4. Atnaujintame žemėlapyje upaveldas.lt – Kauno modernizmo ženklai išeivijoje
  5. Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių
  6. Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai džiaugiasi svarių įvertinimų derliumi
  7. Valdovų rūmų muziejuje – ypatinga vertybė
  8. Bus atidengtas Bonos Sforcos bareljefas
  9. Vilniaus pirmojo paminėjimo proga – Valdovų rūmų muziejaus dovanos lankytojams
  10. V. Dolinskui įteiktas garbingas Ukrainos apdovanojimas – ordinas „Už intelektinę drąsą“
  11. Valdovų rūmų muziejus Ukrainos muziejininkus supažindina su šiuolaikiškiausiais parodų sprendimais
  12. R. Ravaitytė-Mejer: Nesinorėtų, kad Neringa taptų tik turtingų žmonių vasarviete
  13. Valdovų rūmų muziejuje – valdovo Algirdo laikų pilies įtvirtinimai
  14. Amerikiečiams gali tekti kautis su rusais
  15. Rengiamas vakaras vienam žymiausių lietuvių architektų restauratorių – K. N. Kitkauskui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Vilna says:
    2 mėnesiai ago

    Rašoma- Lvive bažnyčios ‘fasadas papuoštas Lenkijos Karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbais’. Akivaizdu, kad tie herbai nėra vienodo valstybinio statuso, nes valstybės pavadinimu Lenkijos ir Lietuvos karalystė nebuvo. Tai rodo, kad LDK pagal statusą nebuvo valstybė, nepaisant to, Lietuvoje, kalbant apie tuos lenkiškus laikus, istorikų vartojamas pavadiniimas – Lenkijos ir Lietuvos valstybė yra istorinis melas. Koks šio melo tikslas? Mulkinti tautą, slėpti tikrąjį lenkizmo jos istorijoje vaidmenį, jo kelis šimtmečius vykdytą lietuvybės smaugimą…
    Po Krėvos ir Horodlės unijų Lietuvos valstybė išnyko ir ji atstatyta buvo tik 1918 m. vasario 16-osios aktu bei atkurtoji valstybė juo buvo atskirta nuo istorijoje buvusio Lenkijos valstybingumo. Šio Lietuvos valstybės atskyrimo Lenkija oficialiai nėra pripažinusi iki šiol. Tai kogi melais ir lenkizmo piktadarybių esmės nutylėjimais siekiama. Prolenkiška pozicija istorijoje Lietuvai garbės nedaro.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Valstybės ,,Lenkijos ir Lietuvos valstybė” tikrai nebuvo. Bet faktiškai Lietuva bent iki Liublino išliko žymiu laipsniu savarankiška. Daugeliu požymių savarankiškesnė nei dabartinė Lietuva.Ir vėliavos nekeitė svetimoma, kaip dabar.

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      >Vilna
      Citata: “Prolenkiška pozicija istorijoje Lietuvai garbės nedaro”. Lvovas yra Ukrainos miestas. Lenkija, nors ir stipri valstybė, tačiau Ukrainai kare su užpuolusia ją Rusija nesigirdėjo, kad kuo ženkliai būtų padėjusi. VILNA teisi, manau, sakydama, jog prolenkiška pozicija istorijoje Lietuvai garbės nedaro. Sovietmečiu į Lvovo alaus daryklą buvau nuvažiavęs patirtimi gamybine pasidalinti. Jie nustebo, kad aš nemoku lenkiškai, nes manė, kad su lenkais esame gentainiai. Išsiaiškinome. Atsisveikinant, keturias dėžes alaus geležinkeliu į Vilnių žadėjo atsiųsti. Atsiuntė. Šaunuoliai.

      Atsakyti
  2. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    ,,vėlyvojo Renesanso ir Manierizmo architektūros bei dailės paminklas” – vėlyvasis renesansas ir manierizmas yra skirtingi to paties stiliaus pavadinimai. Taigi ,,ir” čia netinka.

    Atsakyti
  3. Vilna says:
    2 mėnesiai ago

    Dėl galimai atsiradusio ‘+++’ techninio išskirtinumo komentuojant.
    Po mano komentaru ‘+++’ leidžiama rašyti, o po jo – man rašyti techniškai galimybė nesuteikiama (neseniai padaryta, kad mano atveju išmetamas tik laukelis be ‘rašiklio’). Kitų komentarų atvejais tai – kaip ir nepasireiškia.
    Todėl prašyčiau į tą atsiradusį techninį išskirtinumą atkreipti vyriausiojo redaktoriaus J.Vaiškūno dėmesį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje
Lietuvoje

Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje

2026 06 06
FNTT
Lietuvoje

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius išaugo iki 102 tūkst.

2026 06 06
Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje
  • Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje
  • Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius išaugo iki 102 tūkst.
  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

Kiti Straipsniai

Europos archeologijos dienos Senajame arsenale

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje

Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje

2026 06 06
FNTT

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius išaugo iki 102 tūkst.

2026 06 06
Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Andrijus Teležnijus

„Negalime sau leisti būti bejėgiais“: karo chirurgo kasdienybė Ukrainoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai