V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas (19)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Rinkimai baigėsi. Politinis nomenklatūrinis elitas ir jį aptarnaujanti didžioji žiniasklaida švenčia pergalę. Socdemų ir konservatorių lyderiai ekstatiškai džiūgauja, esą „žmonės rinkosi pastovumą“. Tas pastovumas siejamas su prezidente Dalia Grybauskaite. Bendroje džiūgavimų terpėje gausu žurnalistinių ideologinių klišių, kurias daugelis mūsų politinių lyderių įsiminė anais komjaunuoliškos jaunystės ir apmokymų metais – esą balsavimas rodąs, kad „žmonės tiki Lietuva“. Lygiai taip anais laikais komjaunimas „tikėjo šviesia ateitimi“, kurią jiems kūrė vyresnieji draugai – komunistai. Ir sukūrė.

Didysis istorijos paradoksas – jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuva gyvena išsivadavusi iš sovietinės okupacijos, o iki šiol valdoma komunistų partijos ir komjaunimo paruoštų, partinėse mokyklose ir akademijose lavintų kadrų. Nesvarbu, kokiose dabartinėse partijose jie darbuotųsi, kurdami nomenklatūrinį gerovės rojų. Juk išties dar niekada partinei nomenklatūrai nebuvo taip gera ir patogu gyventi. Anais laikais dar virš galvų kabojo Kremliaus rimbas, o dabar – visa valdžia ir visi finansiniai srautai vienose – valdančiųjų – rankose. Ir jokios atsakomybės.

Dalia Grybauskaitė prezidentavimą pradėjo rodydama ryžtą keisti politinę sistemą – žadėjo plėsti tiesioginių rinkimų sritį, diegti realią savivaldą ir grąžinti teismams tarėjų instituciją, kad ir visuomenė dalyvautų vykdant teisingumą. Pažadai taip ir liko pažadais, o jau šiuo metu net nekalbama apie jokį būtinumą ką nors keisti. Viskas Lietuvoje vyksta kuo puikiausiai, dabar belieka tik svaigintis laimėjimų vaisiais.

Antrajame rinkimų ture dalyvaus du patyrę ir užgrūdinti partinės nomenklatūros kadrai. Tad jokių netikėtumų. Zigmantas Balčytis jau atliko savo sutartą vaidmenį – pridengė prezidentę nuo galimų netikėtumų. Juk visai kitoks spektaklis galėjo susikurti į antrą rinkimų turą išėjus, pavyzdžiui, Nagliui Puteikiui. Arba tos pačios nomenklatūros atstovui Artūrui Paulauskui, kuris įsidrąsinęs ėmė atvirai rodyti prezidentės klaidas ir vykdomos politikos ydas. Vėlgi paradoksas – nomenklatūriniai kandidatai gana tiksliai vardijo didžiausias Lietuvą ištikusias bėdas, tačiau juk tos bėdos ir radosi kaip jų ilgametės politinės veiklos pasekmė. Tačiau savosios veiklos niekas nebuvo linkęs analizuoti, juolab pateikti Lietuvos žmonėms konkrečią pokyčių darbotvarkę.

Didžiausia nesėkmė ištiko Vilniaus merą Artūrą Zuoką – jis ne tik ilgai rungėsi dėl paskutinės vietos su Broniu Rope, bet ir pralaimėjo savo mieste Valdemarui Tomaševskiui. Nepadėjo vaizdinga ir iškalbi demagogija, nei aiškiai demonstruojamas ryžtas ginti oligarchų ir aukštosios teisininkijos bei valdininkijos interesus. Tačiau Vilniaus meras išmanus politinis verslininkas, tad net tuos kelis jį rėmusių rinkėjų procentus jau siūlo antrojo turo dalyviams – gal susigundys. Vis šis tas bus išspausta.

Stebėtinai sužibėjo Naglis Puteikis, vienintelis siūlęs tam tikras sistemines, Lietuvai gyvybiškai reikalingas pertvarkas ir permainas. Kaip tik prieš jį buvo kuriama žiniasklaidos „tylos siena“, tad rinkimų kampanijai trūko ir laiko, ir pajėgų. Partinės nomenklatūros lyderiai bijojo, kad N. Puteikis nepatrauktų dalies žmonių, nedalyvaujančių rinkimuose ar balsuojančių „tyčia prieš valdžią“. Devyni procentai tokiomis sąlygomis – didelis laimėjimas. Juk nebuvo nei partinių skyrių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, nei partinių valdininkų paramos.

Ką duos Lietuvai tos nomenklatūrinis pastovumas? Nieko gera. Juk visais socialiniais „parametrais“ tvirtai žygiuojame savinaikos keliu, vedančiu į pražūtį, kad ir kokiu svaigiu nomenklatūriniu bei oligarchiniu gyvenimu ji būtų pažymėta. Gyventojų spartaus mažėjimo jau nebelaikome problema. Gal netekome tautinio ir valstybinio savisaugos instinkto? Tikėkimės, kad dar puoselėjame jo likučius. Prezidentės tvirtinamas nomenklatūrinio valdymo stabilumas ir pastovumas Lietuvai pražūtingas. Mūsų valstybei reikalingas sukrėtimas, išlaisvinantis kūrybines tautos ir visuomenės galias, kad sutelktai imtume veikti savo krašto ir jos žmonių gerovei, o ne tenkintumėmės „elektorato“ vaidmeniu kas keleri metai stebėdami nomenklatūros surežisuotą rinkimų spektaklį.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Veidas:

    Socdemai patys kalti, kad pasikvietė į valdančią koaliciją ir užsiaugino užantyje gyvatę – Lenkų akciją. dalis rusakalbių tikrai būtų balsavę už buvusius komunistus, o Tomaševskis atėmė jų balsus. Dvi sostinės suderino veiksmus.
    Puteikis pasirodė kaip rimtas politikas ir ateities prezidentas.

  2. Mano nuomone:

    Zuoko didziausia klaida ta, kad uz nugaros sedejo visa politiniu lavonu liberastu kompanija ir gerai isidemetas buves ministras, kuris miegojo ir negirdejo prezidentes skambucio ta ankstu geguzes 17-osios ryta. Vadinasi zmones neuzmirso.

  3. prasmė:

    Jei pradėtume analizę nuo mūsų pačių tai tektų pripažinti,kad egoizmas suskaldė referendumo žmones iškėlę savo garbinamąjį ir tik nusiskutę ar ne savo apšepusias barzdas,apsidrožę ūsus, susiruošė į prezidentūrą.Pabiro kandidatai, negebėję atsisakyti savo egoizmo dėl Tautos bendro tikslo,suskaldė,išskirstė balsus,taip padėdami tiems kas dabar išėjo į antrą turą ir dėl ko verkšlenama.Nereikia kaltinti Kauno bobučių,kurios balsavo už savo” išrinktąją”,ar to jaunimo ,kuris yra valstybinio sektoriaus dirbančių vaikai ir jiems gerai,nes tėvams gerai-jie savam interese.Labiausiai pikta ant tų, kurie atrodo ir proto turintys ir išsilavinę ir situaciją suvokiantys nesugebėjo susitarti ir iškelti vieno kandidato,bet puolė kelti patys save ar savo rato prietelių,nes jei nuskils ir jam bus gerai..Ant jų sąžinės dalinai gula žmonių neviltis dėl to kas įvyko.
    Ką reiškia to,kuriam žmonės urmu atiduoda pasitikėjimą, atsakymas prieš pat rinkimus, į vis keliamą klausimą už ką balsuoti ar už ką balsuos,kad dar neapsisprendė,neturėjo laiko pagalvoti įvardijo A Paulauską,N Puteikį,B Ropę????.Toks atsakymas pribloškė ir dar buvo pasakyta,kad tas ,kas sako,kad reikia sukoncentruoti balsus į vieną kandidatą yra neteisus.Tai rezultatą turim.Ir nereikia kaltinti iš visų pusių belamutinamų žmonių,kurie ir ne vienpusės informacijos negeba susirinkti.Patys žmonių gerbiami prieš rinkimus juos nesustiprino,bet klaidino ir blaškė.Žmonės ieškojo pagalbos,sustiprinimo,aiškumo,ką jie gavo:vieni aiškino balsuoti už du kandidatus ,autoritetų tapęs įvardijo tris ir demonstravo savo”dar neapsisprendimą,dėl laiko nebuvimo,tik visiškai nebuvo aišku,kodėl buvo pagalvojimo lauke buvo prilipdytas ir A Paulauskas prie dviejų? Taip,kad skaldymo ir balsų išblaškymo buvo ,kitaip būtų antram ture N. Puteikis.Kaune keliose apylinkėse jis tikrai buvo antras,kitose nežinau.Taip,kad ne ant Kauno,ar ant žmonių pyktį reikia lieti negebėjus subrandinti vienybės.Galima kritikuoti,pykti ant konservatorių,socdemų,bet jų žmonės dirba vieningai,aktyvūs ir dėl savo tikslo turi kovingumą,ko trūko ir trūksta Lietuvos vertybių ,dvasinio pamato puoselėtojams ir saugotojams.Nejau tikrai balansuojama ant jų išdavystės ribos kai pasitaiko proga ir asmeninis interesas pakelia galvą ir primena apie save?

  4. Pilietis:

    1mln.220tūkst Lietuvos rinkėjų neatėjo balsuoti, va jie ir lėmė tai, ką turim, tikiu, kad už N.Puteikį būtų buvę žymiai daugiau balsų, nes neatėjo balsuoti nusivylę esama valdžia žmonės, nesuprasdami, kad taip padarė paslaugą esamai tvarkai ; tai nėra ko bėdavoti, kad Lietuva parduodama,kad nėra teisingumo, kad korupcija didžiulė, o Kubiliaus džiaugsmui emigracija ir toliau didės; skurdas taip pat einame link dugno.

  5. Dana:

    taip, Vaišvila nustebino. Tai ir parodo, kad negalima aklai pasitikėti jokiu žmogumi. Pasitikėti reikia Dievu ir Jo suteikta išmintimi. Daugiau niekuo. Lietuvoje labai liūdna.

  6. Ūla:

    Viskas labai teisingai pasakyta

  7. Kažin:

    Su Autoriaus pastebėjimais visiškai sutinku. Tik dar pridurčiau.
    Iš rodytos rezultatų keitimosi eigos aiškiai matėsi, kad tuoj po to, kai iš pradžių Paulauskas pirmavo prieš Balčytį, atsirado nuoseklus, tarsi būtų kieno palaikomas, nedidelis “Baltyčio pirmavimas prieš Paulauską”. Panašu, -lyg būtų “skeliama” nuo Paulausko ir dedama Puteikiui…
    Tad klausimas kas galėjo tai “daryti” ir kaip tai vyko. Akivaizdu, kad kompiuteriais “daryti” tai nėra jokia problema. Beje, manyčiau, kad visgi labiausiai tikėtina, jog Balčyčiu galėjo būti “pridengta” Grybauskaitė ne nuo Puteikio, o nuo Paulausko, kaip realiausio galimo kėdės paveržėjo antrame rinkimų rate. Tuo galima būtų paaiškinti ir neįtikėtinai didelį Puteikio gautų balsų skaičių bei taip ilgai trukusį balsų “skaičiavimą”, “nežinojimą” koksgi yra konkretus galutinis dalyvavusių rinkimuose skaičius…

    • Grasilda:

      Jei jau grimzti į sąmokslų teorijas, tai galėjo būti skeliama nuo Puteikio ir dedama Paulauskui, o ne atvirkščiai. O jei be jų – akivaizdu, kad kaimuose DP elektorato daugiau negu miestuose, todėl ir pirmavo Paulauskas. O Puteikis visai nomenklatūrinei kohortai vienodai nemielas.

  8. Kažin:

    Viską versti sąmokslo teorijomis – nomenklatūrinių funkcionierių demagogija…
    Gerai žinoma koks yra sisteminių partijų sąžiningumas. Juk rinkimų komisijų pirmininkais pagal Seimo nusistatytas rinkimų įstatymo nuostatas, matyt, ne šiaip sau tegali būti tik Seimo partijų ir valstybės įstaigų siųsti asmenys, t.y. savi esančiųjų valdžioje. Esant tokioms nuostatoms išeina taip, kad dabar visuose rinkimuose patys kandidatuoja – patys balsus skaičiuoja ir patys save kontroliuoja, kaip jie skaičiuojami. Taigi rinkimai balsavimų organizavimo prasme yra ta pati sovietinė panelė tik kita suknelė…
    Kaimuose socdemų elektorato tikrai yra ne mažiau už DP, taigi pagal jų balsavimo rezultatus “pirmauti” Paulauskui prieš Balčytį kaip ir nebūtų pagrindo, tas yra panašiau į scenarinę intrigą.
    Kas dėl to, jog “Puteikis vienodai nemielas visai nomenklatūrinei kohortai”, tai demokratinių rinkimų spektaklyje visokie personažai yra reikalingi, visokie ir būna… Juolab, kad politinis “nemielumas” iš tikrųjų yra tik spektaklinis.
    Gi manyti, kad Puteikio gautų balsų galėję būti tiek, kad net dalį jų “atskėlus” Paulauskui, jam pačiam vis vien dar liktų per 9%, švelniai sakant yra vaikogališka.

  9. Gražina:

    Straipsnis puikus ir teisingas.
    Labai gaila, kad ne Puteikis antras. Gerbiu šį žmogų ir noriu padėkoti už jo nuveiktą darbą.

  10. Galindas:

    Geras straipsnis, dar vienas ypatingas klausimas, kad svarbiausia kas balsus skaičiuoja, kaip sakė prieš šimtą metų vienas skalbinių vagis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *