Z. Vaišvila. Prezidentės tuštuma

LRT gegužės 1-osios kandidatų į Prezidentus debatai parodė liūdną mūsų visuomenės supratimą apie teisinę valstybės sistemą. Vakaro viršūne tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po Artūro Paulausko, Naglio Puteikio ir Artūro Zuoko klausimų pirmą kartą per penkerių metų savo kadenciją ji buvo priversta viešai atskleisti kruopščiai ir ilgai slėptą savo tuštybę, nepamatuotas diktatoriškas ambicijas ir pasipūtimą, primityvumą ir visišką neatsakingumą. Apie sąžinę ir elementarius sugebėjimus – net kalbėti netenka. Tai ne ES lėšas skirstyti. Per penkerius kadencijos metus net meluoti įtikinamai neišmokta. Užteko kelių paprastų, tačiau tiesmukų klausimų, atskleidusių Prezidentės elementaraus teisinio išprusimo stoką.

Tuo požiūriu nesublizgėjo ir kiti kandidatai. Z. Balčytis net ir nebandė apsimesti, kad bent kiek supranta šią valstybės vadovui privalomą žinoti sritį. Vienintelis A. Paulauskas buvo savo stichijoje, nors taip pat neatskleidė Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu įvykdyto valstybės užvaldymo, kurio logiška pasekmė – pasiekta pirmoji vieta ES šalių lenktynėse dėl korupcijos suklestėjimo.

Melu pradėjusi savo kadenciją, D. Grybauskaitė ją baigia gėdinga tyla ir keliomis beviltiškomis trafaretinėmis frazėmis. Įdomu, ar ji suvokia, kokioje beviltiškoje padėtyje ji yra? Sutelkta išskirtinė vienasmenė valdžia. Tačiau ji griūvai prieš pat naujus rinkimus, nors instruktoriai kruopščiai ruošė ir įgyvendino šį mechanizmą, kurio šerdys – Generalinė prokuratūra ir VSD. Tačiau prieš pat rinkimus krenta 2010 m. birželio 16 d. Generaliniu prokuroru paskirtas D. Valys ir jo vienintelis pavaduotojas D. Raulušaitis. Labai simboliškai krinta – jų pačių baudžiamuoju persekiojimu. Visiškas Prezidentės ir jos komandos, įskaitant V. Landsbergio „skiepų“ nuo D. Grybauskaitės biografijos slėpimo, nemokšiškumas privertė apsispęsti ir Prezidentės pasirinktą VSD vadovą. Gindamas save nuo galimos baudžiamosios atsakomybės už šių „skiepų“ ruošimą, G. Grina kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl garsiojo valstybės paslapties atskleidimo.

Prezidentė debatuose išdrįso neigti žinojusi apie slaptos informacijos nutekinimą ir leptelėjo, kad jei žinotų, kas tą slaptą informaciją nutekino, padėkotų tam žmogui. Prezidentei nesunku tai padaryti, nes ji pati kaip ir jos vyr. patarėja D. Ulbinaitė tą pačią dieną šią paslaptį paviešino savo interviu Rygoje. D. Ulbinaitė Prezidento kanceliarijos spaudos konferencijų salėje viešai paskelbė, kad ji pati paviešino valstybės paslaptį ir tuo didžiuojasi. Prezidentė pati viešai patvirtino, jog Prezidento kanceliarijoje ji vienintelė tegauna slaptą informaciją. Tad Prezidentė, beslėpdama savo biografiją, prisižaidė. Akivaizdu, kad po pralaimėtų 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų D. Grybauskaitė keliaus į kaltinamųjų suolą drauge su D. Ulbinaite. Todėl primityvus melas ir Lietuvos žmonių gąsdinimas karu belieka vienintelis būdas šiai poniai išvengti pelnytos bausmės. Tačiau baisiausia suvokti, kad mūsų valstybę valdo toks primityvus ir teisiškai neraštingas asmuo.

Ilgai ir kruopščiai eita šiuo keliu, kurio gaires prieš 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus D. Grybauskaitei Kremliaus portale regnum.ru nurodė buvęs aukštas Rusijos prezidento V. Putino administracijos pareigūnas Modestas Kolerovas: “…Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimia ir tęstine Lietuvos valdžia“. M. Kolerovas nepaaiškino, kur turėtų išnykti kitos valdžios šakos, tik perspėjo būsimąją Prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“. Pasak M. Kolerovo, Lietuvą valdo „partinė – šnipų oligarchija“. Po dešimt metų trukusio „nacionalistų valstybininkų“ valdymo vienintelė Lietuvos išeitis – sveikas konservatyvizmas, laisvas nuo „amerikiečių demagogijos“. Jei bus einama šiuo keliu, M. Kolerovas piešė šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą. Idealesnio Lietuvos vadovo, kuris santykiuose su Rusija visą kadenciją nesirūpintų savo vadovaujamos šalies interesais, netgi Rusijos tiekiamų dujų kaina, neįmanoma įsivaizduoti. 2009 m., būdama dar visiškai nepatyrusi, mūsų Prezidentė netgi užsipuolė Lietuvos pervežėjus ir gamintojus, eksportuojančius produkciją į Rusiją, atvirai gynė Rusiją.

Labai pranašiškas buvo M. Kolerovo spėjimas apie būsimą D. Grybauskaitės vadovavimą Lietuvai. Viskas numatyta – nuo bendros veiklos su konservatoriais, amerikiečių užsipuolimo (ČŽV kalėjimų paieškos pagal rusiškų šaltinių nuorodas, atsisakymas susitikti su JAV Prezidentu B. Obama Prahoje), karų su neįvardintais oligarchais kariavimas, užmirštant politinės ekonomikos pagrindus, kad oligarchija yra ne stambus privatus kapitalas, o jo susiliejimas su valstybės valdžia, iki pat D. Grybauskaitės tapimo „…(labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimia ir tęstine Lietuvos valdžia“.

Šią absoliučią, tačiau griūte griūvančią D. Grybauskaitės valdžią karūnavo tinkamas Generalinis prokuroras ir Prezidentės iniciatyva Lietuvoje įvestas prokurorinis teisingumas (nori prokuroras – tiria nusikaltimą, nenori – netiria, net teismui panaikinus jo atsisakymą), kurio gegužės 1 d. LRT debatuose, deja, kandidatai neprisiminė ir nepaaiškino. Tikiuosi, naujam Respublikos Prezidentui nekils pagunda naudotis tokia „teisingumo“ sistema, ir ji bus pakeista, o VSD užsiims savo darbu, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo funkcijomis tiriant nusikaltimus valstybei ir žmoniškumui. Priminsiu, kad Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva nuo 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuva tapo „unikalia“ valstybe, neturinčia šiuos nusikaltimus tiriančios ikiteisminio tyrimo įstaigos. Užtat atsirado daugiau pajėgumų ir laiko VSD užsiimti „skiepų“ operacijomis ir kitomis Prezidentės neteisėtomis užgaidomis. Pavyzdžiui, jos nurodymų neklausančių FNTT vadovų neteisėtu atleidimu. Gegužės 1 d. debatuose Prezidentė, ignoruodama visiems asmenims privalomus teismo sprendimus dėl FNTT vadovų atleidimo pripažinimo neteisėtais, Lietuvai vėl pademonstravo savo teisinį neraštingumą ar netgi pavyzdį visiems, kad galima ignoruoti mūsų įstatymus ir teismo sprendimus. Šioje vietoje tenka pagirti A. Zuoko mūsų Prezidentei paspęstus spąstus – buvusių VRM vadovų patvirtinimus apie neteisėtą Prezidentės telefoninės „teisės“ naudojimą, kurį pirmasis viešai ir Seimui patvirtino V. Gailius.

A. Paulauskas, N. Puteikis ir A. Zuokas paprastai ir be didelių pastangų įvarė mūsų Prezidentę į visišką aklavietę ir dėl taip vadinamų Garliavos įvykių. Laida atskleidė, kad Prezidentė ne tik neturi jokių argumentų apsiginti ir šiame savo neteisėtos veiklos bare, bet ir tai, kokia teisiškai ir dvasiškai silpna ponia mus valdo. Teisingiau pasakius, veda mus į pražūtį.

Artėjant 2013 m. mūsų Prezidento rinkimams, D. Grybauskaitė bent atvirai nestojo į Rusijos pusę, ką darė 2009 m. Po pusvalandžio pokalbio su tuometiniu Rusijos Ministru Pirmininku ir Leningrado Universiteto bendramoksliu V. Putinu 2009 m. Baltijos jūros šalių vadovų susitikime Peterburge mūsų Prezidentė santykiuose su Rusija neatliko nė vieno veiksmo! Neatsakė Prezidentė ir į klausimus dėl atominių elektrinių Lietuvos pašonėje statybų toleravimo, nepaaiškino, kodėl nesiderėta dėl dujų kainos sumažinimo. Vis tik be galo drąsu tokiu būdu vaidinti Lietuvos patriotę. Net turint V. Landsbergio paramą.

Kadangi V. Landsbergis savo projekto „Tebūnie Dalia Lietuvos Dalia“ gelbėjimui ištraukė paskutiniąją karo su Rusija grėsmės kortą, tai pakartosiu klausimą, į kurį ne tik bailiai, paliekantys nuomonę apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje Rusijos televizijoms formuoti Algirdui Paleckiui ir Michailui Golovatovui, bet ir V. Landsbergis nedrįsta atsakyti – jei Rusijos valdžia norėtų sutrukdyti D. Grybauskaitei dar kartą tapti Lietuvos Prezidentu, o ne išgelbėti ją, tai kodėl neužduoda jai tikrai nepatogių klausimų? Pvz. mūsų Prezidentė taip ir nepasako savo nuomonės dėl Rusijoje besislapstančių žudikų gynybinės versijos „savi šaudė savus“. Neįtikinamai „Izvestijos“ D. Grybauskaitei bandė klijuoti „aršios antisovietininkės“ etiketę. 2013 m. sausio 12 d. mūsų Seime „Komsomoskaja pravda“ apžvalgininkei Galinai Sapožnikovai pasiūliau į teledebatus su M. Golovatovu pakviesti mane. Ji labai susinervino. Net interviu nutraukė.

Todėl siūlau Rusijai ir V. Landsbergiui užduoti mūsų Prezidentei šiuos klausimus:

– Kodėl D. Grybauskaitė 1989 m. gruodyje po LKP atsiskyrimo nuo TSKP pasirinko ne A. Brazausko vadovaujamą savarankišką LKP, o M. Burokevičiaus vadovaujamą LKP/TSKP ir joje tęsė karjerą, kaip ir kiti, pagal Sausio 13-osios bylos duomenis, TSKP CK samdomi virš 800 tarnautojų?

– Kodėl po Kоvo 11-osios D. Grybauskaitė tęsė savo TSKP CK samdomos vienos vadovaujančių Vilniaus aukštosios partinės mokyklos mokslinės sekretorės darbą, net po to, kai šioje įstaigoje įsikūrė M. Burokevičiaus vadovaujamas ir TSRS kariškių saugomas perversmininkų štabas?

– Kodėl D. Grybauskaitė nevykdė Lietuvos Vyriausybės 1990 m. kovo 11 potvarkio Nr.64p dėl šios mokyklos ir perversmininkų štabo perdavimo Lietuvai?

– Kodėl 15-ai kolaborantų Sausio 13-osios byloje panaikinti įtarimai, neskelbiamos jų pavardės?

– Kodėl Lietuvos prokuratūra neieško perversmininko ir buvusio D. Grybauskaitės viršininko ir LKP/TSKP sekretoriaus V. Lazutkos, paskirto TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektoriumi vietoje pirmtako S. Šimkaus, bandžiusio vykdyti Lietuvos Vyriausybės 1990 m. kovo 11 potvarkį Nr.64p?

– Kodėl prieš 2014 m. Lietuvos Prezidento rinkimus D. Grybauskaitė dar kartą pakeitė savo biografiją, pasiryždama netgi visiškam melui teigti, kad 1989 m. ji nepasiliko tarnauti M. Burokevičiui, o tariamai paliko šią perversmininkų organizaciją ir tariamai įstojo į savarankišką LKP.

Po tokių viešų Maskvos klausimų būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitės neišgelbėtų ir V. Landsbergis. Todėl jie ir neužduodami.

Priminsiu, kad savo 2009 m. pretendentės į kandidatus dalyvauti Prezidento rinkimuose anketoje D. Grybauskaitė nurodė tik TSKP partiškumą, t.y. M. Burokevičiaus barikados pusę. 2014 m. analogiškame dokumente įrašė atvirą melą, kad tariamai stojo į savarankišką LKP.

Viešpatie, kas mus valdo, kokie mes patiklūs! Kokią kainą už tai sumokėsime?