Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Didžiulio tarptautinės visuomenės dėmesio sulaukusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą, jos žalą, prognozuojamą ateities perspektyvą – ne vienintelė šiuo metu aktuali tema, iškelta kaip probleminė tarptautiniuose įvairių diskusijų formatuose. „Milžiniški nuostoliai, susiję su daugelio valstybių vyriausybių surinkta analitine informacija pasaulyje, tenka pripažinti, kelia net ne susirūpinimą, o didžiulį aliarmą mokslininkams, atsakingų visuomeninių bendruomenių ir pažangių valstybių viešojo sektoriaus atstovams bei į ekologišką gyvenimo būdą orientuotiems vartotojams“, tvirtina žemės ūkio atašė pavaduotoja Italijos Respublikoje Laima Čigriejūtė Vitkauskienė.Problematikos aktualija nūdienai bei siūlomi veiksmų planai tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, susilaukę didžiausio žiniasklaidos dėmesio, diskutuoti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 29-je Europos regiono konferencijos sesijoje, kurioje ir lankėsi Lietuvą atstovavusi L. Čigriejūtė Vitkauskienė. 2014 m. balandžio mėn. ) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje didžioji dauguma šio regiono žemės ūkio ministrų, viceministrų, atstovybių prie FAO ambasadorių, nuolatinių atstovų bei deleguotų ministerijų atstovų diskutavo šiuo su žemės ūkio produkcijos pramone glaudžiai susijusiu opiu klausimu. ES patirtimi dalinosi diskusijoje dalyvavęs Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Dakianas Ciološas (Dacian Cioloș), apie kitų regionų skirtumus pasakojo FAO Generalinis direktorius Chose Grasianoda Silva (José Grazianoda Silva).

Pagal diskusijai parengtą FAO vadovybės dokumentaciją bei Nyderlandų karalystės, Italijos Respublikos akademinės bendruomenės (Bolonijos universiteto) atstovų atliktų tyrimų informaciją, nerimą kelianti situacija reikalauja tarptautinio pripažinimo ir atsakingo prevencijos veiksmų plano. „Manau, tai – ne vien turtingų šalių bėda ir ji nė kiek ne mažiau svarbi mūsų tautiečiams, – įsitikinusi žemės ūkio atašė pavaduotoja. – Juk paskaičiuota, kad statistiškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto“.

48 Europos valstybių ir FAO vadovybės susirūpinimu šiame diskusijos forume akcentuota būtinybė imtis aktyvių priemonių visuose žemės ūkio sektoriaus segmentuose, t.y. atsakingai kurti ir vystyti šios problemos prevenciją, įpareigojant maisto produktų gamintojus, didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais atstovus, valstybinės politikos formuotojus bei vartotojus imtis atsakingų veiksmų.

Susimąstyti verčiantys faktai 

FAO valstybių narių bei mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet yra išmetama 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto. Šie produktai išmetami viso maisto gamybos proceso metu: auginant (pvz.: neatsakingai planuojant), gaminant (brokuojant), pakuojant, pervežant iki prekybos vietos, prekiaujant. Suomijos vyriausybės paskaičiavimais, vienas žmogus visos Europos mastu išmeta iki 76 kg maisto per metus. O štai kaštai, susiję su išmetamu maistu, planetos gyventojams sudaro net 750 mlrd. JAV dolerių per metus. Išmetami maisto produktai anaiptol nėra aktualūs tik kažkuriam atskiram pasaulio regionui, jų netausojama nei namie, nei darbo vietoje ar net už 1000 km restorane atostogaujant.

Neefektyviai naudojame ir natūralius gamtos išteklius: dėl maistui sodinamo žemės ploto poreikio užtikrinimo eikvojamas dirvožemis, kertami miškai. Žemės derlingo ploto neefektyvaus naudojimo kaštai siekia 42 mlrd. dolerių (įtraukta dirvos erozijos, kuriai įtakos turi vandens ir vėjo, miškų iškirtimo faktoriai). Išmetamo maisto kiekis sudaro net 28 proc. pasaulio sėjamosios žemės ploto (1,4 mlrd. ha), o tai tolygu plotui, sudėjus net 3 valstybių teritorijas (pvz.: Kinijos, Mongolijos ir Kazachstano). Išeikvojamas vandens kiekis, skirtas realiai išmetamo maisto derliui užauginti, siekia 250 km3, o tai prilygsta Volgos metiniam tėkmės kiekiui, tris kartus didesniam vandens kiekiui už Ženevos ežero dydį arba tai galėtų užtikrinti viso pasaulio vartotojų poreikį namų apyvokos reikmėms. 172 mlrd. dolerių – tai vandens kaštų, reikalingų aprūpinti auginamo, bet išmetamo, derliaus drėkinimui. Dėl žemės ūkio gamybai didinamų plotų  ir neefektyviai naudojamų natūraliųjų išteklių kenčia biologinė laukinių ir jūros gyvūnų, miško augalų įvairovė, o tai sudaro 32 mlrd. dolerių per metus.

Yrantys nesuvartoti užauginto augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai pagamina iki 3,3 gigatonų anglies dioksido. Jei šį išmetamų dujų kiekį sukoncentruotume vienoje vietoje, tai galėtų atsispindėti kaip trečioji pasaulio šalis (po JAV ir Kinijos), išmetanti į atmosferą didžiausią dujų kiekį. Mokslininkų paskaičiavimais tai kasmet sudarytų 429 mlrd. dolerių.

Diskusijoje nuskambėję rekomendacijos

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, ekonomiškai naudingiau maistą perdirbti nei išmesti. Veiksmingesnis būtų išmetamo maisto (atliekų) veiksmų prevencinis planas nei sprendimai kaip kovoti su perpildytu sąvartynų turiniu. Turkijos žemės ūkio ministerijos paskaičiavimais, vertinant nuo 2013 metų pradžios vykdomos akcijos „Nemėtykime savo duonos“ (sudžiuvusios duonos perdirbimo kampanija) rezultatus, per metus buvo sutaupyta 1.3 mln. dolerių. Antros didžiausios ES žemės ūkio produkcijos eksportuotojos Nyderlandų karalystės pavyzdžiu rekomenduotina veiksmų planą pradėti nuo: šalies įvertinimo ir skaidrumo, žinomumo vartotojams viešinimo, ženklinimo su konkrečiomis galiojimo terminų datomis, iniciatyviųjų palaikymu, žinių apsikeitimu, biurokratinių trikdžių patraukimu, tačiau vystant tai ne tik vietos, bet ir Europos regiono lygiu.

Itin svarbi išlieka naudojamo žemės ploto problema (gaminant didelius kiekius). Plėtojant žemės ūkio produktų derliaus auginimą, tai turėtų būti daug efektyviau planuojama.

Siūloma pasinaudoti D. Britanijos pavyzdžiu ir remti nesuvartoto maisto perdirbimo gamybinius projektus, kurie leidžia sutaupyti arba prekybos vietose mažinti maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos nuostolius. D. Britanijos duomenimis, 2011 m. iš gyventojų  perdirbimui surinkto maisto kiekis siekė 250,000 tonų (lyginant su 2010 m. išaugo 54 proc.). Tikimasi, jog 2014 m. paskaičiavimais surinktos maisto atliekos sieks 300,000 tonų, o tai galėtų būti perdirbama į elektros energiją 30 tūkst. namų, jei maisto perdirbimas būtų orientuotas į elektros gamybą. D. Britanijos vyriausybės paskaičiavimais, po aktyvių pirmųjų dviejų akcijų buvo sutaupyta 1 mln. tonų pakavimo medžiagos, o išmetamo maisto – 2.3 mln. tonų (pinigine išraiška tai sudarytų apie 5 mlrd. eurų). Visuomenės vartotojiškas požiūris keitėsi lygiagrečiai: pastaruosius 3 metus sumažėjo 10%, o buitinių atliekų nuo 2007 m. – 15%.

Manoma, jog naudinga efektyvinti maisto logistikos grandį, kurios metu maisto nuostoliai yra didžiausi. Rusijos Federacijos duomenimis, net 17 proc. viso užauginto derliaus prarandama dėl ilgo transportavimo.

Edukaciniais tikslais vertėtų skatinti išmetamo maisto prevenciją mokyklose ir viešojo maitinimo įstaigose. Vokietijos pavyzdžiu galima vykdyti vis populiarėjančias viešinimo kampanijas interaktyviomis priemonėmis, prieinamas išmaniesiems įrenginiams, pvz.: programėlių išmaniesiems telefonams pavidalu. Būtina visuomenei viešinti problematikos esmę (pavyzdžiui, didžiausiose Lenkijos parduotuvėse pirkėjams dalinami lankstinukai, skatinantys atsakingą vartojimą).

Vertinga remti ilgalaikius viešinimo projektus, tokius kaip Prancūzijos „Foodwasteday“, kuri sutampa su Pasauline maisto diena, o vyriausybiniu lygiu remti maisto surinkimą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, kaip yra taikoma Lietuvoje, Belgijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų Europos šalių projekto „Maisto bankas“ pavyzdžiu.

Siekiant užtikrinti saugaus maisto standartus „nuo ūkio iki šakutės“, rekomenduojama bendradarbiauti su visomis atsakingų dalyvių grupėmis bei stiprinti maisto grandinės tvarumą.

FAO nariai, siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį (Lietuva FAO narė – nuo 1992 m.), siūlo skatinti įvairias informacines kampanijas, „Maisto bankas“ akcijas, jį pakartotinai pagaminti, perdirbti, o, neradus alternatyvų, tik tada išmesti į sąvartyną.

Ar kada galėjote pagalvoti, kad sumažinus išmetamo maisto kiekį bent 20 proc., užtektų išmaitinti viso pasaulio badaujančiuosius, o t.y. net 842 milijonus žmonių?..

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *