Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei

www.alkas.lt
2014 05 05 08:28
0
Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.
Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Didžiulio tarptautinės visuomenės dėmesio sulaukusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą, jos žalą, prognozuojamą ateities perspektyvą – ne vienintelė šiuo metu aktuali tema, iškelta kaip probleminė tarptautiniuose įvairių diskusijų formatuose. „Milžiniški nuostoliai, susiję su daugelio valstybių vyriausybių surinkta analitine informacija pasaulyje, tenka pripažinti, kelia net ne susirūpinimą, o didžiulį aliarmą mokslininkams, atsakingų visuomeninių bendruomenių ir pažangių valstybių viešojo sektoriaus atstovams bei į ekologišką gyvenimo būdą orientuotiems vartotojams“, – tvirtina žemės ūkio atašė pavaduotoja Italijos Respublikoje Laima Čigriejūtė Vitkauskienė.Problematikos aktualija nūdienai bei siūlomi veiksmų planai tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, susilaukę didžiausio žiniasklaidos dėmesio, diskutuoti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 29-je Europos regiono konferencijos sesijoje, kurioje ir lankėsi Lietuvą atstovavusi L. Čigriejūtė Vitkauskienė. 2014 m. balandžio mėn. ) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje didžioji dauguma šio regiono žemės ūkio ministrų, viceministrų, atstovybių prie FAO ambasadorių, nuolatinių atstovų bei deleguotų ministerijų atstovų diskutavo šiuo su žemės ūkio produkcijos pramone glaudžiai susijusiu opiu klausimu. ES patirtimi dalinosi diskusijoje dalyvavęs Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Dakianas Ciološas (Dacian Cioloș), apie kitų regionų skirtumus pasakojo FAO Generalinis direktorius Chose Grasianoda Silva (José Grazianoda Silva).

Pagal diskusijai parengtą FAO vadovybės dokumentaciją bei Nyderlandų karalystės, Italijos Respublikos akademinės bendruomenės (Bolonijos universiteto) atstovų atliktų tyrimų informaciją, nerimą kelianti situacija reikalauja tarptautinio pripažinimo ir atsakingo prevencijos veiksmų plano. „Manau, tai – ne vien turtingų šalių bėda ir ji nė kiek ne mažiau svarbi mūsų tautiečiams, – įsitikinusi žemės ūkio atašė pavaduotoja. – Juk paskaičiuota, kad statistiškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto“.

48 Europos valstybių ir FAO vadovybės susirūpinimu šiame diskusijos forume akcentuota būtinybė imtis aktyvių priemonių visuose žemės ūkio sektoriaus segmentuose, t.y. atsakingai kurti ir vystyti šios problemos prevenciją, įpareigojant maisto produktų gamintojus, didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais atstovus, valstybinės politikos formuotojus bei vartotojus imtis atsakingų veiksmų.

Susimąstyti verčiantys faktai 

FAO valstybių narių bei mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet yra išmetama 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto. Šie produktai išmetami viso maisto gamybos proceso metu: auginant (pvz.: neatsakingai planuojant), gaminant (brokuojant), pakuojant, pervežant iki prekybos vietos, prekiaujant. Suomijos vyriausybės paskaičiavimais, vienas žmogus visos Europos mastu išmeta iki 76 kg maisto per metus. O štai kaštai, susiję su išmetamu maistu, planetos gyventojams sudaro net 750 mlrd. JAV dolerių per metus. Išmetami maisto produktai anaiptol nėra aktualūs tik kažkuriam atskiram pasaulio regionui, jų netausojama nei namie, nei darbo vietoje ar net už 1000 km restorane atostogaujant.

Neefektyviai naudojame ir natūralius gamtos išteklius: dėl maistui sodinamo žemės ploto poreikio užtikrinimo eikvojamas dirvožemis, kertami miškai. Žemės derlingo ploto neefektyvaus naudojimo kaštai siekia 42 mlrd. dolerių (įtraukta dirvos erozijos, kuriai įtakos turi vandens ir vėjo, miškų iškirtimo faktoriai). Išmetamo maisto kiekis sudaro net 28 proc. pasaulio sėjamosios žemės ploto (1,4 mlrd. ha), o tai tolygu plotui, sudėjus net 3 valstybių teritorijas (pvz.: Kinijos, Mongolijos ir Kazachstano). Išeikvojamas vandens kiekis, skirtas realiai išmetamo maisto derliui užauginti, siekia 250 km3, o tai prilygsta Volgos metiniam tėkmės kiekiui, tris kartus didesniam vandens kiekiui už Ženevos ežero dydį arba tai galėtų užtikrinti viso pasaulio vartotojų poreikį namų apyvokos reikmėms. 172 mlrd. dolerių – tai vandens kaštų, reikalingų aprūpinti auginamo, bet išmetamo, derliaus drėkinimui. Dėl žemės ūkio gamybai didinamų plotų  ir neefektyviai naudojamų natūraliųjų išteklių kenčia biologinė laukinių ir jūros gyvūnų, miško augalų įvairovė, o tai sudaro 32 mlrd. dolerių per metus.

Yrantys nesuvartoti užauginto augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai pagamina iki 3,3 gigatonų anglies dioksido. Jei šį išmetamų dujų kiekį sukoncentruotume vienoje vietoje, tai galėtų atsispindėti kaip trečioji pasaulio šalis (po JAV ir Kinijos), išmetanti į atmosferą didžiausią dujų kiekį. Mokslininkų paskaičiavimais tai kasmet sudarytų 429 mlrd. dolerių.

Diskusijoje nuskambėję rekomendacijos

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, ekonomiškai naudingiau maistą perdirbti nei išmesti. Veiksmingesnis būtų išmetamo maisto (atliekų) veiksmų prevencinis planas nei sprendimai kaip kovoti su perpildytu sąvartynų turiniu. Turkijos žemės ūkio ministerijos paskaičiavimais, vertinant nuo 2013 metų pradžios vykdomos akcijos „Nemėtykime savo duonos“ (sudžiuvusios duonos perdirbimo kampanija) rezultatus, per metus buvo sutaupyta 1.3 mln. dolerių. Antros didžiausios ES žemės ūkio produkcijos eksportuotojos Nyderlandų karalystės pavyzdžiu rekomenduotina veiksmų planą pradėti nuo: šalies įvertinimo ir skaidrumo, žinomumo vartotojams viešinimo, ženklinimo su konkrečiomis galiojimo terminų datomis, iniciatyviųjų palaikymu, žinių apsikeitimu, biurokratinių trikdžių patraukimu, tačiau vystant tai ne tik vietos, bet ir Europos regiono lygiu.

Itin svarbi išlieka naudojamo žemės ploto problema (gaminant didelius kiekius). Plėtojant žemės ūkio produktų derliaus auginimą, tai turėtų būti daug efektyviau planuojama.

Siūloma pasinaudoti D. Britanijos pavyzdžiu ir remti nesuvartoto maisto perdirbimo gamybinius projektus, kurie leidžia sutaupyti arba prekybos vietose mažinti maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos nuostolius. D. Britanijos duomenimis, 2011 m. iš gyventojų  perdirbimui surinkto maisto kiekis siekė 250,000 tonų (lyginant su 2010 m. išaugo 54 proc.). Tikimasi, jog 2014 m. paskaičiavimais surinktos maisto atliekos sieks 300,000 tonų, o tai galėtų būti perdirbama į elektros energiją 30 tūkst. namų, jei maisto perdirbimas būtų orientuotas į elektros gamybą. D. Britanijos vyriausybės paskaičiavimais, po aktyvių pirmųjų dviejų akcijų buvo sutaupyta 1 mln. tonų pakavimo medžiagos, o išmetamo maisto – 2.3 mln. tonų (pinigine išraiška tai sudarytų apie 5 mlrd. eurų). Visuomenės vartotojiškas požiūris keitėsi lygiagrečiai: pastaruosius 3 metus sumažėjo 10%, o buitinių atliekų nuo 2007 m. – 15%.

Manoma, jog naudinga efektyvinti maisto logistikos grandį, kurios metu maisto nuostoliai yra didžiausi. Rusijos Federacijos duomenimis, net 17 proc. viso užauginto derliaus prarandama dėl ilgo transportavimo.

Edukaciniais tikslais vertėtų skatinti išmetamo maisto prevenciją mokyklose ir viešojo maitinimo įstaigose. Vokietijos pavyzdžiu galima vykdyti vis populiarėjančias viešinimo kampanijas interaktyviomis priemonėmis, prieinamas išmaniesiems įrenginiams, pvz.: programėlių išmaniesiems telefonams pavidalu. Būtina visuomenei viešinti problematikos esmę (pavyzdžiui, didžiausiose Lenkijos parduotuvėse pirkėjams dalinami lankstinukai, skatinantys atsakingą vartojimą).

Vertinga remti ilgalaikius viešinimo projektus, tokius kaip Prancūzijos „Foodwasteday“, kuri sutampa su Pasauline maisto diena, o vyriausybiniu lygiu remti maisto surinkimą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, kaip yra taikoma Lietuvoje, Belgijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų Europos šalių projekto „Maisto bankas“ pavyzdžiu.

Siekiant užtikrinti saugaus maisto standartus „nuo ūkio iki šakutės“, rekomenduojama bendradarbiauti su visomis atsakingų dalyvių grupėmis bei stiprinti maisto grandinės tvarumą.

FAO nariai, siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį (Lietuva FAO narė – nuo 1992 m.), siūlo skatinti įvairias informacines kampanijas, „Maisto bankas“ akcijas, jį pakartotinai pagaminti, perdirbti, o, neradus alternatyvų, tik tada išmesti į sąvartyną.

Ar kada galėjote pagalvoti, kad sumažinus išmetamo maisto kiekį bent 20 proc., užtektų išmaitinti viso pasaulio badaujančiuosius, o t.y. net 842 milijonus žmonių?..

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai nesupranta ekologiškumą žyminčių gaminių ženklų
  2. Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
  3. „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
  4. L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
  5. Vėjo energetikai: parduodame elektrą pigiau nei Elektrėnai
  6. Seime rengiamos dvi tarptautinės konferencijos, skirtos ES kovos su prekyba žmonėmis dienai paminėti
  7. Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui
  8. N. Čepulis: Knygų neskaitančioje visuomenėje bręsta lyderių krizė
  9. Įteikta peticija, raginanti švelninti šernų naikinimo politiką
  10. Bibliotekose vyksiančias paskaitas bus galima stebėti tiesiogiai „Youtube‘o“ kanale

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

2021 02 23
Senos padangos | am.lt nuotr.

Padangų atliekas siūloma naudoti kelių ir takų tiesimui

2021 02 23
Vasarą atidžiau žiūrėkite, ką valgote

Kodėl ir pavalgę kartais jaučiamės alkani?

2021 02 21
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

2021 02 18
Vasario 16-ąją prisiminkime tautinę virtuvę

Vasario 16-ąją prisiminkime tautinę virtuvę

2021 02 16
rawsilkandsaffron.com nuotr.

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

2021 02 15
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

„Žaliajai“ paramai šiemet siūloma skirti 133 mln. eurų

2021 02 12
J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?

J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90
  • Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1201; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1096; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 891; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 772; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 585; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

by Ditė Česėkaitė
2021 02 25
1
Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas

Siūlydama atstovus į valstybinių parkų jungtines tarybas, visuomenė galės dalyvauti sprendžiant svarbiausius valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo klausimus. Tai numato...

Skaityti toliau

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos...

Skaityti toliau

Padangų atliekas siūloma naudoti kelių ir takų tiesimui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
1
Senos padangos | am.lt nuotr.

Išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, ekspertai rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, o...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • janina apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Z. Vaišvila: Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus? (tiesioginė transliacija, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai