TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai (1)

smm.lt nuotr.

smm.lt nuotr.

Kokios aplinkybės leido išlikti lietuvių kalbai? Kaip kito mūsų ir kaimynų kalbos? Kodėl lietuvių tauta, buvusi gerokai skaitlingesnė už germanus ir slavus, šiandien tokia maža, bet unikali? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų intriguojančių klausimų paaiškės laidoje „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“, kuri šį rudenį grįš į televizijos ekranus.

„Pernai gruodį žiūrovams pristatėme pirmąsias keturias ciklo laidas, kuriose aiškinomės, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai iki raštijos atsiradimo, kokie jų genetiniai ypatumai ir panašumai su kaimynais, – pasakoja Teresa Rožanovska, laidos prodiuserė. – Pirmosios laidos sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, todėl nusprendėme tęsti pradėtą darbą. Iniciatyvą palankiai įvertino ir mokslininkai, lietuvių kalbos specialistai iš Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.“

Indijos, Vokietijos, Bulgarijos, Rusijos, Latvijos, Italijos lingvistai įžvelgia baltų palikimą nuo Uralo kalnų iki Oderio, nuo Šiaurės Ukrainos iki Graikijos, taip pat – Turkijoje. Pasitelkus lietuvių, latvių, prūsų kalbas rekonstruojamos bulgarų, rumunų protėvių – dakų ir trakų – kalbos. Tyrimai rodo, kad prabaltų religija yra senovės graikų, italų, slavų ir kitų indoeuropiečių tautų tikėjimo pamatas. Baltų kalbos palikimas pastebimas Europos miestų, vandens telkinių pavadinimuose. Be istorinių klausimų laidose bus nagrinėjamos ir šių dienų lietuvių kalbos problemos, pasakoja scenarijaus autorius Mindaugas Sėjūnas.

Projekto kūrybinė grupė seks baltiškais pėdsakais Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Italijoje ir kitose valstybėse, kalbins žymiausius Lietuvos ir užsienio šalių baltistikos, istorijos, archeologijos ir etnologijos specialistus, analizuos žemėlapius, kronikas ir kitus informacijos šaltinius. Laidose bus gausu suvaidintų istorinių scenų, kurios leis geriau suprasti protėvių santykius, buitį, kovos su išorės ir vidaus priešais ypatumus. Naudojant kompiuterinę grafiką bus rekonstruojamas baltų tautų judėjimas, asimiliacija, karo žygiai ir pan.

„Daugelis mažai žino apie lietuvių kalbos ištakas, istoriją, ryšį su kaimyninėmis kalbomis, – pastebi laidos prodiuserė. – Tikimės pažadinti žiūrovų smalsumą, paskatinti susimąstyti apie gimtąją kalbą bei kultūrą. Manome, kad laidų ciklas prisidės populiarinant lietuvių kalbos mokslą Lietuvoje ir išeivijoje, mažinant tautinę nesantaiką, ugdant tikrąjį pilietiškumą“.

Laidų ciklas „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“ bus transliuojamas per televizijos kanalą LRT Kultūra. Rudens sezoną bus parodyta dvylika naujų laidų. Jų rengėjai ragina naudoti šias laidas kaip papildomą ugdymo priemonę bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Tęsėjas:

    ŠAUNU!!!
    Lietuvių kalbos šaknų ieškau jau keliasdešimt metų. Rezultate, lietuvių kalbos pagalba pasisekė įminti seniausiųjų (šumerų, babiloniečių, sen.indų, arijų-baltų, graukų, egiptiečių ir kitų) kultūrų šaltinius. Jų tarpe: arijų-baltų Senasis Testamentas ir epai “Iliada” bei “Odisėja”, sen.indų epai “Mahabharata” ir “Ramajana”, skandinavų epas “Kalevaala”, arijų- baltų poeto Ovidijaus “Metamorfozės” bei daugelį seniausiųjų kultūrų (graikų, kiniečių, japonų, indų ir kt.) mitus bei legendas.
    Visuose šaltiniuose apstu informacijos iš seniausos praeities. Šią informaciją susiejus su mūsų laikų moksliniais atradimais buvo atrasti Trečiasis ir Ketvirtasis Žemės fiziniai judėjimai, kurie puikiai paaiškina kas ir kodėl Žemėje vyko-vyksta ir vyks periodiškai laike maždaug 96 000 metų!!!
    Visa tai su vyksmo schemomis bei laiko grafikais yra aprašyta Romualdo Zubino knygose “Perkūnas”(priešistorija), “Per praeitį į ateitį”(proistorija), “Pažadinta praeitis” (III ir IV Žemės judėjimai) ir “Praregėjimas” (praeitis, dabartis ir ateitis).
    Beje, internete Tęsėjas yra patalpines ir Žemės keturių fizinių procesų vyksmo vienu metu animacinę schemą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: