Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Tibeto skvere, Vilniuje, 12 val. bus paminėti susideginę daugiau nei šimtas tibetiečių, skaitomi jų vardai, o pats Tibeto skveras virs simbolinėmis kapinėmis.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija žiauriai okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus.

Nuo 2008 m. Kinijos saugumo pajėgos su tibetiečiais pradėjo žiaurų susidorojimą. Reaguodami į tragišką situaciją, tibetiečiai vienas po kito ėmė degintis gyvi, tokiu būdu reikalaudami, kad Pasaulio bendruomenė iš esmės imtų spręsti Tibeto klausimą užtikrindama pamatines žmogaus teises į savo kalbą, religiją, kultūrą ir žemę.

Nuo 2009-ųjų vasario iki 2013-ųjų gruodžio Tibete susidegino 123 žmonės. Daugiau nei šimtas šių incidentų pasibaigė mirtimi.

Jums skaitant šias eilutes, gali būti, kad okupuotame Tibete šią akimirką, jaunas vienuolis ar studentas sušunka: „Laisvę Tibetui!“, apsipila benzinu ir uždega degtuką.

Pasak filosofo Leonido Donskio: „Unikali vieta tenka Tibetui – tyliam pasaulio sąžinės egzaminiui. Tibetas ne tik nesiekia delegitimuoti ar demonizuoti Kinijos, o priešingai – pabrėžia savo pagarbą kinų tautai ir Kinijos valstybei. Viskas, ko siekia ši buvusi mažytė teokratinė, bet absoliučiai taikinga budistinė vienuolių valstybė, – tai unikalios senovinės Tibeto kultūros išsaugojimas. Jei Tibetui nebus leista išsaugoti savo kultūrą ir religiją, kils klausimas, ko verta Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija? Jis neišvengiamai kils, jei mes įteisinsime kumščio teisę vien todėl, kad ją praktikuoja naudinga ir mums svarbi valstybė.“

Tarptautinė žmogaus teisių diena pasaulyje minima nuo 1948 m. Būtent gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę Žmogaus Teisių deklaraciją „kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės“. Šioje deklaracijoje įtvirtinti principai pripažinti šiandienos žmogaus teisių apsaugos pagrindu.