Seimas žengė pirmą žingsnį N.Venckienės apkaltos link (5)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 26 d. vakariniame posėdyje Seimas nutarė sudaryti specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti bei išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Už Seimo nutarimo projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 14 parlamentarų.

Komisijoje dirbs 12 Seimo narių: Audronius Ažubalis, Algimantas Dumbrava, Eugenijus Gentvilas, Povilas Gylys, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Ričardas Sargūnas, Vytautas Saulis, Algis Strelčiūnas, Stasys Šedbaras, Mečislovas Zasčiurinskas. Komisijos pirmininku paskirtas Seimo narys Vytautas Saulis, pirmininko pavaduotoju – Eugenijus Gentvilas. Komisijai tyrimą pavesta atlikti ir išvadą parengti iki 2013 m. gruodžio 5 d. E.Saulis yra  tas pats politikas, kuris jau vadovavo laikinajai komisijai, kuri nagrinėjo prokurorų prašymą panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę.

Seimo narių teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei pasirašė 41 Seimo narys. Kaip konstatuotjama teikime – Seimo narė Neringa Venckienė šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, kuria Neringa Venckienė pasižadėjo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei“, nes iš anksto nepranešusi nei Seimo posėdžių sekretoriatui, nei komiteto ar komisijos pirmininkui, ir nenurodydama nedalyvavimo priežasčių, nedalyvavo 54 Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, bei kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose.

Seimas plenariniame posėdyje nepritarė Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus pristatytam siūlymui paraginti Generalinę prokuratūrą nedelsiant pradėti Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos procesą ir taip atverti kelią teisingumui, nebekuriant sąlygų apkaltos procedūrai, nesant galimybės jai dalyvauti.

Remiantis Seimo statutu, teikimas pradėti apkaltos procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas pradėti apkaltos procesą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją; asmuo sulaužė priesaiką; asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą. Seimas, susipažinęs su šio statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą, sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti bei išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.

Jeigu Seimas, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritartų specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, jis turėtų priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime konkrečiam asmeniui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: