Prokuratūra pasityčiojo iš Seimo vėl atsisakydama pateikti medžiagą įrodančią N.Venckienės kaltumą

Kovo 25 d. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Seimo laikinajai komisijai, sprendžiančiai, ar leisti atimti teisinę neliečiamybę Seimo narei Neringai Venckienei Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras dar kartą atsisakė pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Klonio gatvės namo viduje 2012 metų gegužės 17 dieną vykę įvykiai.

Apie tai Lietuvos Respublikos prokuratūros tinklapyje skelbiama: „Prokuroro sprendimas grindžiamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir teismų suformuota praktika, kad draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius nukentėjusiuosius yra absoliutus (BPK 177 str. 1 d.). Išimčių Seimo komisijoms ar visam Seimui įstatyme nenumatyta, todėl prokuroras neturi teisės priimti akivaizdžiai įstatymui prieštaraujančio, žalą nepilnamečio asmens interesams darančio sprendimo ir kartu prisiimti atsakomybės už galimas tokio sprendimo pasekmes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymus prokuroro proceso veiksmus ir sprendimus proceso dalyviai (nukentėjusieji, įtariamieji, civiliniai ieškovai ir atsakovai) gali skųsti aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokurorai yra pateikę Seimo komisijai visus prašytus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie neprieštarauja įstatymų saugomiems vaiko interesams. Tarp tokių duomenų yra ir prašomo vaizdo įrašo aprašas. Komisijai buvo pateikti ir įsiteisėję bei neskundžiami teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad policijos pareigūnų, vaikų teisų apsaugos darbuotojų veiksmai vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo atlikti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atliekant tyrimą N.Venckienės teisinės neliečiamybės (imuniteto) klausimas po 2012-05-17 įvykių jau buvo sprendžiamas du kartus (2012-06-26 Lietuvos Respublikos Seimo ir 2012-09-21 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos) ir abiem atvejais sutikimas leisti patraukti N.Venckienę baudžiamojon atsakomybėn buvo duotas prokurorams nepateikiant minėto vaizdo įrašo.“

Viskas būtų logiška ir aišku, jei speciali Seimo narių komisija būtų prašiusi vaizdo medžiagos apie mergaitę ir ne susipažinimui už uždarų durų, o išviešinimui. Tačiau prašyta buvo medžiagos apie Seimo narę ir ne viešinimui o komisijos narių turinčių teisę dirbti su slapta medžiaga peržiūrai.

Atrodo, kad „generaliniai prokurorai“ nusprendė Lietuvos Respublikos Seimui priminti  jo vietą, o būtent – sovietnės Aukščiausios Tarybos melžėjų išrinktų ne tam, kad galvotų ar spręstų bei vertintų, o tam, kad vykdytų aukščiau stovinčios valdžios generalinę liniją ir neužmirštų kas yra tikroji valdžia šalyje.

Prieš tai atsisakydami suteikti Seimo laikinosios komisijos pareikalautą vaizdo medžiagą prokurorai buvo apsimetę, kad nesuprato kokios medžiagos Seimui reikia. O dabar, kai jiems buvo aiškiai paaiškinta – kokios, atsisakydami ją suteikti jie jau nebeturi ką prarasti, juk žino, kad Seimo nariai jau priprato susitaikyti su pastumdėlių statusų (yra precedentų), tad vis tiek balsuos kaip reikia vadams. O jei nebalsuos ir tyrimas bus nutrauktas, tai tos medžiagos ir taip rodyti niekam oficialiai nebereikės.

Ar Seimo nariai su tokiu vaidmeniu susitaikys ir balsavimu defacto įteisins tokį savo pastumdėlišką stausa? Greičiausiai, kad taip, nes atrodo, kad būtent toks šios institucijos statusas ir yra. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Laukti liko ne ilgai.