A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Edvardas Trusevičius (antras iš kairės) | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas spalio 28 dieną pradėjo ilgą derinimų su įvairiomis žinybomis etapą, bet kol jis paklius ant Vyriausybės posėdžių stalo, o po to į Seimą, nutekės dar nemažai vandens Nemune ir Neryje.

Nemažiau įdomu ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja ar ne keturi šio įstatymo projekto variantai, tokioje konkurencinėje kovoje išvysti šviesą E.Trusevičiaus projektui šansų sumažėjo dar labiau. Tačiau prieš porą savaičių E.Trusevičius, kalbėdamas „Znad Wilii“ radijuje gana optimistiškai kalbėjo apie savo „kūdikio“ – naujojo įstatymo perspektyvą. Kuo grįstas jo optimizmas?

„Tikiuosi, kad įstatymas bus priimtas, nes jame įteisintos europietiškos normos, privalomos Europos Sąjungoje“, kalbėjo viceministras. Jo nuomone, Europos tautinių mažumų konvencijos (ją Lietuva ratifikavo 2000 m.) nuostatos turi būti patvirtintos ir Lietuvos įstatymu. Kokios nuostatos labiausiai rūpi Lietuvos viceministrui? Pirmiausia – tautinės mažumos kalbos vartojimas viešajame gyvenime. Ką apie tai sako minėta konvencija?

10 straipsnis: „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą“. Oficialus konvencijos komentaras apie šią nuostatą sako: „Tai itin svarbus pripažinimas, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir be jokių trukdymų vartoti savo mažumos kalbą. Mažumos kalbos vartojimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri leidžia tokiems asmenims išreikšti ir išsaugoti savo savitumą. Ji taip pat leidžia jiems naudotis žodžio laisve. Sąvoka „viešai“ reiškia, pavyzdžiui, viešojoje vietoje, lauke arba kitų asmenų akivaizdoje“.

Taip ir norisi paklausti kultūros viceministro: ar buvo Lietuvoje nors vienas atvejis, kai tautinei mažumai priklausančiam asmeniui viešoje vietoje, lauke arba kitų asmenų akivaizdoje buvo draudžiama kalbėti savo kalba? Nebuvo ir nebus – kalbėkite kiek norite ir ką norite. Keista tik, kad ši nuostata akcentuojama vos ne kaip svarbiausias tautinių mažumų gyvenimo siekis.

E.Trusevičius toje radijo laidoje neužmiršo ir „dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimų“ reikalavimo. Kas šia tema rašoma konvencijoje? 11 str.: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Tenka pažymėti, kad Lietuvos teisinė sistema nenumato tokių užrašų; sutartyje su Lenkija apie dvikalbius pavadinimus nieko nepasakyta; o nagrinėjant konkrečias sąlygas tektų pastebėti, kad „tradicinių“ pavadinimų mažumų kalbomis, kurie būtų nesusieti su Rusijos imperijos, Vokietijos Trečiojo Reicho ir SSRS okupacijomis, taip pat Vilniaus krašto okupacijos laikotarpiu Lietuvoje nėra (Lenkijos tautinių mažumų įstatyme okupacijų sąlyga yra įvardyta).

Nemažiau svarbi sąlyga yra tai, kad Lietuvoje pusę amžiaus buvo sovietinė dvikalbystė, viskas buvo dubliuojama rusų kalba: gatvių ir įstaigų pavadinimai, dokumentų įrašai. Žmonės visa tai gerai prisimena, todėl sugrįžimas į dvikalbes gatvių lenteles, įstaigų pavadinimus, dvikalbę raštvedybą taptų naujos okupacijos simboliu.

Žodis po žodžio E.Trusevičius pakilo iki aukštesnių apibendrinimų. Štai jo diagnozė dėl vis dar problemiškų tarpnacionalinių santykių Lietuvoje: „Jeigu politinėje arenoje būtų tik lenkai ir lietuviai, įtikinėti per daug nereikėtų. Jeigu neturėtume trečios jėgos. Politinėje rinkoje ji jaučiama. Nenoriu politikuoti, turiu susilaikyti nuo drąsios retorikos. Manau, kad visuomenės nuomonė ir klausytojai žino, apie ką kalbu“.

Iš tikro, paklauskime Nežiniuko balsu, apie ką kalba kultūros viceministras? Apie Lietuvos rusus? Bet jie yra lojalūs Lietuvai ir jokių problemų nekelia. Tai gal toji jėga už Lietuvos sienų, t.y. pati Rusija? Tuomet išeitų, kad ši valstybė skatina lietuvių ir lenkų nesugyvenimą, inspiruoja tarpnacionalinius konfliktus? Vėlgi neįtikėtina, nes žymiai paprasčiau Rusijai būtų skatinti lietuvių ir rusų, o ne lietuvių ir lenkų konfliktą.

Vadinasi ta trečiąja, priešiška Lietuvai jėga lieka Lenkija? Tai būtų visai neįtikėtinas pasažas iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoto viceministro lūpų, kažin ką mano apie šį sensacingą vertinimą Lenkijos ambasadorius? Beje, E.Trusevičius šioje ambasadoje lankosi gana dažnai, todėl apie šios šalies politiką jis žino labai gerai.

Laidos pabaigoje E.Trusevičius surizikavo dar drąsesniems apibendrinimams. Anot jo, žiniasklaidoje girdimi balsai prieš dvikalbius gatvių pavadinimus, kurie esą būtų grėsmė lietuvybei, tėra tik niekingos grupės nuomonė, nereikia manyti, kad taip mano šalies dauguma.

Kad tik ta grupelė neprimestų savo nuomonės daugumai – staiga susirūpino laidos vedėja. Viceministras, pagavęs tą rūpestį, temą pratęsė kur kas stipresniais žodžiais: „kad (lietuvių) nacionalizmas nepavirstų kraštutinumu, kad vadinami patriotai pradėję nuo smulkių dalykų nepabaigtų tuo, kas buvo prieš pustrečių metų Norvegijoje”.

Priminsiu, kad toje ramioje šalyje 2011 m. vasarą,  Vikipedijos įvardijimu „krikščionių fundamentalistas, radikaliųjų dešiniųjų sionistas ir aršus islamofobas“ A.B. Breivikas nušovė beveik 100 žmonių. Sulyginęs šį žmogžudį su Lietuvos patriotais (tegu ir „vadinamais“), mūsų šalies kultūros viceministras tarsi įspėja Lietuvos lenkus: jeigu pamatysite kur nors lietuvių nacionalistus, saugokitės, jie gali pradėti šaudyti be įspėjimo.

Kaip atskirti, kurie iš tų lietuvių yra nacionalistai? Čia Lietuvos lenkams padės jų laikraštis „Kurier Wilenski“ prieš keletą dienų išspausdinęs straipsnį kraupiu pavadinimu „Lietuvių nacionalistai atakuoja Vilniaus rajono savivaldybę“ („Litewscy nacjonaliści atakują Samorząd rejonu wileńskiego“). Pasirodo, kad tai protestuoti prieš planuojamą Vėriškių kaimo mokyklos uždarymą prie Vilniaus rajono savivaldybės susirinkę pusšimtis šio regiono gyventojų. Jie Vilniaus rajono vadovybei įteikė prašymą peržiūrėti sprendimą dėl Vėriškių mokyklos. Tik tiek.

Šiuos taikiai demonstruojančius žmones minėtas lenkų laikraštis pavadino lietuvių nacionalistais, taigi pagal Lietuvos kultūros viceministro logiką – potencialiais žudikais. Tokiais pat nacionalistais viceministrui beliktų įvardyti ir kitus, kuo nors nepatenkintus lietuvius, pvz., piketuoti prie Vyriausybės susirinkusius ar tiesiog į ministeriją užsukančius kultūros darbuotojus, protestuojančius prieš skurdžią jų padėtį. Ministerijos (o gal ne tik jos) košmaru tiktų vadinti tokį viceministrą. Paprastas klausimas: ar tinka jam reprezentuoti Lietuvos kultūrą?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

21 komentaras

  1. Netikslus terminas: Lietuvoje nėra nei vienos tautinės MAŽUMOS – tik tautinės BENDRIJOS.
    Artimiausias tautinės MAŽUMOS pavyzdys – LYVIAI Latvijoje. Visi kiti Latvijoje yra tautinės BENDRIJOS.

    Kadangi Lietuvoje nėra “tautinių mažumų” – galima denonsuoti Konvenciją:

    TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

    31 straipsnis

    1. Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

    2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

  2. Sėlis:

    Nepilno proto tie lenkomanai.

  3. patvorinis:

    Klaida buvo nacionalistinės lenkų partijos registravimas, dar didesnė- šios 5-kolonos integravimas į vyriausybę.
    Nepriklausomybės dienos “šventė” Varšuvoje parodė, kad Lenkijos valdžia remia(nes nesiima veiksmų juos pažaboti) neofašistus, surengusius ataką prieš užsienio ambasadą. Pamename fašistuojančių lenkų išpuolius
    Kaune ir Vilniuje. Lenkijos ekspansionistinei valdžiai nieko nereiškia atkomandiruoti kelis tūkstančius neofašistų-futbolo banditų ir įvykdyti pučą Vilniuje. Lietuvos valdžia turėtų ne nuolaidžiauti lenkiškąjam fašizmui, o imtis griežtų priemonių jį tramdyti.

  4. Pikc:

    “Tai gal toji jėga už Lietuvos sienų, t.y. pati Rusija? Tuomet išeitų, kad ši valstybė skatina lietuvių ir lenkų nesugyvenimą, inspiruoja tarpnacionalinius konfliktus? Vėlgi neįtikėtina, nes žymiai paprasčiau Rusijai būtų skatinti lietuvių ir rusų, o ne lietuvių ir lenkų konfliktą.” – būčiau linkęs nesutikti. Nevertėtų Rusijos nurašyti – šita valstybė jau turi patirties žaidime “kai du pešasi – trečias laimi”. Be to, naivu būtų neatsižvelgti į keletą faktų – t.y. kad LLRA į rinkimus ėjo kartu su Rusų aljansu, kad VSD info kalbama apie LLRA ryšius su Rusija, kad Tomaševskis dalyvauja Rusijos ambasados renginiuose – galų gale, kad LLRA nariai atvirai kalba apie bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rusais. Lietuvos rusai Maskvai nėra parankiausia korta, nes aršių sovietikų nedaug likę, o jaunesnės kartos rusai nelabai linkę “kelti bangas”, užtat lenkai – kitas reikalas. Taigi, Rusijos pasirinkimas šiuo atveju remiasi ne tiek etnine priklausomybe, kiek konkrečios grupės naudingumu Lietuvos valstybės destabilizacijai.

  5. Viktoras:

    Sveiku protu sunku suvokti,kodėl socdemai su Premjeru A.Butkevičiumi priešaky,pakvietė politiškai ir tautiškai radikalią su nacionalizmo atspalviu LLRA partiją į valdančiąją koaliciją.Tai išties politinis kairiųjų bukumas.

  6. vytas:

    Gal kultūros viceministrui vaidenasi Draučių žudynės?

  7. Tautinė savigarba:

    Man tai neramu darosi, kai tokius įstatymus kuria žmonės, kurie beveik jau neturi tautinės savigarbos (turiu omenyje, aišku, Seimo narius lietuvius, bet ne lenkus), nes gali būti neišvengta grubių klaidų. Todėl, esant tokiai apverktinai padėčiai, būtų geriau, kad mūsų seimūnai praktiškai nukopijuotų Tautinių mažumų įstatymą nuo mūsų kaimynų, turinčių tautines savigarbas, latvių arba estų, pritaikydami jį Lietuvai. Toks pat patarimas kaip mūsų seimūnams reikėtų vesti užsienio politiką – atsisakyti šiknalaižiavimų užsienio “politikos” ir imti pavyzdį iš latvių bei estų.
    Pabaigai svarbūs retoriniai klausimai: argi ne grubi klaida kviestis į valdančiąją koaliciją antipilietinę ir antilietuvišką LLRA ir skirti jos nariams viceministrų postus (!!), argi ne grubi klaida Vilniaus rajone leisti valstybinių įstaigų pavadinimus dubliuoti lenkų kalba (kam tuomet yra įvesta valstybinė kalba, jeigu dubliuojama?) .

      • Irena:

        Absurdas, kad Vilniaus rajono savivaldybė užldarinėja lietuviškas mokyklas, verčia tėvus atiduoti vaikus į lenkiškas grupes darželiuose, o Lietuvos valdžia negina žmonių teisės laisvai pasirinkti ugdomąją kalbą, net pirštu nepagrasina dėl realių žmonių teisių pažeidimų. Elgiasi kaip žalčio užhipnotizuota auka ir tik skėsčioja rankomis. Iš Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus įsteigtų virš šimto lietuviškų ugdymo įstaigų liko apie 30. Kas sustabdys naująją polonizacijos bangą? Kas apgins prievartaujamus rajono gyventojus

  8. Kažin:

    Konvencijos nuostata, sakanti, kad “kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą”, nereiškia, kad nesantis tos mažumos žmogus privalo tokiu atveju suprasti tautinės mažumos kalbą.
    Taigi ši nuostata tautinės mažumos kalbai valstybinės kalbos dubliavimo ar vartojimo viešumoje vietoje valstybinės kalbos teisės nesuteikia. Trumpai sakant, tautinės mažumos kalba yra tik tarpusavio bendravimo, tik jos, o ne valstybės viešiems reikalams vartoti skirta kalba. Taigi vieši užrašai, pavadinimai ir t.t.,pagal Valstybinės kalbos įstatymą turintys būti rašomi valstybine kalba, yra skirti valstybės, o ne tautinės mažumos dalykams, dėl to tautinė mažuma teisės reikalauti, kad jie būtų dubliuojami mažumos kalba, neturi.
    Viešų pavadinimų dubliavimo teisė mažmos kalba galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu Lietuvos kaip valstybės teritorija nebūtų vientisa.
    Tokia yra Konvencijos nuostatos teisinė prasmė. Ją turime įsisąmoninti visi, kad valdžia su savo ministrais neišdrįstų vedžioti Tautos už nosies, varyti demagogiją.

  9. Patikslinu:

    Andersas Behringas Breivikas yra visai ne sionistas – tradicine šio termino prasme, nes sionizmo pagrindinis postulatas: “Visi žydai privalo sugrįžti gyventi prie Siono kalno, tai yra į Izraelį”, o Breivikas net nesvajojo persikelti į Izraelį.

    Ir jis apskritai joks kokios nors tautos nacionalistas, o yra tipiškas pasaulinis, “žydiško raugo”, kosmopolitas – dar ir masonas.

    Beje, jis ir joks “krikščionis-fundamentalistas” – šie žodžiai buvo “policijos ir saugumo tarnybų nenustatyto asmens” įrašyti į Breiviko veidaknygės puslapį tą naktį, kada jis jau sėdėjo suimtas policijos. 🙂

  10. arvydas damijonaitis:

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: