Šiemet mūsų šalies vandens telkiniuose bus įveista daugiau kaip 400 tūkst. žuvų – 125 tūkst. lydekų, 50 tūkst. šamų, 183 tūkst. sterkų, 73 tūkst. lynų, 12 tūkst. karpių, 3 tūkst. margųjų plačiakakčių ir 1 tūkst. baltųjų amūrų.
Tam skirtos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Valstybinė žuvų įveisimo programa numato pagausinti daugiau kaip 60 vandens telkinių žuvų išteklius. Dabar jau yra įveista 68 tūkst. lynų, 20 tūkst. šamų, po 1 tūkst. baltųjų amūrų ir lydekų.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, yra įveisiamos šiųmetės ir vyresnės žuvys, kadangi tokių išgyvena nepalyginti daugiau nei įveisiant lervutes. Įveisiamos žuvys turi atitikti griežtus veterinarijos reikalavimus. Į vandens telkinius leidžiama išleisti tik kliniškai sveikas žuvis, ir tai reikia patvirtinti dokumentais. Neleidžiama įveisti žuvų, kurių laikymo vietoje buvo pastebėtas padidėjęs gaištamumas ar ta vieta buvo apimta akvakultūros gyvūnų ligos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina kiekvieną įvežamų įveisti žuvų siuntą – taip užkertamas kelias įveisiant įvežtas žuvis išplatinti jų ligas. Žuvų sveikatingumui nustatyti imami mėginiai.
Aplinkos ministerija, siekdama, kad įveisimas vyktų skaidriai ir nebūtų „valdiškas“, konkurso sąlygose yra numačiusi prievolę jį laimėjusiam asmeniui dar iki įveisimo pakviesti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento atsakingą darbuotoją, kad jis patikrintų numatomų įveisti žuvų kokybę ir kiekį. Toks darbuotojas privalo dalyvauti sveriant, pakraunant ir išleidžiant į vandens telkinius žuvų jauniklius.
Apie kiekvieną žuvų įveisimą yra iš anksto viešai informuojama. Aplinkos ministerija kviečia žvejus ir kitus visuomenės atstovus dalyvauti įveisiant žuvis ir patiems įsitikinti įveisiamų žuvų kokybe ir kiekiu.
