Vasario 20 d. aukščiausioje Lietuvos vietoje – ant Aukštojo kalvos Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje – visuomenei buvo pristatyta dar viena sutvarkyta ir lankymui pritaikyta vieta saugomose teritorijose.
Kaip pajuokavo susirinkusiuosius pasveikinęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, niekas šalyje negali pakilti aukščiau už čia esančius. Pradėdamas šį renginį aukščiausiame Lietuvos taške pastatytame apžvalgos bokšte alpinistas Vladas Vitkauskas iškėlė Lietuvos vėliavą. Buvo atidengtas ir šį tašką ženklinantis skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas meniškas aukuras.
Juozapinės geomorfologinis draustinis, išsidėstęs Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, sutvarkytas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos pastangomis. Be apžvalgos bokšto, čia įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, mažosios architektūros elementai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai, pasodintas ąžuolynas. Vakar VSTT direktorė Rūta Baškytė įteikė padėkas draustinio tvarkymo iniciatoriams ir vykdytojams.
Šiame draustinyje esanti Aukštojo kalva (Aukštojas – vyriausias baltų dievas) siekia 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Visai šalia jos dunksantis Juozapinės kalnas (292,83 m) anksčiau buvo laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku, bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad toks taškas yra Aukštojas.
Juozapinės geomorfologinis draustinis sutvarkytas, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
Susiję straipsniai:
- Kviečia renginys su V.Vitkausku aukščiausioje Lietuvos vietoje
- Kirkilų ežerėliai pritaikyti lankymui
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Lietuvos regioniniai parkai kviečia laisvalaikį leisti turiningai (video)
- Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos
- Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas grįžo namo (nuotraukos)
- Lietuvos regioniniai parkai kviečia pakeliauti
- Bus rengiamas Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas
- Gelbėkime nykštukus – mažiausius Lietuvos ir Europos paukščius
- Lietuvos mokyklose surinkta daugiau kaip 300 tonų atliekų
- Vėl bus renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtą (video)
- Žemaitijos nacionaliniam parkui skirtas Lietuvos turizmo „Oskaras“
- Aukštadvario regioninis parkas kviečia į atsinaujinusį Lankytojų centrą
- Vištyčio regioninis parkas minėjo savo dvidešimtmetį
- Valstybiniuose miškuose steigiami genetiniai draustiniai
- Nevėžio vingiai – pagrindinis naujos ekspozicijos akcentas
- Vivattur parodoje siūloma pakeliauti po regioninius parkus
- Regioninių parkų 20-mečiui paminėti organizuojami įvairūs renginiai
- Nauja ekspozicija Kauno marių regioniniame parke
- Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
- Aplinkos ministras: abejones dėl vilkų populiacijos reikia išsklaidyti
- Vilkų medžioklės sezonas – jau nutraukiamas
- Lietuvoje tvarkomi paveldo objektai
- Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena
- Pasaulinė pelkių diena paminėta Sirvėtos regioniniame parke
- Nedrausmingiems vairuotojams baigiasi ramus gyvenimas
- Ventos regioniniame parke tyrinėjami vabalai
- Europos parkų dieną žmonės kviečiami įvertinti gamtos turtus ir jais džiaugtis
- Lietuva -– geriausiai miškus sauganti valstybė
- Žuvims įveisti skiriama daugiau nei milijonas litų
A-B :
Aukštojo aukštuma – Birutės kalnas,
metas metų žygiui, Aukštojo krikštatėvio
Rimanto Krupicko šviesiam atminimui, rengti.
Kurios vietovės Lietuvoje šią, ir kitomis, – visomis visomis
vasaromis kvies, – viso pasaulio lietuvių jaunimą, moksleiviją ir visus į žygį, nuo A į B.
Dėkoju EIGAGiedriui. Jūs labai mandagiai priminėte kai kuriems ponams (aukštaipastatytiems), kad Rimantas Krupickas yra virš visų ant kalno atvežtų ponų galvų. Tie, kuriuos tarnybinės mašinos eilinį kartą kur nors nuveža, netampa aukštesniais už Kalną. Jie tiesiog tik egzistuoja, o Aukštojo Krikštatėvis Rimantas visą gyvenimą gyveno.
Aukštojas tik vienas iš daugelio mūsų vyriausiojo Dievo vardų, Dievas vadinamas Praamžiumi, Prakorimu, Nunadievs, Andajus, Aukštėjas Visagistis, ir kt. Vardų daug o vyriausias Dievas vienas. Manau skulptorės Dalios Matulaitės atsiklausus, galima būtų pataisyti ugniavietę pagal religinius reikalavimus. Dabar ji atrogo kaip paprasta laužavietė. Į karūnos formos metalo žiedą, kuris ten grai žiūrisi ir simbolizuoja aukštesniają jėgą, galima sukrauti lauko akmenų aukurą. Tai būtų nuostabi vieta atlikinėti religines apeigas mūsų Dievams ir Deivėms. O ir dabar, manau, niekas nedraudžia ateiti, atsinešti glėbelį prakurų ir užsikūrus ugnelę susikaupti Dievų ir Deivių akivaizdoje.
nematyt nei boksto normalaus, nei skulpturos normalios, kazkaip prispausta prie zemes, kas cia per valdininku menas…
Drįsčiau paprieštarauti, nespręskite pagal šio reportažo nuotraukas. Yra išsamių, neapsnigtų nuotraukų, kur matosi skulptorės meniniai sprendimai. Įsižiūrėjus į tų akmenų faktūrą, sąsajas su Aukštoju, ugnį degančią metalo karūnoje, aukščiausios kalvos, aukščiausios jėgos simbolizmą, aš pasijuntu kaip šventoje vietoje. Tačiau nuomonių ir skonių skirtume nėra nieko blogo.