Įsigaliojus sutartims su II etapo rangovais startuoja didžiausio karinės infrastruktūros projekto nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Rūdninkų karinio miestelio – statybos darbai. Būsimo karinio miestelio teritorijoje simboliškai atidengta darbų pradžią žyminti lentelė. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius.
„Rūdninkų karinio miestelio projektas yra svarbus egzaminas tiek valstybei, tiek verslui. Turime išlaikyti tempą, bet tuo pačiu užtikrinti aukščiausią darbų kokybę. Mūsų įsipareigojimas laiku priimti Vokietijos brigadą yra nekintantis, todėl iki kitų metų pabaigos Rūdninkų poligone turime sukurti visą kritinę infrastruktūrą“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Rūdninkų poligone Vokietijos brigadai vystoma karinė infrastruktūra – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Bendra II etapo visų trijų sutarčių vertė – 1,33 mlrd. eurų su PVM. Šią sumą valstybė įmonėms sumokės per 12,5 metų – atsiskaitymai prasidės užbaigus statybas ir perdavus karinį miestelį naudoti Lietuvos kariuomenei. Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą, bet ir jų priežiūrą bei paslaugų teikimą, taip pat finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.
„Sparčiau nei planuota vystomas karinis miestelis Rūdninkuose, iki kitų metų pabaigos priimsiantis mūsų sąjungininkės Vokietijos karius, parodo, kad Lietuva savo įsipareigojimus vykdo, o augantis gynybos finansavimas yra daugiau nei tik BVP procentai, bet realūs darbai, šiuo atveju – strateginės reikšmės infrastruktūra. Kiekvienas taikų Lietuvos dangų saugantis karys yra vertas geriausių sąlygų treniruotis, tobulinti pasirengimą ir gerinti sąveiką tarp sąjungininkų. Vyriausybė užtikrins, kad tokios sąlygos taptų realybe, o kiekvienas krašto apsaugai skiriamas euras būtų nukreipiamas mūsų saugumo stiprinimui“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius.
Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu ir padalintas į tris atskiras dalis, siekiant sumažinti valstybei tenkančias rizikas – net ir kilus iššūkiams vienoje projekto dalyje, kitos galėtų būti tęsiamos be pertraukų.
Didžiausias etapas savo apimtimi – prioritetinė infrastruktūra Vokietijos brigadai
II etapo A dalies konkursą laimėjusios UAB „Rudina“ sutarties vertė – 487,61 mln. Eur su PVM skaičiuojant visą 15 metų laikotarpį.
Pagal sutartį, kritinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos karių atvykimui ir apgyvendinimui, taip pat Lietuvos karių, atsakingų už poligono valdymą ir priežiūrą, įsikūrimui, turi būti išvystyta per 1 metus ir 6 mėnesius. Likę statybos darbai turi būti užbaigti per 2 metus ir 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
Pirmuoju etapu (iki 2027 m. pabaigos) bus pastatyti bendrabučiai Vokietijos kariams, ramovė, parkavimo aikštelės, taip pat Lietuvos kariuomenei skirti administraciniai pastatai, kontrolės ir praleidimo punktas, sandėliai, dirbtuvės, priešgaisrinės tarnybos pastatas ir kita reikalinga infrastruktūra.
Antruoju etapu (2028 m.) bus įrengtos sraigtasparnių aikštelės, pastatytos kareivinės, valgykla, medicinos paskirties pastatai, rikiuočių aikštė, remonto dirbtuvės, degalinė–plovykla, garažai ir kita infrastruktūra.
Vystoma greičiau nei planuota
Rūdninkų poligone kritinę infrastruktūrą planuojama užbaigti 2027 m., kas leis Vokietijos brigadai Lietuvoje pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Pagal su Vokietijos gynybos ministerija suderintus poreikius Rūdninkų karinio miestelio vystymas suskirstytas pagal prioritetus į du etapus, siekiant dalį Vokietijos brigados karių priimti anksčiau, nelaukiant viso projekto užbaigimo.
Karinio miestelio I etapo projektavimo ir statybos darbai pradėti dar 2024 m. rugpjūtį vyksta sparčiau nei planuota – šį etapą UAB „Eika construction“ žada užbaigti iki šių metų pabaigos.
Karinio miestelio statyba yra reikšminga investicija į Lietuvos ir NATO saugumą. Karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos, o visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus valdoma bei naudojama ir Lietuvos kariuomenės.
Parengta pagal KAM pranešimą
