Šiemet žuvims šalies ežeruose įveisti numatyta skirti daugiau kaip milijoną litų iš lėšų, gautų už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, lėšas šiam tikslui ministerija skiria pirmą kartą.
„Nesiimu spėlioti, kodėl tai nebuvo daroma anksčiau. Užtat galiu patikinti, kad dabar pagal galimybes tai darysime nuolat. Kam, jeigu ne Aplinkos ministerijai, visų pirma turi rūpėti mūsų žuvų ištekliai?“, – retoriškai klausia ministras.
Konkursas plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliams pirkti ir įveisti bus paskelbtas artimiausiu metu. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose – tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami. Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose.
Aplinkos ministras pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose bus veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o žuvų jaunikliai, ne jaunesni kaip pusės metų. Jų išgyvenimo procentas yra kur kas didesnis nei lervučių.
„Tikiuosi, kad ateityje žuvims įveisti galėsime skirti dar daugiau lėšų. Privalome didinti žuvų išteklius jau vien todėl, kad norintiems pažvejoti žmonėms nereikėtų vykti į Skandinaviją ar kitas šalis kaip dabar. Žuvies turi pakakti ir Lietuvoje“, – sako Valentinas Mazuronis.
Moksliniai tyrimai parodė, kad daugumoje Lietuvos ežerų žuvų ištekliai nualinti. Pagal bendrą poveikio įvertinimo rodiklį, 84 proc. visų tirtų ežerų ir 30 proc. upių patiria stiprų žvejybos poveikį. Vertingų rūšių žuvys per daug išgaudytos, daugumoje vandens telkinių per mažai plėšriųjų žuvų, juose dominuoja menkavertės žuvys. Pastarosios sudaro apie 70 proc. santykinės biomasės. Sparčiausias, o kai kuriuose telkiniuose ir vienintelis būdas atkurti išteklius – įveisti žuvis.
Pavyzdžiui, versliniai sugavimai Kauno mariose iki 2010 m. buvo apie 150 tonų per metus. Nuo 1998 m. žuvų ištekliai ten nuolat menkėjo. Kasmet mažėjo žvejybos efektyvumas, mažiau buvo sugaunama vyresnių amžiaus grupių karšių, kuojų, sterkų, sparčiai mažėjo ir salačių ištekliai. Vien 2007-2009 m. bendra žuvų biomasė Kauno mariose sumažėjo 149 tonomis.
