Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos numato parengti šalies šaltinių ir versmių katalogą. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, svarbiausi šaltiniai ir versmės bus įtraukti į valstybinį požeminio vandens monitoringo tinklą.
Mūsų šalyje gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Hidrogeologų teigimu, Lietuvoje, nedarant žalos gamtai, kiekvieną dieną iš žemės gelmių galima išgauti daugiau kaip tris milijonus kubinių metrų gėlo geriamojo vandens. Požeminio vandens ištekliai ir būklė yra labai susiję su atmosferos arba klimato procesais, paviršinio upių ir ežerų vandens režimu, šaltiniais ir pelkėmis. Šaltiniais arba versmėmis vadinamos gruntinio vandens ištakos upių, ežerų slėnių šlaituose ar artezinio vandens ištakos paviršiniuose vandens telkiniuose ir jų slėnių šlaituose. Kadangi šaltiniai sudaro požeminio „vandens ciklo“ dalį, svarbu juos registruoti.
Siekdama šaltinius ir versmes kuo išsamiau ištirti, LGT prašo jai siųsti apie juos duomenis – užpildyti registracijos lentelę, kurioje reikia nurodyti jų pavadinimus, koordinates ir kt. Daugiau informacijos apie registravimą galima rasti LGT tinklalapyje.
Pasak Jono Satkūno, LGT planuoja išleisti seriją leidinių apie šaltinius ir versmes nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ar atskiruose regionuose. Šiemet jau pasirodė pirmasis leidinys – „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukštadvario regioninis parkas“. Jame pateikta pakankamai informacijos apie šaltinių ir šaltiniuotų vietų būklę, galimybę juos pritaikyti lankytojams. Ši informacija buvo sukaupta ištyrus šiame parke esančių šaltinių cheminę sudėtį, įvertinus geologines ir hidrogeologines jų susidarymo sąlygas.
