Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Susigrąžinkime valstybę! (video) (261)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Š.m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seime surengė spaudos konferenciją „Susigrąžinkime valstybę!“

Z.Vaišvila priminė, kad  iki 2012 m. lapkričio 18 d. Seimas privalėjo įgyvendinti Tautos sprendimą, priimtą 2012 m. spalio 14 d. referendume dėl Visagino AE, tačiau to nepadarė. Pasak signataro, tai pirmas kartas, kai mūsų atkurtos valstybės valdžia visiškai ignoruoja Tautos valią. „Kodėl? Dėl didžiausio mūsų istorijoje valdžios verslo projekto? Dėl silpnumo ar baimės? Kieno baimės? Ar dėl to galima laužyti priesaiką Тautai ir valstybei?“ – klausė Z.Vaišvila.

Pasak Z.Vaišvilos, paskutinieji įvykiai – nuo eilinio vilkinimo dėl Visagino AE projekto sustabdymo iki atviro ir tiesmuko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidinėjimo siekiant pajungti mūsų prokuratūrą forsuotai kuriamai europrokuratūrai – patvirtina, kad visa tai daroma beatodairiškai ir nejaučiant atsakomybės Lietuvai ir mūsų tautai.

„Ką turime daryti mes – Lietuvos Respublikos, o ne Europos sąjungos piliečiai?“ – klausė signataras ir ragino susigrąžinti valstybę iš tų, kurie ją valdo ir be Tautos valios atidavinėja mūsų valstybės suverenitetą, pažeisdami mūsų Konstituciją, laužydami savo priesaiką Tautai ir valstybei.

Seimas dar kartą buvo paragintas įgyvendinti 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimą.

Lietuvos Respublikos piliečiai buvo pakviesti pasirašyti dėl referendumo, kuriuo siekiama sugrąžinti Lietuvai ir jos piliečiams žemę bei jos gelmes, Tautos teisę spręsti valstybės valdymo klausimus referendumais padaryti ne formalia, o veikiančia teisės norma (Kur galima pasirašyti sužinosite ČIA).

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo žiūrėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veiks spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos lrs.lt tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

Skelbiame Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013-09-19 d. perskaityto pranešimo tekstą:

Z.Vaišvila. Susigrąžinkime valstybę!

Paskutiniųjų savaičių įvykiai patvirtina, kad tampame vis sąmoningesni, praregime ir atsitiesiame, o valdžia nebesugeba kontroliuoti visų. Susirūpinome mūsų žeme ir jos gelmių turtais. Paskutinįjį smūgį, manau, labai svarbų, tiems, kurie uzurpavo valdžią Lietuvoje, smogė teismas, pripažinęs FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Giržado atleidimą iš darbo ir teisės jam dirbti su slapta informacija atėmimą neteisėtais. Džiaugiuosi teisėjais, kurie nepasidavė atvirai demonstruotam Prezidentės siekiui, kad taip neatsitiktų. Džiaugiuosi principingu buvusiu FNTT vadovu V. Gailiumi, dar kartą viešai patvirtinusiu, jog šiuos neteisėtus veiksmus jam atlikti liepė Prezidentė D. Grybauskaitė. Netiesiogiai teismas patvirtino ir Prezidentės veiksmų FNTT skandale neteisėtumą. Šiandien žiniasklaida skelbia, kad Prezidentė bando nepripažinti šio teismo sprendimo. Priminsiu Prezidentei, kad teismo sprendimai privalomi visiems asmenims. Tačiau esminis klausimas yra tai, kad V. Gailius viešai patvirtino, jog valstybę valdo VSD gauja. Nuo gaujos neatsiribojanti ir drauge veikianti Prezidentė neturi teisės būti šalies vadove. Jei ji nesupranta, ką daro, tai tikrai užima ne savo pareigas.

Kaip signataras ir buvęs VSD vadovas negaliu toleruoti tokios situacijos, bet ir turiu patikslinti V. Gailių. Tokiu atveju valstybę valdanti gauja yra ne VSD gauja, o gauja, kuriai talkina VSD ir Prezidentė. Arba yra jos nariai. Nežinau jų tarpusavio sąsajų, tačiau FNTT skandalo atveju jos atsiskleidė atvirai. Visada atkurtą VSD buvo stengiamasi padaryti politikos įrankiu. Tarybiniais laikais taip pat šaliai vadovavo ne KGB, o vienvaldė komunistų partija, kuriai ir buvo pavaldi KGB. Neretai tai pamirštame. Jei kažkas tapdavo kompartijos nomenklatūros nariu, taisyklė buvo paprasta ir aiški – tokio veikėjo ar veikėjos KGB byla privalėjo būti sunaikinta. Šiais laikais taisyklės, manau, nėra rašytinės. Tačiau valstybei nuo to nelengviau. VSD gali įtakoti ir, manau, įtakoja politikus, tačiau vėlgi – tik ne tuos, kurie yra pasiekę „elito“ lygį. Tad, Gerb. Vitalijau, manau, Jūs teisus, tačiau esminiu aspektu Jus patikslinsiu. Paradui vis vien vadovauja politikai. Tie, kurie sudaro šiandieninį „elitą“. Argi, Gerb. Vitalijau, nesupratote, kad Snoro banko atveju Jūs susidūrėte ne tik su VSD, bet ir su klano galima statytine – Prezidente, drąsiai ir atvirai, kaip tarybiniais laikais, telefonu nurodžiusia Jums, ką reikia daryti su V. Giržadu. Prezidentė galėjo būti tokia pasitikinti savimi pokalbyje su Jumis, tik būdama tikra, jog šio telefoninio pokalbio įrašas nebus panaudotas prieš ją. Taip, kaip padaryta ambasadorių telefoninio skandalo atveju.

Priminsiu savo vadovavimo VSD pamoką. Vadovu tapti manęs 1991 m. rugsėjyje paprašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas G. Vagnorius – kauniečiai veržiasi į šį postą, ir jiedu neturį, ką priešpastatyti jiems. Sutikau su sąlyga, kad neilgam – man, Ministro Pirmininko pavaduotojui, Vyriausybėje kuravusiam ne tik teisėsaugą, darbo buvo per akis. Tačiau visiems pamačius, kad Zigmas Vaišvila, Vyriausybės įgaliotas pasirašyti tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl KGB padalinio Lietuvoje perėmimo ir vadovauti KGB dokumentų perėmimui bei inventorizavimui, niekam neleis vogti šių dokumentų (atiminėjau juos iš kolegų pačiuose KGB rūmuose ir centrinės inventorizavimo komisijos akivaizdoje priversdavau juos traukti iš kišenių bei portfelių), interpeliacija parlamente man buvo suorganizuota praėjus vos mėnesiui po šio mano paskyrimo. KGB dokumentai, buvę maišuose, buvo pavogti pakeitus mano paskirtą apsaugą, išvykus man dviejų savaičių komandiruotėn Prancūzijoje ir Urugvajuje susitarti dėl Lietuvos įstojimo į Interpolą. Mano vadovaujamas VSD sekė vagių pėdsakais, ir buvome labai arti tikslo. Nepavykus interpeliacijai prieš mane, viena po kitos prasidėjo VSD reorganizacijos ir tikrinimai. Po jų beveik visi VSD darbuotojai tik dėl šių politinių priežasčių buvo išvaikyti – liko bene penki VSD darbuotojai, šiandien – gal ir nė vieno.

Todėl, Gerb. Vitalijau, paradui visada vadovauja politinis „elitas“. Šiais laikais jis persipina dar ir su verslo „elitu“. Ekonomikos mokslas šių dviejų sluoksnių susiliejimą vadina oligarchija. Jos lietuvišką šimtuką paskutinį penktadienį prieš 2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus LTV laidoje simboliniu pavadinimu „Duokim garo!“ D. Grybauskaitė, atsakydama V. Savukyno klausimą, pažadėjo paskelbti viešai iškart po jos išrinkimo patvirtinimo. Tačiau užmiršo. Arba yra statytinė, priklausanti nuo šio „elito“. Antraip nebūtų iš anksto žinojusi būsimus rinkimų rezultatus.

Negi ir toliau apsimesime, kad nematome, kaip griaunamos valstybės struktūros ir žmonių dvasia? Negailestingai ir be jokių sentimentų įtvirtinama vergo dvasia. Kur mus veda Prezidentė? Besąlygiškos baimės ir paklusnumo keliu. Paklusnumo kam ir dėl ko? Gaujai ir Europos Sąjungai, kurion stojom lygiateisiais pagrindais? Tačiau neprisipažins dėl to nei ES, nei mūsų Prezidentė. D. Grybauskaitė nepaneigė net viešų buvusio FNTT vadovo V. Gailiaus paaiškinimų, kad valstybę valdo gauja, kad ji be jokių priežasčių neteisėtai V. Gailiui nurodė atleisti V. Giržadą. Prezidentė tai viešai patvirtino pati. Ir „svarų“ argumentą sužinojome – per karjerą teisėsaugoje FNNT vadovai nesugebėjo pasistatyti namo. Manau, kad Prezidentės ir klano, Europos Sąjungos vadovybės baimė dėl bundančios Lietuvos ir ne tik Lietuvos tampa desperatiška. Griuvus Generaliniam prokurorui ir atstačius teisėtą FNTT vadovybę, netruks paaiškėti, kas dešimtimis, jei ne šimtais milijonų litų „šildosi“ iš Snoro ir Ūkio bankų administravimų. 2013-05-06 d. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog AB Snoro banko administratorius Neilas Cooperis per š.m. 5 mėnesius išleido 33 541 600 litų konsultavimo išlaidų konsultantams Zolfui Cooperiui, „Linklaters“, „Deloitte“ ir „Eversheds“, t.y. dešimtimis milijonų sumokėjo net pats sau be pateisinamų dokumentų. Matydamas, kad Prezidentės deklaruojamas principingumas ir kova su korupcija yra tik tuščia forma ir kad Generalinė prokuratūra to netirs, kreipiuosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl AB Snoro administratoriaus dideliu mastu galimai iššvaistytų ir/ar pasisavintų lėšų. Seimo prašau neatidėliotinai svarstyti prokuratūros įstatymo pakeitimus dėl nepriklausomo prokuroro.

Vargu, ar kas patikėjo ir Generalinės prokuratūros paaiškinimu, jog Operos ir baleto byloje kalčiausi liko Vokietijos prokurorai, galimai neleidę apklausti tai daryti nepanorusios vokiškos įmonės darbuotojų, pateikti rekonstrukcijos dokumentų būti apklaustais liudytojais. Dar keistesnis prokuratūros nenoras kreiptis į Vokietiją dėl D. Grybauskaitės buvusio viršininko Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ir perversmininko V. Lazutkos išdavimo, įtarimų 15-ai kolaborantų panaikinimo Sausio 13-osios byloje ir ikiteisminio tyrimo institucijos nusikaltimams valstybei bei žmoniškumui tirti panaikinimas Prezidentės iniciatyva, šios funkcijos nebuvimas net trejus metus. Ir dėl to nesijaudina nei prokuratūra, nei Seimas, nei Prezidentė.

Manau, kad Prezidentės ir bendrininkų nespės išgelbėti drauge su ES skubiai kuriama Europrokuratūra. Šią savaitę Europrokuratūros steigimo klausimas visiškai apsinuogino. Ar tai yra Lietuvos pirmininkavimo ES-ai prioritetas? Prezidentė ir Teisingumo ministras neatsakė į mano kaip signataro raštiškus prašymus pateikti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius, kas ir kokiu pagrindu savo parašu Lietuvos vardu be tautos sprendimo palaimino šios mūsų suvereniteto dalies, įtvirtintos Konstitucijoje, atidavimą ES. Po šių metų gėjų eitynių Vilniuje neabejoju, kad po formalaus šios centralizuotos struktūros sukūrimo ES lėšų kontroliavimo pretekstu antrąja funkcija, kurią dar vienu neteisėtu Prezidentės ar dievaži kieno pritarimu atiduosime Briuseliui, bus baudžiamoji atsakomybė už nuomonę dėl homoseksualumo. Beje, Vyriausybė ruošia Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias, kad už pasipriešinimą policijai nebeliks administracinės atsakomybės – tik baudžiamoji. Iki trejų metų laisvės atėmimo. Prezidente, ar tai daroma Jūsų nurodymu? Visa tai patvirtina, kad Lietuvos valdžia ne tik silpna, bet ir baili. Policija ji neatsitvers nuo rinkėjų, kuriuos parduoda tylomis ir didėjančiu greičiu. Tiek gaujai, tiek Europos Sąjungai.

Prezidentė ar neaišku kas jau atidavė ir mūsų biudžeto palaiminimo klausimą Briuseliui. Forsuotai kuriama vieninga ES bankų administravimo sistema, lygiagrečiai ruošiant įvesti baudas už atsiskaitymus grynaisiais. Bankai tampa centralizuotu mūsų visų valdymo ir informacijos rinkimo įrankiu. Mūsų valstybės kontrolė jau dabar negali tikrinti Lietuvos banko be Europos centrinio banko sutikimo. Seimui teikiamas įstatymas, visiškai centralizuojantis bankų sistemą. Tarybų Sąjungoje mus valdė prievartos baime, Europos Sąjungoje – pinigais ir baime likti bėdžiais. Kasdien mus gąsdina, kad be ES neišgyvensime. Tačiau nutyli, kad ES-ai atiduodame ne tik nario mokestį, bet ir visus importo mokesčius, cukraus akcizą, o už privačioms įmonėms skiriamą ES paramą primoka ir mūsų biudžetas, sumažintas dirbtinai  minėtu būdu. Tad suvokime, kad po įstojimo į ES mes tapome lėšų prašytojais.

Mūsų valdžia atsitveria tylos siena, už kurios, kaip toje rusų liaudies pasakoje, jai rūpi tik interesai ir reitingai – veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia? Gėjų renginys Vilniuje atsigręžė prieš pačią valdžią – žmonės suvokė, kad tai politinis mūsų federalizavimo įrankis, siekiant panaikinti šeimą, tautą ir valstybę. Padėtis labai primena Sąjūdžio laikus – vėl bundame ir pradedame atsikratyti baimės, siekiame viešumo, tiesos. Vėl mums trukdo valdžia. Tik šįkart psichologiškai sunkiau – susidūrėme su mūsų pačių rinkta Lietuvos valdžia ir kitu centru, valdančiu mus pinigais ir moralės, šeimos bei valstybės griovimu. Minime Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės ir švietimo reformos širdies prof. Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines. Priminsiu jos rūpestį, pasakytą dar 1990 m. vasaryje, t.y. prieš pat Kovo 11-ąją. Jo esmė tokia: nešviesime tautos – nesusikalbėsime.

Supraskime, kad susigrąžinti valstybę pajėgsime tik suvieniję kuo daugiau jėgų. Tik taip atsispirsime neteisėtai demonstruojamai valdžios ir ES jėgai, lėšų skirstymo kontrolei ir mūsų pačių baimei. Todėl negalime beatodairiškai niekinti visus teisėjus, prokurorus, policininkus, gydytojus ar mokytojus. Tik viešumu ir bendromis pastangomis tai įveiksime.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina Tautos – valstybės suvereno – teisę, kurią ji įgyvendina per renkamus atstovus ir tiesiogiai referendumo būdu. Konstitucija nustato valstybei pareigą būti šio suvereno garantu, o ne priešu. Iki 2012 m. lapkričio 18 d. Seimas privalėjo įgyvendinti Tautos sprendimą, priimtą 2012 m. spalio 14 d. referendume dėl naujų atominių elektrinių nestatymo. Įstatymo projektas Seime įregistruotas dar 2012 m. spalyje. Tačiau Prezidentė D. Grybauskaitė viešai ir atvirai pareiškė, kad šis tautos sprendimas jai nesvarbus. Buvęs ir dabartinis Seimai, gavę ne vien mano kaip signataro raginimą, Tautos sprendimo neįgyvendina. Vyriausybė, po jos paskyrimo deklaravusi, kad gerbs šią Tautos valią, toliau eikvoja lėšas Visagino AE projektui, praranda brangų laiką naujam strateginiam sprendimui priimti.

Lietuvos geologai niekada nederino Drūkšių aikštelės Ignalinos AE statybai, o 1972-06-16 Lietuvos geologijos valdybos Pažymoje dėl šios statybos konstatuota, kad ši aikštelė neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto reikalavimų. Ignalinos AE statybą suderino ne Lietuvos, o TSRS Geologijos ministerijos geologai. Po Černobylio AE ir Fukušimos AE avarijų reikalavimai AE statybų aikštelėms tik sugriežtėjo. Todėl akivaizdu, kad Visagino AE statybos aikštelės parinkimui pritarta konjunktūriškai.

2012-06-08 d. Europos Komisijos nuomonėje Lietuvos Vyriausybei dėl Visagino AE statybos konstatuota, kad neišspręstas radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas. Šioje Europos Komisijos nuomonėje nurodoma, kad 5 mlrd. EUR tiesioginių Visagino AE statybos išlaidų suma pagal kitų šalių patirtį praktiškai padvigubės ir dėl AE uždarymo išlaidų.

Tačiau svarbiausias AE statybos klausimas yra jos saugumas. Referendumu tauta pasisakė, visų pirma, dėl saugumo ir akivaizdaus „verslo“ klausimų. Net Japonija iki šiol nesuvaldo Fukušimos avarijos pasekmių (šimtai tonų radioaktyvaus vandens teka į vandenyną ir gruntinius vandenis, o alternatyva -nevaldoma grandininė branduolinė reakcija). Pagal išmestus radioaktyvių medžiagų kiekius Fukušimos avarija jau lyginama su Černobyliu. Negerbti savo tautos nuomonės dėl jos noro saugiai gyventi savo žemėje gali tik visiškai tautos nemylintis ir jos negerbiantis žmogus. Tai labai skaudu mažai tautai.

Tai pirmas kartas, kai mūsų atkurtos valstybės valdžia visiškai ignoruoja Tautos valią. Kodėl? 2012 m. gruodžio 18 d. spaudos konferencijoje Seime nurodžiau pagrindinę priežastį – didžiausią mūsų istorijoje valdžios „verslo“ projektą. Iki šiol nežinome, ką pasirašė A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Priminsiu Seimo atsakymą man – Seimas negali apsispręsti, nes nežino Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų ir jų pasekmių. A. Butkevičius viešai skundėsi, kad A. Kubiliaus Vyriausybė neperdavė naujai Vyriausybei visų šio projekto dokumentų. Tačiau visa tai nesuteikia valdžiai teisės laužyti priesaiką Тautai ir valstybei. Dangstymasis paslaptimis tik patvirtina projekto nešvarumą.

Tiems, kurie neskaitė Referendumo įstatymo ir Konstitucijos ar nenori jų skaityti ir kurie spekuliuoja konsultacinio (patariamojo) referendumo pavadinimu, priminsiu, kad mūsų Konstitucija nustato referendumo sąvoką be jokių variacijų ir nenumato jokios galimybės valdžiai neįgyvendinti referendumo sprendimo. Referendumo įstatymas tik skirsto referendumą į privalomąjį (4 str.), t.y, tokį, kurį valdžia privalo rengti Referendumo įstatymo numatytais atvejais (jis įsiteisėja nuo jo sprendimo patvirtinimo VRK), ir patariamąjį (konsultacinį – 5 str.), kuris Seimo ar 300000 rinkėjų valia skelbiamas kitais valstybei svarbiais klausimais ir kurį Seimas privalo įgyvendinti per 30 dienų nuo jo rezultato patvirtinimo VRK. Referendumas privalomas šiais atvejais:

1) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, pakeitimo;

2) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo;

3) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo;

4) dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo;

5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.

Beje, sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra laikomas priimtu (7 str.), jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Todėl tiek Lisabonos sutartį, tiek ją ar kitas ES iniciatyvas be tautos pritarimo referendume įgyvendinanti valdžia šios žemės suvereno – tautos – teises atiminėja neteisėtai, šiurkščiai pažeisdama Referendumo įstatymą ir Konstituciją, laužydama savo priesaiką Tautai ir valstybei.

 Ką turime daryti mes – Lietuvos Respublikos, o ne Europos Sąjungos piliečiai? Atsakau – susigrąžinti valstybę iš tų, kurie ją valdo ir be Tautos valios Europos Sąjungai neteisėtai atidavinėja mūsų valstybės suverenitetą. Kaip tai padaryti? Visų pirma, referendumo įstatymą padaryti realiai veikiančiu, o ne formaliu Tautos, kaip mūsų valstybės suvereno, tiesioginio valstybės valdymo instrumentu. Tada ir mūsų renkama atstovaujamoji valdžia bus priversta įsiklausyti į mūsų balsą, pajus atsakomybę dėl savo veiksmų. Priešingu atveju procesai, vykdomi su mūsų valstybe, gali tapti negrįžtami. Lietuva jau bunda – gina savo teisę į žemę, jos turtus, balso teisę, užtikrinančią suvereno, o ne atstovaujamosios valdžios vadovavimą valstybei.

Nuoširdžiai kviečiu visus kuo greičiau ir plačiau įsijungti į Pranciškaus Sliužo ir jo bendraminčių pradėtą ir jau trečią savaitę vykstančią trijų mėnesių parašų rinkimo kampaniją dėl jų siūlomo referendumo sprendimo – pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius, numatant, kad:

– Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

– Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

– Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.

Tiek turiniu, tiek psichologine atmosfera tai labai primena 1989 m. Lietuvos TSR Konstitucijos keitimus, siekiant užtikrinti mūsų įstatymų viršenybę prieš TSRS įstatymus, žemės ir jos gelmių nuosavybės sugrąžinimą Lietuvai. Šią estų idėją tuomet Sąjūdžiui ir tautai blokavo komunistų partija. Kontaktams ir klausimams spręsti kviečiu apsilankyti, pvz. svetainėje www.alkas.lt ir kitose svetainėse, visada turėti su savimi pasą ar piliečio asmens kortelę. Labai prašau, neatsisakyti pasirašyti dėl šio referendumo vien dėl to, kad kažkurio klausimo redakcija Jums gal ne visiškai patinka ar net nepritariate šiam referendumui. Vien dėl to nestabdykite iniciatyvos susigrąžinti valstybę tautai. Jūs dar galėsite balsuoti dėl to referendume. Svarbiausia, kad valdžia pradėtų gerbti Tautą. O ji pripratusi gerbti tik jėgą ir pinigus. Tad parodykime Tautos jėgą be pinigų.

Tačiau susigrąžinti valstybę kviečiu ne tik Lietuvos Respublikos piliečius. Kviečiu ir valdžią tai padaryti:

  1. Vyriausybę kviečiu nedelsiant nutraukti Visagino AE projektą ir suvokti, kad jo tęsimas neteisėtas.
  2. Seimą kviečiu skubos tvarka:

– įgyvendinti 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimą;

– priimti Seimo sprendimą dėl šiuo metu Lietuvos piliečių siekiamo referendumo dėl mūsų Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo;

– svarstyti prokuratūros įstatymo pakeitimus dėl nepriklausomo prokuroro;

– sustabdyti Europos Sąjungos teisės viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus įtvirtinančių įstatymų priėmimą ir priimtų galiojimą iki tol, kol dėl jų referendume pasisakys tauta.

3. Prezidentę Dalią Grybauskaitę kviečiu nebekiršinti tautos ir atsistatydinti. Faktas, kad Prezidentė neteisėtai ir galimai savanaudiškai ar V. Gailiaus nurodyto klano interesais liepė FNTT vadovybei pažeisti įstatymus, nesiderina su Prezidento pareigomis. Tai patvirtino ir teismo sprendimas dėl FNTT vadovo pavaduotojo V. Giržado atstatymo į jo pareigas ir neteisėto jo teisės į darbą su slaptais dokumentais atėmimo panaikinimo. Tai, kad Prezidentė nuslėpė nuo rinkėjų esminius savo biografijos faktus ir juos vis keičia, taip pat nesiderina su vadovavimu valstybei . Tauta negali pasitikėti tokiu vedliu į nežinią. Tai, kad Prezidentė arba jos nenurodomi asmenys neviešai ir be Lietuvos valstybės suvereno – Tautos – pritarimo atidavinėja Lietuvos Respublikos suverenitetą Europos Sąjungai, taip pat yra Prezidentės priesaikos Lietuvos Respublikai ir jos Tautai sulaužymas, mūsų Konstitucijos pažeidimas.

Prezidentės buvimas šiose pareigose reiškia ne tik žmonių kiršinimą, bet ir teisėsaugos struktūrų, jų darbo griovimą. Keista ir nesuvokiama Sausio 13-osios bylos eiga, įtarimų panaikinimas 15-ai įtariamųjų kolaborantų, kurių pavardės slepiamos, p. D. Grybauskaitės buvusio viršininko Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ir perversmininko V. Lazutkos nereikalavimas išduoti iš Vokietijos, Prezidentės nepaaiškinimas tautai, kodėl po Kovo 11-osios ji liko dirbti šiame perversmininkų štabe ir kaip viena šios mokyklos vadovių nevykdė Lietuvos Vyriausybės nutarimo šiuos pastatus perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui, yra nesuprantami ir Prezidentės nepaaiškinti. Ką slepiate, p. Prezidente? Kitų rezonansinių bylų eiga, jų nutraukimas paskelbiant argumentus, kurie reiškia atvirą nepagarbą tautai, sėja nepasitikėjimą visa teisėsaugos sistema. Prezidentė tai toleruoja, todėl privalo atsistatydinti.

Raginimus Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei kviečiu pasirašyti ir kolegas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus ir kitus XII-ojo šaukimo Aukščiausios Tarybos deputatus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo bei Seimo tarybos narius, taip pat dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo narius. Šiuos raginimus Jūsų pasirašymui palieku Signatarų klube Seime.

Kviečiu tai padaryti ir Lietuvos Respublikos piliečius. Apie peticijos įregistravimą šiuo klausimu bus paskelbta viešai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *