Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, pasimesdavo. Sulaukęs šio klausimo, mūsų švietimo sistemos auklėtinis net nepagalvoja, kad buvo tokia valstybė – Tarybų Sąjunga. Nežinant priežastinių ryšių ir atsakymų į tokius klausimus, pvz. kodėl buvo Baltijos kelias, šią savaitę pakartotas Katalonijoje, jaunajai kartai sunku suvokti ne tik, kas ir kodėl tuomet vyko, bet ir susigaudyti šios dienos ne mažiau svarbiuose politiniuose procesuose. Primiršę tai, ir mes patys ieškome atsakymų į klausimus, kurių neturėtume ieškoti.

1989 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų liaudies deputatų tarybos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos TSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Nekaltas faktas? Apie jį bene vienintelis www.alkas.lt šiandien priminė skaitytojams.

Bendraamžiai, ar bent mes prisimename šio fakto esmę ir priežastis, jo svarbą ir aktualumą šiandien? Ir tai, kad tai buvo vienas iš Maskvos atsakomųjų žingsnių į Baltijos kelyje trijų tautų aiškiai paskelbtą Nepriklausomybės siekį?

Visų pirma, priminsiu, kad ir Sąjūdžio Seimo tarybos apsisprendimas organizuoti Baltijos kelią ir tuo pat metu perimti iš Lietuvos laisvės lygos stringantį parašų rinkimą dėl okupacinės kariuomenės išvedimo, buvo toli gražu ne toks paprastas ir aiškus. Grasino ne tik Maskva, kuriai akivaizdžiai nepatiko TSRS liaudies deputatų komisijos paruoštos išvados dėl Ribentropo-Molotovo slaptųjų protokolų, bet ir pačių sąjūdiečių dvejonės, Lietuvos laisvės lygos ir „Jaunosios Lietuvos“ atstovų tvirtinimas, kad toks šio TSRS ir Vokietijos slapto suokalbio paminėjimas „susikibus rankutėmis“ nieko neduosiąs.

Maskvos žingsniai buvo konkretūs ir grėsmingi. Rugpjūčio 10 d. Kalnų parke įvyko „Jedinstvo“ mitingas-protestas, prieš „tarybinės armijos diskriminavimą“, sąjunginio pavaldumo įmonėse partiniai biurai ruošė politinius streikus. Parengtose streikų instrukcijose buvo reikalavimai Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai „atšaukti visus įstatyminius aktus, prieštaraujančius TSRS konstitucijai“, „peržiūrėti Lietuvos TSR suvereniteto deklaraciją ir neseniai priimtas LTSR Konstitucijos pataisas“. Buvo ir reikalavimas, atrodytų, nieko bendro neturintis su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio deklaruotu ir organizuojamame Baltijos kelyje siekiamu žmonių vienybės parodymui – Baltijos respublikos siekia nepriklausomybės. Tai buvo streikininkų reikalavimas „įsteigti nacionalinius-teritorinius (autonominius) darinius, kuriuose būtų lygiomis teisėmis vartojama lenkų, lietuvių, rusų kalbos“, „uždrausti visus antitarybinius ir antisocialistinius neformalius susivienijimus“.

Šalčininkų, Vilniaus Trakų, Švenčionių ir Širvintų rajonuose pradėti rinkti parašai „už autonomiją“. Analogiškai Kremlius TSKP rankomis naudojo ir nuo Ribentropo-Molotovo slaptųjų protokolų nukentėjusios moldavų tautos nepriklausomybės siekius pažaboti – tuo metu jau skambėjo reikalavimai įkurti Gagaūzų autonominę respubliką.

Visa tai apibendrino 1989 m. rugpjūčio 15 d. straipsnis „Pravdoje“ „Sustabdyti negatyvius procesus, apginti pertvarką“, atspausdintas vykdant slaptą TSKP CK Politinio biuro nutarimą, kuriuo buvo nutarta, kad neformalūs judėjimai trukdo pertvarkai.

Baltijos kelias įvyko. Manau, visų mūsų ne tik laimei, bet ir nuostabai. Negaliu nepriminti Sąjūdžio Seimo tarybos nario Virgilijaus Čepaičio vienasmenį apsisprendimą, nesulaukus dvejojusios Seimo tarybos nutarimo, 1989 liepos 19 d. „Atgimimo bangoje“ pristatyti trijų liaudies frontų Baltijos kelio idėją mūsų žmonėms. Tačiau Maskva sunkiai tramdė pyktį. Ne tik KGB pradėjo ruošti Sąjūdžio aktyvistų ir jų šeimų internavimo operaciją. Rugpjūčio 25 d. „Pravda“ atspausdino provokacinį straipsnį apie mūsų „separatizmą“, o kitą dieną TSRS Centrinės TV programa „Vremia“ paskelbė TSKP CK pareiškimą „Apie padėtį Tarybinio Pabaltijo respublikose“, kurį išspausdino visi TSRS dienraščiai. Pareiškimas baigėsi žodžiais apie „katastrofiškus padarinius tautų gyvybingumui“. Istorinė TSRS patirtis rodė, kad tai reiškia grasinimą panaudoti jėgą.

Sąjūdžio Seimo taryba reagavo Sąjūdžio TSRS liaudies deputatų raštu TSRS II-ajam liaudies deputatų suvažiavimui. LKP reagavo pasiūlymu Sąjūdžio Seimo tarybai prisijungti prie LKP CK XX plenumo pareiškimo, kuriame buvo pasmerktas mūsų žmonių „ekstremizmas“. Sąjūdis mūsų žmonių ir jų siekių neišdavė, atsisakė prisijungti prie šio LKP pareiškimo. LKP atidėjo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesiją dėl svarbių sprendimų, pvz. pilietybės įstatymo priėmimo. Akivaizdžios grėsmės akivaizdoje, pvz., Estijos KP ir Estijos liaudies frontas „Rahvarinne“ susivienijo prieš Maskvą.

Trys liaudies frontai rugpjūčio 31 d. drauge su jų TSRS liaudies deputatais iš Pabaltijo respublikų rinkosi Rygoje Baltijos taryboje, kuri kreipėsi į TSRS tautas: Mes žengiame keliu, kurio neišvengs nė viena dvasiškai gyva tauta. Tik šiuo keliu žengiant galima susigrąžinti kiekvienos tautos orumą, tradicijas, moralines vertybes. Ir tik laisvos, lygiateisės, suverenios tautos gali jungtis į pilnavertes sąjungas, valstybes, kurias sutvirtina bendri interesai ir savitarpio pasitikėjimas, o ne jėga ir prievarta. Kreipimasis baigtas žodžiais: …tegul nebūna vietos prieš ką nors nukreiptam pykčiui. Už gera geru bus užmokėta. Už jūsų ir mūsų laisvę!

Padėties rimtumą patvirtino ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo, Virgilijaus Čepaičio, Zigmo Vaišvilos ir Mečio Laurinkaus kreipimasis „Į Lietuvos visuomenę“ dėl gyvenimo ir veiklos, jei karinės padėties įvedimo atveju Sąjūdžiui tektų veikti pogrindžio sąlygomis. Kreipimosi originalą kolegos patikėjo paslėpti man.

Štai tokiomis aplinkybėmis 1989 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos paskelbė lenkų autonomiją. Šiandien, matydami, kad šios idėjos organizatoriai nelabai ir pasikeitė, tik turi papildomą paramą iš Lenkijos, turėtume ne tik atsiminti istorijos pamokas, bet ir suvokti reiškinių priežastis. Suvokus tai, oriai ir deramai imtis priemonių.

Nesuprantama, kodėl mūsų besikeičiančios valdžios neturi noro ar laiko susipažinti su tarpvalstybine Lietuvos ir Lenkijos sutartimi ir atkreipti Lenkijos pusės dėmesį į ją, šioje sutartyje fiksuotas nuostatas. Vieši užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimai dvikalbystės klausimais, prieštaraujantys Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pareiškimams ir toleruojami užsienio politikai mūsų valstybėje vadovaujančios Prezidentės Dalios Grybauskaitės, ne tik nesiderina su šia tarpvalstybine sutartimi, bet ir reiškia mūsų įstatymų bei įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymą. To niekas neturi teisės daryti – įstatymų laikytis privalu visiems.

Net ir labai sudėtingomis 1991 m. rugpjūčio mėnesio sąlygomis, Maskvoje dar nepasibaigus pučui, 1991 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus „Dėl Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybos prezidiumo antikonstitucinės veiklos“, sukūrė komisiją, vadovaują Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Eugenijaus Petrovo, pučistų rėmimo šiose savivaldybėse veiklai tirti. Negaliu užmiršti mūsų krašto apsaugos savanorio, šiandien generolo, Vytauto Žuko liudijimo, kaip jis vyko į Šalčininkų rajono policijos komisariatą iš vyriausiojo policijos komisaro vaduoti pririštą ir kankinimą Šalčininkų rajono pasienio apsaugos vadą, kad šis atiduotų visus užkardos ginklus. Priminsiu, kad Ignalinos AE, atlaikiusi Maskvos spaudimą nutraukti elektros energijos tiekimą ekonominės blokados metu po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo, pučo metu šį grasinimą paskelbė, reikalaudama Lietuvos valdžios atsistatydinimo. Šalčininkų ir Sniečkaus (dabar – Visaginas) savivaldybėms vadovauti mūsų Aukščiausioji Taryba paskyrė įgaliotinius.

Sakykite, prašau, kuo šiandien sudėtingesnė padėtis, kad toleruojama atvirai vykdoma antivalstybinė Valdemaro Tomaševskio ir jo bendrininkų veikla? Negi nematomas panašus autonomininkų tikslas, Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių priimami antikonstituciniai nutarimai, teismų sprendimų nevykdymai? Kodėl Seimas ir Vyriausybė, Prezidentė to nenori matyti? Bent susipažinti su Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybine sutartimi, kad viešai kalbėdami  ar derybose su Lenkija žinotų jos turinį. Nesuprantu ir valstybės, kuri laiku, t.y. nelaukdama Punsko lietuviškų mokyklų uždarymo, negali surasti viešai mūsų tautiečiams pažadėtų kažkokių varganų valstybės mastu 300 000 Lt.

Atsakyti į šiuos klausimus privalo Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė, jei prisimena jų priesaiką valstybei. Nieko neveikimas – tai nėra atsakymas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

33 komentarai

  1. Nelegalios gatvių ir kaimų pavadinimų lentelės (oficialių informacinių ženklų klastotės) ir oficialūs užrašai nevalstybine kalba ant valstybinių įstaigų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose iki šio laiko dar nenukabinti.
    Paminklas Armijai Krajovai Vilniaus rajone iki šio laiko dar nenugriautas.

    Kas už tai, kad paleisti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas ir įvesti Tiesioginį valdymą?

    • :

      seniai tai reikėjo padaryti. Bet argi šiandien turime Lietuvai lojalią valdžią? Paradoksas, bet taip yra.
      Tuo pačiu- ačiū gerb. Vaišvilai už primintą istoriją. Tą lenkų išsišokimą jau buvome pamiršę…

      • tikras lietuvis:

        Už aktualią temą jam ačiū, bet, kad nepasisakė apie būtinumą įvesti respublikinį valdymą tuose rajonuose, tai jau minusas – be tokio šios problemos sprendimo ten garantuotai pasidarys Lenkijos anklavas.
        Ir dar.
        Nereikia manyti, kad šitai gali išspręsti dabartinis seimas, kur “lenkai” turi didžiulę įtaką – tai bus galima padaryti tik tada, jei seime bus tautininkai su sąjungininkais ir turės stiprią frakciją. Tuomet ir Prezidentei, kadangi ji jau bus paskutinėje kadencijoje, nebereikės perdėm laviruoti (ji ir dabar tiek su rasiejine, tiek su lenkiška valdžia laikosi kietai) – ir ji galės pritarti griežtesnėms priemonėms tenykščių aktyvistų atžvilgiu: įvykdyti teismo sprendimą dėl lentelių nukabinimo, nedelsiant išvaikant tas savivaldybes, kurios geruoju nevykdys sprendimo; tautinių partijų panaikinimo, tuo pačiu išardant užsienio jėgų forpostus – “lenkų” ir “rusų” partijas (lietuviai galės burtis partijoje Už Lietuvą Lietuvoje, pvz., ir t.t.
        Gal respublikinis, tuomet, valdymas ten ir nebūtų įvestas, bet ten reikėtų visuotinio valstybės presingo: pvz., panaikinti mokyklas, kur už visuomenės daugumos lėšas yra mokomi vaikai nevalstybinėm kalbom = ruošiami ne Lietuvai, o prieš Lietuvą, negrąžinti tenykščiams turėtų žemių, kurias įsigijo pilsudskinio perversmo metu, tenykštėse savivaldybėse pareigūnams įvedant privalomą aukščiausiojo lygio lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą ir įvedant privalomą jos vartojimą darbe, kas būtų tikrinama slaptais patikrinimais, kada, nustačius valdininkų įvykdytus pažeidimus vartoti valstybinę kalbą darbe, tokie valdininkai būtų atleidžiami iš darbo be galimybės 10 metų įsidarbinti valstybinėje tarnyboje, ir t.t., ir pan.

        • Amelija:

          Iš pasakų knygelės:”seime bus tautininkai su sąjungininkais ir turės stiprią frakciją”. Tautininkai pasiekė Šustausko lygį, jiems tikrai atsirastų sąjungininkų, pvz., Paleckio raudonieji, ir frakcija būtų labai stipri: su šakėmis prieš Lietuvą, ES, JAV, NATO – tiesiai Rusijai į glėbį, pakeliui griaunant kryžius ir uždarant bažnyčias. Bent jau tokia šiandien jų ideologija pateikiama viešojoje erdvėje.

          • tikras lietuvis:

            O kas sakė, kad jie nėra įgalūs pasikeisti?
            Tam mes juos čia ir paprotinam, kad iš to visuomenės daugumai nauda būtų.
            Beje, visuomenės dauguma pačiai netinka, nes pati už mažumą – už parazitaujančius. 🙂

  2. būna ir taip:

    dar palyginti nesenos istorijos atgarsis tekste man priminė šiandieną renginyje „Lietuvos šauksmas. Už švarią Lietuvą“ atsitikusį dalyką.
    kalbėjausi su kitais pasirašančiais žmonėmis, kai prie manęs priėjo pagyvenusi elegantiška moteris. ji užkalbino lenkiškai, bet kad aš – nė žodžio, pradėjo kalbėti rusiškai (atsiprašė, kad lietuviškai gerai nepasakys). ir ką pasakė, mane kiek nustebino. tiksliai tikrai nepasakysiu, bet mintis maždaug tokia: „vaikeli, noriu pasakyti, kad neapykanta, kurstoma tarp mūsų tautų, nėra paprastų žmonių noras. mes norime gyventi taikoje, nenorime parduoti mūsų žemės – čia irgi mūsų namai, nenorime skalūnų, norime išsaugoti Lietuvos vandenis švarius. neapykantą kursto ir iš to naudą darosi politikai – tiek lenkai, tiek partijos, tiek prezidentė. deja, Lietuva neturi ją užstojančios valdžios – viskas yra tik pinigų ir interesų pasidalinimas, nuskriaudžiant paprastus žmones. kodėl jie taip elgiasi? netylėkite, kovokite visomis jėgomis, jūs jauni, o mūsų jau niekas neklauso“. maždaug taip turbūt. gal ir ne naujiena – niekada politikų darbelių nepriskiriu žmogui, sutiktam gatvėje – tai nesulyginami dalykai. skatinu to ir kitus tautiečius nepamiršti. neauginkime neapykantos (neapykanta gimdo neapykantą), ieškokime sutarimo – išlaikydami tautos orumą ir teisėtus reikalavimus ten, kur jie privalo būti išgirsti, tačiau nepainiodami asmens ir valdžios politikos.

    • Zigmas Vaišvila:

      Ačiū Jums už pastebėjimą. Tai ir yra esmė. Po to, kai prasidėjo privatizavimas ir lenkų tautybės žmonės įgijo nuosavybę (butą, žemės sklypą), prasidėjo normalus gyvenimas. Be jokių dirbtinių “politikavimų”, ir visos “autonomijos” buvo pasimirštos. Kol vėl dirbtinai nebuvo prikeltos ir yra palaikomos šios “nemarios” idėjos. Su visais reikia gyventi žmogiškai. Tačiau tam ir valstybė, kad neleistų jos šokdinti iš svetur, kurstyti šias aistras tarp žmonių.

      • pensininkas:

        Dėkoju Jums už drąsą, už visą ką dabar darote. Tik gaila, kad neturite bent šiokios tokios komandos, kodėl neparemia Jus kiti signatarai. Reikėtų Jums paramos iš junginio Už Lietuvą Lietuvoje, tautininkų…Jie Jūsų bijo, ar Jūs to nepageidaujate? Reikalingas visų antisisteminių jėgų remiamo kandidato, kad turėčiau už ką balsuoti. Sėkmės.

      • Li Bo:

        Nea, valstybė reikalinga tam, kad iš žmonių atimti pinigai sklandžiai tekėtų į atitinkamas kišenes. Lenkų autonomija yra tik nevykęs bandymas pakreipti tuos pinigų srautus į artimesnes kišenes. Be to, Vaišvila klaidingai mano, kad kažkur Lietuvoje egzistuoja savivalda. Ne tik Šalčininkuose, bet ir Biržuose ar Vilniuje savivalda yra tik blizgantis popieriukas masėms. Valdo tie, kurie mažiausiai trukdo pinigų perpumpavimui ir kartu sugeba slopinti nepasitenkinimą.

        • tikras lietuvis:

          Viskas būtų taip, bet pats, kaip “kairės”atstovas – anarchistas neigi valstybės būtinumą?
          Kaip tada, sakyk, Lietuva be valstybės organizacijos sugebėtų išlikti šiame pasaulyje?
          Gal nebenuvažiuokim už krašto?
          Nes ten – bedugnė. 😉

      • Bronius Kapočius:

        Zigmas Vaišvila skaito komentarus. Tai gerai. Straipsnyje reikia daugiau aiškumo.Pirmiausia apie pagrindinės mafijos Lietuvos žemėje (LKP CK) vykdytus nusikaltimus. Nuo 1918 metų. Sunaikinant Lietuvos nepriklausomybę/ užauginant lietuvšaudžių ir žydšaudžių eksponatus/ dalyvaujant kaimų su gyventojais deginimuose- čia jie pranoko savo kolegas nacius, sudeginusius Pirčiupius/ partizanų naikinimuose/ tautiečių trėmimuose iki karo- pokaryje- po 1992 metų / tautiečių prievartavime ir naikinime, jiems kalint GULAGuose/ prichvatizacijose pokaryje ir po 1991 metų/ aktyviame nesantaikos kurstyme iki ir po 1990 metų/ trispalve laikant skuduru/ partizanų ir tremtinių, nebendradarbiavusių su KPSS- LKP sistema ir jų šeimų narių eliminavime iš Lietuvos politinio- ekonominio gyvenimo nuo 1991 metų…Taip pat būtina pažymėti, kad LKP CK buvo vienintelė tarybinė seksualinių mažumų kolaborantinė gauja visoje TSRS, kuri sukūrė savo tautiečių- patriotų įstatyminį naikinimo mechanizmą, veikusį sovietmetyje ir naudojamą šiais laikais- turiu omenyje 1957-01-16 d. išleistą slaptą nutarimą dėl papildomų naikinamųjų veiksmų aktyviems Lietuvos patriotams. Viešai išanalizavus šiuos faktus, reikėtų prisiminti, kad vienas iš TSRS aktyvių seksualinių mažumų atstovų L.Berija TSRS sistemai gelbėti nuo kracho, pasiūlė LT, LV ir EST suteikti nepriklausomybę, paleidžiant juos iš TSRS, bet su kontroliuojamu KPSS atstovų ir įpėdinių vadovavimu. Už tai jį sušaudė savi seksualinių mažumų atstovai TSKP politbiure. Tada reikia prisiminti, kad garbingas Sąjūdžio vardas buvo vartojamas partizanio judėjimo Lietuvoje. Mūsų laikų sąjūdis buvo klastingas ir nepavykęs KPSS planas, nuleistas iš Maskvos, tikslu įvykdyti TSRS pertvarką. Tai buvo parašyta ir pirminiame sąjūdžio dokumente, kuris nebuvo viešinamas, bet jo kūrėjai tai puikiai žino ir užsispyrę slepia. Lietuvių tautos didžioji dalis, ištikima ikikarinės Lietuvos tradicijoms ir Konstitucijai šį KPSS/ LKP norą eliminavo iš realybės ir buvo atkurta nepriklausomybė. Nuo 1991 metų LKP, remiama kruvinais pinigais, pradėjo naudoti planą “B “- lietuvių tautos skurdinimą, nepriklausomybės diskreditavimą ir Lietuvos pavertimą ištikimu KPSS ir jos teisių perėmėjos satelitu. Teisėjai/ prokurorai/ VMI/ VRM/ LRS po truputį tapo prifarširuojami aktyviais homosovietikais, tapo korupcijos ir kitų prieš tautą vykdomų nusikaltimų garantais. Didžioji tautą nuskurdinusių “žlugusių” bankų buvo įkurti LKP CK sistemos. Kriminalinės gaujos, atėminėjusios pinigus ir gyvybes iš tautiečių Lietuvoje ir už jos ribų- taip pat. Juodosios buhalterijos, paremtos tautos reketu, neatsisakė nė viena partija…Po tų išsamių analizių apie situaciją, privedusių tautiečius prie esamos padėties šiandien, galima talpinti ir šį straipsnį. Ponas Zigmai, baltų dėmių fone pagarbos sau nesukursite ir šalininkų nerasite. Beje jūs nepaneigėte nė vieno komentaro apie savo ryšius su KPSS sistema pirmaisiais nepriklausomybės metais. KPSS sistema pasižymėjo vienu siaubingu bruožu- savo pačių nusikaltimams paslėpti ir bet kokia kaina išlikti, jie naikino bet kokio rango saviškius vadus, kartais suversdami jiems ir nepelnytas “klaidas”…

        • Broniui:

          Nors nesu Zigmas, bet cituoju tamstą: “jūs nepaneigėte nė vieno komentaro apie savo ryšius su KPSS sistema pirmaisiais nepriklausomybės metais.”
          Kokiame urve tamsta gyvenote nuo 1988-ųjų? Pabrėžiu- nuo 1988, o ne nuo “pirmųjų Nepriklausomybės metų”? Ar gerbiamas Zigmas turi kiekvienam komentuot ir aiškintis dėl “durnių laivo” ar kokio kagebisto šizofrenijos priepuolio?
          Mes, visą laiką gyvenę Lietuvoje, jau nuo 1988 pavasario (o dalis mokslo ir šviesuomenės atstovų vilniečių- ir anksčiau) žinojom ir kasdien matėm gerbiamą Vaišvilą , kiekvieną jo žingsnį pradedant nuo žaliųjų partijos (judėjimo) kūrimo, nuo Sąjūdžio kūrimo pirmųjų žingsnių, kiekvieną jo pasiaukojantį darbą Lietuvos labui. Ir iki šiol šis garbingas Žmogus liko ištikimas Sąjūdžio ideologijai nenukrypstant nuo tiesaus kelio, ne taip šunkeliais nuėję landsbergistai ir sužlugdę Lietuvą savo beprotišku buvimu valdžioje. Matėm ir komunistų bei KGBistų atvirą ir nuolatinį puolimą, nes tie šunsnukiai laikė Vaišvilą mirtinu savo priešu.
          Kas tamstai Broniau, jums dar neaišku?

          • Bronius Kapočius:

            Tai ką parašiau, tas ir neaišku….Lakstė su trispalve…Deksnys lakstė su automatu/ J.Markulis buvo vyriausias Lietuvos išlaisvintojas/ sokolovo smogikai rengėsi partizanais ir dainavo partizanines dainas/G.Binkis dusino lietuvius patriotus GULAGe….pavyzdžių palyginimui daug…Va jei monsinjoras A.Svarinskas ar arkivyskupas S.Tomkevičius pakylės Z.Vaišvilą- tai jau bus argumentas, kad jis teisus, o kiti tikrai neteisūs….

        • praeivis - Broniui:

          “…jūs nepaneigėte nė vieno komentaro apie savo ryšius su KPSS sistema pirmaisiais nepriklausomybės metais.” Tai gal ponas Broniau, turėjot minty KGB? Ten tai tikrai buvo ypatingai įtempti “ryšiai”. Kovingi , kaip ir su KPSS nomenklatūrščikais. Ne vienoj vietoj ir ne kartą ponas Zigmas pasakojo apie tuos dalykus Vienas iš tokių Vaišvilos pasakojimų yra čia:
          http://www.alfa.lt/straipsnis/175201/Vaisvila..KGB.kure.mano.ivaizdi=2008-03-10_10-21/ …
          O kur dar KGB “suteiktos” nemokamos “asmens sargybinio” paslaugos Sąjūdžio aktyvistams? Bent jau Vaišvila yra pasakojęs savų kelionių istorijas, kai važinėjant iš vieno LPS renginio į kitą, paskui jo žiguliukus prisisekdavo “uodegos”? Sakyčiau, “saugios ir patogios” kelionės per Lietuvą vykdavo:). Matot, koks naudingas ir šiltas “bendradarbiavimas” vyko su KGB:) O dabar, gauk tu žmogau nemokamą asmens sargybinį kelionėj- nė velnio nieks nesutiks už dyka. O tada net prašyt nereikėjo, patys dirbo- už ačiū iš TSKP rūmų…

          • ...:

            “praeiviui”: dėkoju už straipsnio nuorodą, labai įdomi ir reikalinga informacija. toks jausmas, kad kažkas jau girdėta, bet atnaujinti kai kuriuos faktus visada gerai. gėda pasakyt – straipsnio pasirodymo metais (2008) tebegyvenau kominėje “palaimingoje nežinioje” ir visgi puiku, kad šie žodžiai pasiekia nors po 5 metų.

  3. tikras lietuvis:

    Citata:
    “Šalčininkų ir Sniečkaus (dabar – Visaginas) savivaldybėms vadovauti mūsų Aukščiausioji Taryba paskyrė įgaliotinius”.
    Ar nebuvo praleista proga ten įvesti respublikinį valdymą, susodinant (arba išvejant iš Lietuvos) visus tuos, kurie veikė prieš Lietuvą?
    Kadangi tai nebuvo padaryta, tai ir vėl jie daro tą patį, tik dabar griežtai pasielgti su jais bus žymiai sunkiau.
    Koks būtų autoriaus komentaras? Kam tenka kaltė už šią didžiulę klaidą, kuri gali netgi valstybę išardyti?

  4. Kažin:

    Pirmiausiai kyla abejonių, ar 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartis laikytina tarpvalstybine. Kiek prisimenų, tai joje rašoma, kad ji sudaryta ne tarp valstybių, o tarp respublikų. Toks įvardijimas teisiškai gali būti tapatus abiejų tautų Liublino junijos – ATR statusui. Netiesiogiai tai rodytų ir tas faktas, kad Lenkijos parlamentas lenkų reikalų tvarkymo teisę Lietuvoje grindžia ne atitinkamais tarptautiniais teisės aktais, o būtent šia sutartimi.
    Taigi, tikėtina, kad 1994 m. sutartis teisiškai yra sudaryta tarsi tarp dviejų vieno suvereno vidinių struktūrinių subjektų -respublikų, yra vidaus santykius reglamentuojantis teisės dokumentas. Žodžiu, išanalizavus gali pasirodyti, kad tai nėra sutartis tarp dviejų lygiateisių tarptautinės teisės subjektų. Tad sutartis pirmiausiai yra analizuotina tarptautinės teisės specialistų čia paminėtais aspektais ir visų pirma, ar ji neprieštarauja 1918 metų Nepriklausomybės deklaracijai.
    Be to, praverstų palyginti jos ir su kitomis šalimis sudarytų bendradarbiavimo sutarčių turinius.
    Taigi, ar nevertėtų, prieš nurodant į 1994 m. sutartį, išsiaiškinti kas gi apskritai ji yra.

    • tikras lietuvis:

      Gera mintis: reikia būtinai surasti galimybes tą sutartį denonsuoti, juos nuraminant, kad dabar jau tikrai teisiškai pagrįstą sutartį sudarysim. 🙂
      O tada paruošti tokią sutartėlę, kuri apimtų visas jų skolas Lietuvai, plius įsipareigotų nesikišti į Lietuvos reikalus ir dar reikėtų įtraukti reikalavimą grąžinti vagies Stalino jiems atiduotas mūsų žemes..

      • Kažin:

        Ačiū už nuorodą, bet joje pateikto sutarties teksto negalima laikyti sutarties dokumentu, kadangi po juo nėra šalių parašų, o sutartis yra sutartimi tik tada, kai ji yra pasirašyta.
        Taigi lieka neaišku, ar tai yra pasirašytos sutarties tekstas.

      • Marta:

        dėkui už nuorodą.
        deja, deja, ši sutartis aiškiai parašyta tik vienos pusės ir nė netaisyta, bet pasirašyta netaisius kitos pusės – Česlovo Juršėno vadovaujamo seimo atstovų arba paties Prezidento AMB. Greičiausiai tai buvo draugiška padėka už “pagalbą” per rinkimus, nes:

        “Mėnuo iki rinkimų, rugsėjo 14-20 d. Lietuvos radijo ir televizijos atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, Demokratinę darbo partiją palankiai vertino 19,7 proc., Lietuvos centro judėjimą – 18,4 proc, socialdemokratus – 18,1 proc., Lietuvos sąjūdį – 17 proc. gyventojų. Tačiau rinkimus netikėtai didžiule persvara laimėjo LDDP.” (wiki). O persvara apie 40 procentų.

        Sutartyje gudriai manipuliuojama:

        “…o taip pat asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai
        Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos
        pilietybę, kurie yra lenkų kilmės arba priskiria save lenkų
        tautybei (!!!!) , kultūrai ir tradicijoms bei laiko lenkų kalbą savo
        gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo
        grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį,
        kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios
        diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.
        3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra
        asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam
        jokių neigiamų pasekmių.
        Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos
        atsižadėti.””

        Nagi, o jei pabandytume “laisvai pasirinkti” žydo tautybę – ar Izraelis mus priimtų ir suteiktų visas privilegijas? Labai abejoju. Reiktų įrodyti savo kilmę.

        Visgi šis punktas tarsi pripažįsta buvusią asimiliaciją, bet vėliau seka griežtas draudimas “perasimiliuoti”. Tokį draudimą galima būtų aplenkti tik suteikiant lietuvių kilmės piliečiams tam tikrų privilegijų. Tuomet mūsų “tuteišiai” patys ieškotų įrodymų, kad jie lietuvių kilmės.
        O dar efektingiau būtų jei lietuviai visur demonstruotų aukštą kultūrinį lygį.

      • Kažin:

        Sutarties terminas baigiasi 2014 metų lapkričio 26 d. Tam, kad ji būtų nutraukta yra būtina likus ne vėliau negu metams iki jos termino pabaigos, ją notifikuoti (pranešti apie nutraukimą), priešingu atveju ji automatiškai prasitęsia dar 5 metams.
        Tad, kad ji neprasitęstų dar 5 metams yra būtina jos notifikaciją atlikti iki šių metų lapkričio 26 d. Laiko tam yra, bet ne per daugiausiai.
        Kadangi Lenkija ją grindžia savo kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus, be to, akivaizdžiai ji Lietuvai nėra naudinga, todėl Grybauskaitės pareiga teikti Seimui skubos tvarka jos notifikavimo klausimą, siūlant vietoje jos sudaryti ne Liublininės partnerystės, o tipinę paprastų šalių santykių sutartį.

  5. Nepolitikas:

    Kaip mokyti, jeigu : „Ar teks perrašyti istorijos vadovėlius? Politikai bando kelti koją į istorikų teritoriją balsas.lt“

    Blogybė yra tame, kad visi nori „savo“ istorijos, o tai yra tik vertinimas ir požiūris. Įsitikinimais, „iškarpomas“ tam tikras laikotarpis, suteikiami nauji pavadinimai( pvz. LTSR ir „LSSR“ ir t.t.), nereikšmingi dalykai, specialiai išryškinami, nekreipiamas dėmėsis į tada veikiančius įstatymus, tarptautinę situaciją, sprendimus ir t.t. Iš tiesos ir tikros istorijos – rašomas politinis romanas. Pamirštame, kad yra internetas, kur galima surasti įvykius, faktus ir kitokius įsitikinimus. …Kaip ir gerbiamas Z. Vaišvila šitame straipsnyje – daugiau kurstymų, nei tiesos. Lenkai… hm, o žemaičiai nereikalavo autonomijos, nebandė „įvesti“ savo pasus? O Kauno savanoriai miške?

  6. Marta:

    Katalonija yra puikus pavyzdys kaip neobolševikai iki šiol naudojasi “mažumomis’, kad sukeltų chaosą valtybėje.
    Katalonija niekada nebuvo nepriklauoma valstybė, niekada nebuvo okupuota. Todėl pagal Tarptautinę teisę negali reikalauti nepriklausomybės nuo Ispanijos. Kažkada Izabelės ir Ferdinando jungtuvėmis ši grafystė ar kunigaikštystė buvo suvienyta su likusia Ispanijos dalimi. Ji turtingesnė už kitas sritis, todėl tokie spaudimai Ispanijos vyriausybei turėtų kažkam atnešti benificus.

    O tai, kad mėgdžiojamas Pabaltijo susikibimas rankomis, labai jau panašu į mūsų didžiojo brolio kerštą.
    Visai panašiai katalonai buvo agituojami sukilti prieš neva fašistą Franką. Tada bolševikų agentų vadovaujamiems sukilėliams į pagalbą Stalinas siuntė savo dalinius. Vyko žiaurus pilietinis karas, kurį laimėjo Franko. Istorija kartojasi tiek pas juos, tiek pas mus. Turime būti budrūs.

    • Marta:

      beje, po Franko mirties tiek seniausi Europos autochtonai baskai, tiek katalonai (gotiland) išsireikalavo autonomijos, bet matosi, kad Katalonijos prezidento liberalo Artur Mas tai netenkina. Jis kaip ir mūsų Zuokas nenori sostinės surinktais mokesčiais dalintis su skurdesniais regionais, todėl manipuliuoja šaliai visai šaliai nenaudingais referendumais. Gėjus gina, bet jų santuokom nepritaria, todėl patraukė į savo pusę nacinalistus. Bet daugiausia jį palaiko socialistai ir kitos kairuoliškos jėgos.

  7. Jotvingis:

    Ačiū gerb. Zigmui Vaišvilai už netolimos Lietuvos istorijos priminimą. Manau, kad straipsnis turėtų būti naudingas ypač tiems, kurie vis dar neįžvelgia LLRA klastos, keliančios reikalavimus dėl lenkiškų gatvių užrašų ir lenkiškos pavardžių rašybos.

  8. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė, bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.

  9. Atgalinis pranešimas: Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: