Rugsėjo 21-22 d. Medininkų tvirtovėje vyks LDK istorinės rekonstrukcijos šventė „Medininkai XIV amžiuje“.
Šventės rengėjai šiemet ketina gyvąją istoriją pateikti dar tikroviškiau nei anksčiau. XIV-XV a. karine istorine rekonstrukcija užsiimantys klubai į Medininkų pilį susirinks kaip į karo žygį, Lietuvos Didžiąjam Kunigaikščiui pašaukus.
Žvalgai perdavė žinią apie besitelkiančią Vokiečių Teutonų Ordino kariuomenę vakaruose, sambruzdį Livonijoje – priešas ruošiasi galingam žygiui prieš Lietuvą! Krivūlė išsiųsta į visas Lietuvos kunigaikštystes nuo Žemaičių iki Vilniaus, žygūnai Vyčio antspaudą eikliausiais žirgais nunešė į Lenkijos Karalystę, šauktiniai renkami Baltosios Rusios žemėse: Minsko ir Gardino pilių įgulos jau galanda ginklus ir balnoja žirgus. Visiems jiems duotas įsakymas susitelkti Medininkų pilyje didžiausioje gardinėje tvirtovėje visame krašte. Priešas privalo būti atmuštas, o kraštas ir jo žmonės apginti…
Apie rengiamą galingą kariuomenės susibūrimą sužinoję amatininkai jau kraunasi prekes ir ruošiasi nepraleisti progos tokiame gausiame karių susitelkime ką nors parduoti ar išsikeisti. Smuklininkai, prekybininkai, muzikantai, beje gi ir vagys ar įvairaus plauko sukčiai nepraleis progos pasipelnyti…
Šventės dienotvarkė:
2013 m. Rugsėjo 21 diena, Šeštadienis.
12:00 val. Karių stovyklos atidarymas. Šventos Ugnies įžiebimas aukure ir stovyklos ugniakuruose.
Ugnis mūsų Protėviams buvo šventa, teikianti šviesą ir šilumą brangenybė. Tiems kas su Ja sugyvendavo Ji buvo kaip Motina, ir galinga nelaimė tiems kam Ji kerštavo palikdama po savęs tik pilkus pelenus…Amžinoji Ugnis tūkstantmečiais kūrenta Šventuose Alkuose prie Šventųjų Ąžuolų buvo svarbi dievybė sutelkianti aplink save krašto žmones, vienijanti su išėjusiais Anapilin Protėviais, tarpininkaujanti tarp Dievų ir mirtingųjų… krikščioniškieji agresoriai puikiai nutuokė, kad Ši Ugnis yra kiekvieno ir visų Lietuvių stiprybė ir vienybė. 400 metų nuožmaus veržimosi į mūsų Tėvynę pasekmė – nebenusaugoti, lenkišku vandeniu užgesinti garuojantys aukurai, išniekinti Šventieji Alkai, iškirsti Ąžuolai galiūnai. Bet įvyko tai ko niekas negalėjo tikėtis – Šventoji Ugnis kaip Lietuvos Dvasia įsižiebė kiekvieno Lietuvio širdyje. Tai Ji neleido susitaikyti, pasiduoti, nurimti. Tai Ji degino vokiečių sodybas, lenkų dvarus, rusų kareivines.Tai Ji švietė aklinoje ir beviltiškoje tamsoje gyliai po žeme bunkeriuose, šildė atokiausiuose Sibiro ledo pakraščiuose. Tai Ji kvietė grįžti Namo, telkė visus susiburti po apkandijusiomis ir naftalinu prakvipusiomis trispalvėmis, savo galinga jėga stabdė tankus. Ji vėl sutelkė ir prikėlė tokią mažą ir visų pamirštą tautą…
Kviečiame ir šį kartą susitelkti aplink mūsų Tautos Šventenybę. Kaip ir senovėje įskelsime Ugnelę titnagu ir padalinsime Ją visai stovyklai. Ir vėl kaip ir begales kartų Ji mus sutelks aplink save prieš mūšį, sujungs su Protėviais ir suves su Dievais amžinybei…
12:00-19:00 val. XIV – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Jos kaimynų bei priešų ginkluotės interaktyvios ekspozicijos karių stovyklose.
Sutelktos kariuomenės įkurs atskiras stovyklas, kuriose galėsite ne tik su kariais pabendrauti, bet ir jų šarvus pasimatuoti, ne tik sužinoti daug įdomaus ir naujo, bet ir ginklą pakiloti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės, Teutonų Ordino XIV-XV a. stovyklose tiesiogiai palytėsite istoriją, patirsite neišdildomų įspūdžių atsidūrus viduramžiuose tarp įvairiausio plauko kovai besiruošiančių karių.
13:00 val. XIV –XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Teutonų Ordino šarvuotės bei ginkluotės pristatymas.
Kariams apsišarvavus renginio vedėjas papasakos apie kiekvieno jų šarvus, pabrėždamas ypatumus, išskirtinumus. Supažindinsime Jus su įvairiausių rūšių kariuomene: nuo prakaitu ir pigiu vynu prasmirdusio apšepusio Ordino knechto iki išsipusčiusio ir prisikvėpinusio Vokietijos grafo. Nuo tūlo nepraustaburnio pašauktinio valstiečio iki blizgančio šarvuose kunigaikščio. To nepamatysite nei viename filme, to nerasite nei viename vadovėlyje. Tik gryna prakaituota ir kruvina istorija, nieko daugiau!
13:30 val. Komandinės karių pilno kontakto kovos. Komandiniai bugurtai.
Bugurtais (buhurdicium) Vakarų Europoje viduramžiais vadinti kovos turnyrai, kurie buvo organizuojami tiek miesto jaunimo, tiek keliaujančių riterių, tiek susitelkusios kariuomenės. Tai rungtynės išsiaiškinti stipriausiems kariams, viduramžių kovinis sportas. Beveik kiekvienas bugurtas turėjo savas taisykles. Šį kartą pristatysime pilno kontakto kovas, kuriose kariai kovos pilnu pajėgumu iki kol nukris ant žemės. Kovos tikrai labai nuožmios ir brutalios, silpnų nervų žiūrovams žiūrėti nerekomenduojame. N-18.
14:30 Lietuvių liaudies imtynės. Tradicinių Lietuvių liaudies imtynių pristatymas ir turnyras.
Imtynės kaip kovos be ginklo rūšis Lietuvoje buvo žinomos nuo seno. Daugiau vadintos ristynėmis jos plačiai minimos sakytinėje lietuvių tautosakoje – pasakose, mitologinėse sakmėse bei padavimuose, taipogi ir kai kurių žodinės tautosakos pateikėjų prisiminimuose. Turtingoje lietuvių kalboje yra daug skirtingų žodžių imtynėms apibūdinti – imtynės, imtys, ristynės, galitynės, mintynės, veltynės, pakištynės – o tai rodo, kad lietuviams nuo seno buvo nesvetima kovos be ginklo tradicija, taipogi šie skirtingi žodžiai nėra vien tik paprasti sinonimai. Pagal savo šaknies semantinę reikšmę jie nukreipia į tam tikrus kovos aspektus – pavyzdžiui kovą stovint ir siekiant priešininką pargriauti – „ristynės“, ar kovą parteryje kai priešininką siekiama paguldyti „ant menčių“ – „veltynės“. Lietuvoje niekada nebuvo vieningos ir susistemintos liaudies imtynių tradicijos, skirtinguose etnografiniuose regionuose galiojo skirtingi susitarimai bei papročiai. Pačią populiarumo viršūnę imtynės Lietuvoje buvo pasiekusios XIX amžiaus antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo. Šiuo laikotarpiu sąlygos buvo itin palankios – dėl pažangesnės žemdirbystės iš esmės keitėsi ir visuomeniniai santykiai – formavosi pasiturinti vidurinioji kaimo ūkininkų klasė, o aplink ją būrėsi jauni žmonės kurie ūkiuose dirbo įvairius darbus, o po darbų prasimanydavo įvairios veiklos. Tuo metu bendrose ganyklose ganydami gyvulius piemenys turėjo tradiciją eidami imtynių išsirinkti vyresniuosius, o suaugę vyrai mėgdavo susiimti tiesiog norėdami išbandyti jėgas švenčių ar mugių metu, taipogi yra liudijimų, kad imtynes mėgo netgi moterys. Tačiau vėlesniuose istorijos vingiuose pradėjus Lietuvoje rastis profesionaliam sportui daug amžių gyvavusi liaudies imtynių tradicija ėmė nykti, kol užėjus sovietų okupacijai buvo galutinai pamiršta. Etnosporto klubo „JANDA“ nariai renka bet kokią informaciją apie lietuvių tarpe praktikuotas kovos rūšis bei sportinius žaidimus ir dabar pateikia eksperimentą – savąją lietuvių liaudies imtynių rekonstrukcijos versiją. Kovotojai parodys judesius, metimus, supažindins su savo pasiekimais. Surengsime imtynes tarp dalyvių ir panorusių jėgas išbandyti žiūrovų.
15:30 val. Viduramžių muzikos koncertas: „Lity Taler” (Baltarusija).
Dūdmaišiu, įvairiomis dūdelėmis, būgnais ir kitais archajiniais instrumentais grojanti grupė „Lity Taler“ jaukioje stovyklos aplinkoje atliks savo kupinus viduramžiškos dvasios kūrinius. Galėsite kojas pamiklinti ir pašokti. Bus kas pamokys.
LITY TALER:
16:00 val. Komandinės beginklių rungtynės. Viduramžių „futbolas“.
Šiemet pristatysime Jums dar vieną įdomybę: šiuolaikinio futbolo protėvį -viduramžių Europoje žaistą žaidimą kamuoliu. Spėjama, kad šis žaidimas atsirado lavinant ginklanešių įgūdžius, kad galėtų iš krūvos priešų ištraukti savo sužeistą šeimininką. 90 cm skersmens, 25-40 kg sveriantį kamuolį 6 metrų pločio aikštelėje, reikėjo įridenti (įmesti, įstumti, įgrūsti ir pan.) į 1 m pločio vartus. Pradžioje savo tarnams didikai leisdavo žaisti ginkluotiems, tokiu būdu neišvengta aukų. Nuo XIV a. viduramžių „futbole“ ginklai uždraudžiami, leista žaisti tik su „bre“ (viduramžiškos trumpikės). Šį kartą mes pristatysime tarptautinį viduramžių „futbolo“ turnyrą, kuriame susirems komandos iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Su mielu noru suformuosime ir žiūrovų komandą!
18:30 val. Didžioji kova. LDK ir Teutonų Ordino kariuomenių mūšis.
Vaizdžiai komentuojant reginį pavaizduosime Jums Lietuvos Dižiosios Kunigaikštystės ir Teutonų Ordino kariuomenių mūšį. Parodysime kaip kariuomenių sparnai manevravo mūšio metu, kaip traukėsi ir vėl susitelkdavo po vėliavomis. Tai ką paprastai regite istorinių filmų masinėse batalinėse scenose pamatykite gyvai, be kompiuterinių efektų, nesuvaidintą prakaitą ir kraują…pajuskite pralaimėjimo kartėlį ir pergalės džiaugsmą …
19:00 Renginio uždarymas.
Kol viena kariuomenė skandins pralaimėjimą aluje ir vyne, kita kariuomenė parneš Stovyklon pergalę. Atėjo laikas kariams pailsėti po sunkios dienos.
2013 m. Rugsėjo 22 diena, Sekmadienis.
12:00 Renginio atidarymas: 777-ųjų Saulės mūšio metinių minėjimas, žuvusiųjų Protėvių pagerbimas. Stovykla jau sujudus, gaminamas maistas ir ruošiamasi naujai dienai. Mūsų laukia susitikimas. 777 metų atgal ties Saulės (Šiaulių) vietove, Lietuviai persekiodami Livonijos Ordino kariuomenę septynias dienas teriojusę kraštą, įviliojo į pelkynus ir išmušė “kaip bobas”. Niekas nepamiršta, nei vienas nepamirštas ir mes pagerbdami žuvusius Protėvius stosime su Jais į ratą aplink Ugnį ir švęsime istorinę ir brangią Pergalę.
12:00-16:00 XIV – XV a. LDK ir Jos kaimynų bei priešų ginkluotės interaktyvios ekspozicijos karių stovyklose. Vakar įkurtose sutelktos kariuomenės stovyklose, galėsite ne tik su kariais pabendrauti, bet ir jų šarvus pasimatuoti, ne tik sužinoti daug įdomaus ir naujo, bet ir ginklą pakiloti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės, Teutonų Ordino XIV-XV a. stovyklose tiesiogiai palytėsite istoriją, patirsite neišdildomų įspūdžių atsidūrus viduramžiuose tarp įvairiausio plauko kovai besiruošiančių karių.
13:00 Ieties svaidymo turnyras. Svaidomoji ietis, dar vadinama akstimi tūlam Lietuviui buvo ir medžioklės įrankis ir ginklas. Archeologai Protėvių pilkapynuose aksčių antgalių randa didelius kiekius. Tai rodo, kad šis paprastas bet efektingas ginklas buvo labai populiarus ir Lietuviai jį puikiai ir taikliai mokėjo svaidyti tiek į stovintį, tiek į judantį taikinį. Apie ką byloja ir viduramžių metraščiai aprašydami ne tik XII a.lenkams, bet ir XIV a. puikiai šarvuotiems Vakarų Europos riteriams siaubą keliančius Lietuvių aksčių spiečius. Prisimindami tradiciją organizuosime Lietuviškos aksties svaidymo turnyrą ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.
Aksties metimas:
14:00 Pačios geriausios pačios rinkimai. Viduramžių turnyras moterims.
Ten kur telkiasi kariuomenė nepamiršta užsukti ir vietinės mergelės. Gal išsirinkti sau stipresnį ir grąžesnį bernelį, gal pačioms uodegą pavizginti, o gal ir dovaną kokią užsidirbti. Na o mes padėsime mergelėms ir moterims atkreipti karžygių dėmesį į save ir surengsime šauniausiųjų rinkimus, kur galės parodyti ne tik savo grožį, miklumą, gudrumą ir apsukrumą, bet ir išmintingumą, ūkiškumą ir net kovingumą.
15:00 XIV –XV a. LDK ir Teutonų Ordino šarvuotės ir ginkluotės pristatymas. Parodomosios kovos.
Kariams apsišarvavus renginio vedėjas papasakos apie kiekvieno jų šarvus, pabrėždamas ypatumus, išskirtinumus. Supažindinsime Jus su įvairiausių rūšių kariuomene nuo prakaitu ir pigiu vynu prasmirdusio apšepusio Ordino knechto iki išsipusčiusio ir prisikvėpinusio Vokietijos grafo. Nuo tūlo nepraustaburnio pašauktinio valstiečio iki blizgančio šarvuose kunigaikščio. Kariai kovos dvikovose demonstruodami kovas įvairiais ginklais, nuo vėzdo iki kalavijo. To nepamatysite nei viename filme, to nerasite nei viename vadovėlyje. Tik gryna prakaituota ir kruvina istorija, nieko daugiau!
16:00 Karių stovyklos uždarymas. Žygis baigėsi.Visi laimėtojau apdovanoti, alus išgertas, iš puotos belikę trupiniai ir kaulai. Metas grįžti namo. Iki sekančio žygio!
Tai, kaip suprantu, renginiui parinktas laikotarpis maždaug nuo XIV amžiaus pradžios (t.y. D. Kunigaikštystės laikai), nors ginkluotę matau ir ankstyvesnę. Įdomu, kodėl taip apsiribota ir neįjungti Karalystės (XIII-XIVa.) laikai?
Ir kuo nusipelnė vokiečiai, kad jų programoje nevadina TO, kaip kad Lietuvą – Eldėka (LDK ir Teutonų Ordino kariuomenių …, LDK ir Teutonų Ordino šarvuotės …)? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės trumpinys yra ne Eldėka, o LIETUVA! Bet, gal bijote, kad Teutonų ordinas užpuls Antrąją LR?
O, jeigu Gardinas rengėjams yra Baltoji Rusia, tai eikit, vyrai, geriau grybaut, o ne muštis! Ten galėjo rinkti tik Belarusskajos SSSR riterius ir tai tik nuo XX a. vidurio…
nuotraukos tiesiog straipsniui ir renginiui parinktos netinkamos. Renginio sumanytojai “Vilkatlakai” atstovauja tiek ankstyviesiems viduramžiais, taipogi ir XIVa. Renginyje, kas be ko atstovaus jie XIVa, su atitinkama šarvuote.
Medininkų pilies sienoje matomi nemaži baltiškosios (vendinės) plytų perrišos mūro ruožai, kurie datuojami XIII a. Tokių buvo Livonijos (Rygoje, Taline ir kitur) teritorijoje, taip pat Rytų Prūsijos žemėse.
XIII a. totorių-mongolų orda nusiaubusi rytinę Lietuvos dalį atsitrenkusi į Medininkų gynybą buvo priversta atsitraukti. Reikia minėti istorinę pilies šlovę, o ne jos nuoskaudas.
p. Klodai. iš kur tokios žinios apie Medininkų pilies ankstyvumą? istorikai ir architektai šiandien vieningai teigia, jog Medininkai yra pastatyti Gedimino valdymo laiku, apie ankstesnį pilies egzistavimą ir jos vaidmenį kariaujant su totoriais pagrindo tam manyti nėra. Baltiškasis plytų rišimo būdas egzistavo iki XIV a. vidurio, šios nuomuonės laikosi ir N. Kitkauskas tyrinėjas valdovų rūmus.
Juliau, deja, pažiūrįs į daugelį mūsų praeities klausimų tebekelia rūpestį, J.Aistis dėl to yra perspėjęs: „mes visame savo istorijos būvyje vien patys save apgaudinėjome. Tai pats nenaudingiausias, o taip pat ir pats neprotingiausias apgaudinėjimas žemėje“.