Teismas nurodė pareiškėjui Z.Vaišvilai pašalinti skundo trūkumus (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lr nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lr nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Zigmui Vaišvilai terminą iki rugsėjo 11 d. pašalinti skundo, paduoto teismui rugpjūčio 21 d., trūkumus.

Pareiškėjas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila skunde teismui prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę atsakyti į visus jo 2013-06-03 prašyme išdėstytus klausimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugpjūčio 27 d. nutartyje konstatavo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui jo funkcijas padeda įgyvendinti Respublikos Prezidento kanceliarija, kuri atsakė į pareiškėjo kreipimąsi 2013-07-08 rašte „Dėl informacijos“. Jį pareiškėjas ir turėtų kvestionuoti. Teismo nutarimu, pareiškėjas Z.Vaišvila iki rugsėjo 11 d. turi pašalinti skundo trūkumus: pateikti patikslintą skundą ir nurodyti kaip atsakovę Respublikos Prezidento kanceliariją, o skundžiamą aktą – 2013-07-08 raštą „Dėl informacijos“, pateikti tikslius argumentus, kodėl šiuo raštu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti iš Prezidentūros informaciją.

Z.Vaišvila per nurodytą terminą taip pat turi sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą nuo jo mokėjimo atleisti. Per teismo nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neskundžiama.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

18 komentarų

  1. medus:

    ar tikėjomės ko nors kito? nemanau, bent jau aš – ne. nestebina ir atsakomybės nuo prezidentės perkelimas prezidento kanceliarijai – mūsų prezidentė kai kuria prasme “nepakaltinama” – ko klausi, to negausi. o žmonės norėtų atsakymų į daugelį klausimų. todėl man šiandien pagrindinis klausimas toks – kam Lietuvai reikalinga tokia prezidentė?
    p.s. nesupratau dėl “žyminio” mokesčio Vaišvilai. kas tai ir kodėl? kiek? “Kažin”, kur jūs?

  2. Taigi Vaišvilos kalbos įraše pabrėžta-Vaišvila ir akcentuoja,kad kreipiasi ne “dėl veiklos”,bet “dėl neveikimo”,nes neatsako į jo klausimus ,kaip signataro,turinčio teisę Prezidentės klausti ir gauti atsakymą?

    • medus:

      neveikimas taip pat yra “tam tikra veikimo forma” – šiuo atveju sutinku su “Kažin” anksčiau išsakyta nuomone, bet taip pat primenu, kad mano nuomone, pagrindas šiuo atveju neturi didelės reikšmės (apie tai rašiau anksčiau).
      o prezidentė išlaviravo iš šito neprastai: formalus prezidento kanceliarijos atsakymas buvo duotas (nesvarbu, kad jis bevertis). o prezidentės atsakomybėn traukti už neatsakymą asmeniškai neišeina, nes įstatymiškai negalima (dar vienas teisinės impotencijos pavyzdys); atsakomybė už prastą atsakymą perkeliama ant prezidento kanceliarijos, Vaišvila vėl pastumiamas į šoną, taip išvengiant tiesioginės konfrontacijos. bijo Vaišvilos mirtinai, bet išsisuko gudriai. tik nemanau, jog tai taip praeis. dar lieka visi punktai dėl “informacijos nesuteikimo” ir pan. – šiuo atveju pasitikiu Vaišvilos sumanumu. bet kokiu atveju, prezidentė jau parodė savo tikrąjį veidą – ironiška, tačiau kaip tik bandydama jį paslėpti.

  3. medus:

    kai eteris tyli, kalba google, pasidalinu:
    “žyminis mokestis – tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teisme atliekamus procesinius veiksmus (ieškinio, priešinio ieškinio, apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą ir kt.).

    Pagal CPK 80 str.1 d. 1p.:
    Nuo ieškinio sumos iki 100 000 Lt – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 50 Lt;
    nuo 100 000 – 300 000 Lt ieškinio sumos – 3000 Lt + 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 litų;
    nuo didesnės kaip 300 000 Lt – 7000 Lt + 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 300 000 Lt.
    Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;
    Pagal CPK 82 str.:
    Tikslia suma nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110.
    LAT: minimalus žyminis mokestis (“ne mažiau nei..”) ir maksimalus (30 000 Lt) – indeksuojamas.
    Indeksavimas teismų praktikoje”.
    išvada – Lietuvos biudžetas praturtės 50 litų?:)

  4. pensininkas:

    Būtina ištaisyti skundo reikalavimus atsakovu nurodant Prezidentūros kanceliariją. Negalima sustoti.

  5. SENIS:

    hmm.. Nėra tokios institucijos [prezidentūra] mūsų valstybėje. Yra Prezidentas ir Prezidento kanceliarija. Zigmas kreipėsi į Prezidentą dėl informacijos gavimo. Teisę į informacijos gavimą garantuoja Konstitucija. Nemanau, kad visi Vaišvilos užduoti klausimai kaip susiję su prezidento veikla, bent jau tie kurie yra apie prezidento biografiją, kai Grybauskaitė dar nėjo šių pareigų. Tai yra vieša informacija. VAAT atsakymas rodo, kad lengva nebus. hmm.. Ar čia VAAT atsakyme minima [Prezidentūra]? Gal nereikėjo visų klausimų grupuoti?

  6. Kažin:

    Atsakant “Medui” dėl žyminio mokesčio.
    Administracinėse bylose žyminį mokestį nustato Administracinių bylų teisinės įstatymas, konkrečiai šiuo atveju jo 39 str., kuriuo numatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą) mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Taigi, Vaišvilos atveju mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis.
    Pagal šio įstatymo 40 str. nuostatą Vaišvilos skundas galėtų būti žyminiu mokesčiu neapmokestinamu tuo atveju, jeigu juo būtų skundžiamasi dėl vilkinimo suteikti informaciją, o ne kaip dabar formuluota – dėl teisės gauti informaciją pažeidimo.
    Asmuo nuo žyminio mokesčio gali būti teismo atleistas pagal jo prašymą visiškai ar iš dalies atsižvelgus į jo turtinę padėtį, grindžiamą motyvais ir atitnkamais įrodymais (to paties Įstatymo 41 str.).
    Skundas galės būti priimtas, jeigu atsakovu vietoje Prezidentės bus nurodyta jos kanceliarija, bus sumokėtas minėto dydžio žyminis mokestis ir pateikti argumentai, pagrindžiantys, kad atsakymo raštu buvo pažeista teisė gauti iš Prezidentūros prašytą informaciją.
    Manau, kad farmaliai atsakovu byloje Prezidentė turėtų išlikti tuo atveju, jeigu bylinėtis būtų pasirinktas bendrosios kompetencijos teismas.

    • medus:

      dėkoju už atsakymą.
      tenka konstatuoti, jog manęs nedomina teisė, nes suprantu, kad ji nėra sukurta teisingumo įvykdymui ir to visai nesiekia. kaip ir šiuo atveju: prezidentė visą savo prezidentavimo laiką gadina Lietuvai brangų laiką (mažų mažiausiai!), jeigu ne naikina jos taip sunkiai atgautą suverenitetą (aš labiau sutikčiau su antruoju teiginiu), o signataras, siekdamas grąžinti tautai tikėjimą skaidriu valstybės valdymu bei švaria prezidento praeitimi, paskutinėmis priemonėmis bandantis gauti atsakymus iš prezidentės, yra priverstas kreiptis į teismą (kai jokios kitos priemonės nebeveikia) ir sumokėti „žyminį“ mokestį. žinoma, 100 Lt nėra didelė suma, bet ir 1 centas šiuo atveju yra pasityčiojimas. tokia yra „teisinė“ sistema. žinoma, yra ir blogesnių pavydžių, bet šis – ypač ciniškas. skairdus ir neturintis ką slėpti tautos prezidentas jau 100 kartų (po vieną kartą – už tą kiekvieną brangų signataro žyminio mokesčio litą:) butų sušaukęs spaudos konferenciją, kuriame gyvai būtų atsakęs į tokius elementarius ir lengvai suprantamus signataro klausimus ir dar pateikęs paaiškinimus dėl bet kokių papildomų neaiškumų. bet mūsų prezidentas to nepadarė. KODĖL? iš esmės jau ir nėra ko klausti – slepia ir slepiasi, vilkina laiką iš paskutiniųjų.

      • Kažin:

        Maniau ir toliau manau, kad reikia joti tuo žirgu, kokį dar turime… – ieškoti Tautoje nors šimtelio dar tinkančių į valdžią, padorių, gebančių išlikti laisvais asmenų, iš kurių nors 3-5 gebėtų patraukti žmones, lyderiauti ir 80% dalyvavimu rinkimuose išsirinkti juos į valdžias, pirmiausiai nors vieną iš tokių – kitų metų rinkimuose – į Prezidentus.
        Gi klausimai -atsakymai yra žaidimai iš vaikų pasaulio, atgyvenę, iš jų maža veiksmingumo, žinoma, tai galėtų tikti ir suaugusiems, jeigu elite būtų išlikę nors kiek to vaikystei būdingo sąžiningumo.
        Atrodo, Grybauskaitei karjerai formaliai trūko pabuvojimo aukštose pareigose, tai kodėl šią spragą neužpildžius paprezidentavimu Lietuvos Prezidentu. Juolab, kad tuo vienu šūviu, akivaizdu, yra šaunami keli zuikiai. Ypač išskirtina, kad juo nusišaunamas ir Landsbergio zuikis – jei pats netapau Prezidentu, tai nors patapau turinčiu jį…
        Manau, kad tai galėtų būti į tikrumą panašus atsakymas į kylančius esminius klausimus.

  7. "tvarkelė" Lietuvoje:

    niekas nieko netiria, niekas už nieką neatsako… Tokia tvarka Lietuvos “viršūnėse”. O tokiems Karaliukams kaip prezidentai , pasirodo, absoliučiai niekas negali įpareigoti dirbti taip, kaip priklauso (tiesa, išimtis Paksas, nes neturėjo valstybinio “stogo”).
    Prie ko čia prezidentės Kanceliarija turi atsakinėti į klausimus, kurie susiję su ponios asmeniniais dalykais?
    Trumpai pasakysiu iš savo patirties. 2009 rugpjūty, prieš Baltijos Kelio minėjimą pradėjus itin aktyviai reikštis Poniai, neiškenčiau neparašius į prezident.lt :
    “…Ponia Prezidente, šiandieną perskaičiau, kad neva ruošiatės dalyvauti Baltijos Kelio 20-mečio paminėjimo bėgime. Nustebau. Būtų teisinga, jei pirmiausia patikslintumėte, kur Jūs pati buvote 1989-08-23 ir kurioje barikadų (Lietuvos ar TSRS, kurios Partijai pavaldžioje Partinėje mokykloje tuo metu dirbote) pusėje buvote visu Atgimimo laikotarpiu? Kol nebus atsakyta į šiuos klausimus, Jūsų dalyvavimas Sąjūdietiška dvasia dvelkiančiame renginyje atrodys keistokai… ”
    Po 10 dienų gavau MELAGINGĄ atsakymą , nes jį pasirašė ne prezidentė, o Kancleris (manau, jis gali atsakyti tik už save ir tik už savo, o ne svetimus veiksmus):
    “Gerb., …, Jūsų kreipimasis yra gautas, su juo susipažino LR prezidentė D.G.
    Dėkojame už išsakytą nuomonę. Kartu norime pažymėti, kad 1989 m. rugpjūčio 23 d. J.E. prezidentė D.G. su dauguma Lietuvos gyventojų dalyvavo Baltijos kelio akcijoje. Valstybės vadovė tuo metu buvo Vilniaus mieste, Ukmergės plente.
    Pagarbiai
    Kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas (parašas)”
    Juokingiau būti negali. Pamiršo kancleris parašyti ar jis tada ponią pats matė, ar kas papasokojo, ar tiesiog buvo liepta sugalvoti reikiamą istoriją… Ponia TIK “susipažino” su laiškeliu, bet, kaip suprantu, nepasakė nieko…:)
    Kanceliarija išviso nepakaltinama…

    • Amelija:

      Ačiū už žinią. Gal ponia fotografavo, kas atėjo protestuoti prieš Sovietų Sąjungą? Dar menka pastaba – susitikimuose su “gyventojais” mūsų prezidentė kalba žvilgsnį sufokusavusi maždaug 7-10 cm virš auditorijos galvų. Pasiteiraukite psichologų, ką tokia laikysena rodo…

  8. A:

    Kiekvienas toks tiesos ieškojimas visuomenei, manau, naudingas, bet vien tai teisingumo, tikriausia, neatkurs ir šalies neišlaisvins. Rinkimai, manau, valdomi ir, turbūt, klastojami. Galėtų padėti nebent visuotinis nepaklusnumas, bet tam reikia labai svarbaus preteksto. Be to, nėra vadų. O tauta be vadų, tai tik drebučiai, šaltiena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *