A. Aušra. „Miško brolių draugijos“ kova dėl muziejaus rūmų (III)

Tęsinys. I dalis ČIA, II dalis ČIA.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė VĮ „Turto banko“ ieškinį dėl „Miško brolių“ draugijos iškeldinimo atmesti ir Draugijos priešieškinį patenkinti iš dalies – pripažinti ją statybos, nuo 1992-08-25 iki 2005-09-21 vykusios statiniuose Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 Vilniuje, vykdytoja.

Peržiūrėjus premjero G. Vagnoriaus Vyriausybės nuo 1991-01-13 iki 1992-07-21 priimtus potvarkius dėl valstybės NT objektų perdavimo nevyriausybinėms organizacijos pagal formuluotę „perduoti neatlygintinai naudotis“, rasti tokie potvarkiai:

1991 m. spalio 26 d. Nr. 800p

[...] perduoti steigiamam bendrai su užsienio kapitalu akciniam bankui „Nida“ administracinį pastatą Vilniaus mieste, A. Juozapavičiaus 9a, kurio likutinė vertė – 5 mln. 489 tūkst. 534 rubliai.

1991 m. spalio 26 d. Nr. 798p

[...] dėl buvusios TSKP Lietuvos organizacijos pastatų (patalpų) ir juose esančių materialinių vertybių perdavimo į miestų ir rajonų valdybų, įstaigų ir organizacijų balansą:

Anykščių vaikų muzikos mokyklai – J. Biliūno g. 21, Anykščiai;

Ignalinos vaikų menų ir muzikos mokyklai – Atgimimo g. 30, Ignalina;

Joniškio vaikų muzikos mokyklai – Vilniaus g. 14, Joniškis;

Gargždų advokatų kontorai – Sodų g. 5, Gargždai;

Panevėžio rajono notarinei kontorai – Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys;

Skuodo vaikų muzikos mokyklai – Jaunimo g. 4, Skuodas;

Šakių rajono notarinei kontorai – Bažnyčios g. 6, Šakiai;

Švenčionių rajono notarinei kontorai – Vilniaus g. 26, Švenčionys;

Varėnos advokatų kontorai – Aušros g. 15, Varėna;

Varėnos rajono notarinei kontorai – Aušros g. 15, Varėna.

1991 m. lapkričio 8 d. Nr. 830p

1. Leisti Kauno darbininkų sąjungai neatlygintinai naudoti Kauno miesto profsąjungų kultūros rūmus Kaune, Vytauto pr. 79, su visu jų turtu (inventoriumi, transportu, lėšomis) pagal buhalterinį balansą (1991 m. lapkričio l d.), išlaikant buvusius meno kolektyvus.
2. Skirti iš Lietuvos valstybės biudžeto Kauno darbininkų sąjungai 300 tūkst. rublių dotaciją nurodytųjų rūmų remonto ir eksploatavimo išlaidoms iš dalies padengti, taip pat meno kolektyvams remti.

1992 m. sausio 15 d. Nr. 43p

[...] leisti neatlygintinai naudoti:

1.2. Lietuvos laisvųjų profsąjungų konfederacijai ir jos organizacijoms – pastatą Basanavičiaus g. 29 a, Vilnius.

1.3. Lietuvos profsąjungų koordinaciniam centrui ir jo organizacijoms – pastatą J. Jasinskio g. 9, Vilnius.

1992 m. vasario 26 d. Nr. 205p

[...] neatlygintinai perduoti Kėdainių rajono valdybai [Lietuvos melioracijos] instituto sporto salę, kad būtų perduota Kėdainių vaikų sporto mokyklos reikmėms.

1992 m. kovo 10 d. Nr. 241p

[...] pritarti Kauno miesto valdybos pasiūlymui, kad Lietuvos esperantininkų sąjungai būtų perduota neatlygintinai naudotis pastatu Kaune, L. Zamenhofo g. 5.

1992 m. kovo 31 d. Nr. 330p

Pritarti Lietuvos invalidų draugijos centro valdybos prašymui ir Alytaus rajono valdybos pasiūlymui leisti neatlygintinai naudotis šiai draugijai kino teatro „Taika“ pastatu Alytuje invalidų reabilitaciniam kultūriniam centrui įkurdinti.

1992 m. balandžio 30 d. Nr. 428p

[...] Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti neatlygintinai naudotis 1 punkte (Vilniuje, Labdarių g. 10/9) nurodytąjį pastatą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugijai, kuriai lėšas šio pastato remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

1992 m. gegužės 8 d. Nr. 455p

1. Siekiant sudaryti „Lietuvos aido“ redakcijai geresnes darbo sąlygas ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo“, pavesti valstybinei įmonei „Spauda“ perduoti neatlygintinai šiai redakcijai pastatą Vilniuje, Maironio g. 1.

2. Žurnalų „Švyturys“, „Šluota“, „Moteris“, „Jaunimo gretos“, „Politika“ ir „Šeima“ redakcijų nuomojama iš valstybinės įmonės „Spauda“ nusidėvėjusi orgtechnika, baldai, lengvieji automobiliai bei įrengimai turi būti perduoti redakcijų kolektyvams.

1992 m. gegužės 28 d. Nr. 532p

1. Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti iki 1992 m. birželio 15 d. „Caritas“ federacijos Vilniaus skyriui neatlygintinai naudotis pastatą Vilniuje, Odminių g. 12.

2. Finansų ministerija turi skirti iš Lietuvos valstybės paramos fondo „Caritas“ federacijos Vilniaus skyriui 450 tūkst. rublių pastatui Vilniuje, Odminių g. 12 remontuoti.

1992 m. gegužės 29 d. Nr. 537p

[...] remiantis Lietuvos respublikinės profsąjungų kurortų valdymo tarybos likvidacinės komisijos pasiūlymais, perduoti:

1.1. Lietuvos invalidų draugijai – neatlygintinai naudoti pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, šias patalpas: pirmą aukštą, pusę antro aukšto, 5 garažų boksus, pusę rūsio patalpų (patuštinus užimamas patalpas pastate Vilniuje, Jogailos g. 9/1).

1.2. Tarptautinės ekonomikos institutui – neatlygintinai pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, šias patalpas: trečią ir ketvirtą aukštus bei 2 garažų boksus ir pusę rūsio patalpų.

1.3. Lietuvos ekonomikos ir užsienio investicijų vystymo agentūrai – neatlygintinai naudoti pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, pusę antro aukšto ir 1 garažo boksą.

1992 m. gegužės 29 d. Nr. 542p

[...] perduoti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai neatlygintinai naudotis buvusį Karininkų ramovės senąjį pastatą Kaune, Laisvės al. 39.

1992 m. birželio 2 d. Nr. 559p

Pavesti Vilniaus miesto valdybai iki 1992 m. birželio 8 d. perduoti Lietuvos dailininkų sąjungai neatlygintinai naudotis pastatą Vilniuje, Vokiečių g. 4 (iškėlus iš jo ūkinių prekių parduotuvę).

1992 m. birželio 9 d. Nr. 583p

Pavesti Vilniaus miesto valdybai iki 1992 m. birželio 15 d. neatlygintinai perduoti Lietuvos telegramų agentūrai pastatą Vilniuje, Gedimino pr. 21.

1992 m. liepos 17 d. Nr. 716p

1. Perduoti neatlygintinai kaip valstybės paramą kūrybinėms sąjungoms:
1.1. Lietuvos dailininkų sąjungai – pastatus Kaune, Rotušės a. 26 ir 27, į Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus balansą;
1.2. Lietuvos rašytojų sąjungai – Vilniaus 24-ąjį knygyną „Versmė“ (Didžioji g. 27).
2. Vilniaus miesto valdyba turi iki 1992 m. rugpjūčio 31 d. perduoti Lietuvos rašytojų sąjungai Vilniaus 24-ojo knygyno „Versmė“ patalpas, pagrindines priemones ir mažavertį inventorių.

Minėti LR Vyriausybės potvarkiai patvirtina premjero G. Vagnoriaus išsakytus teiginius 2019-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme, kad „buvo masiniai atvejai, kai buvo skiriama parama ne tik iš Vyriausybės rezervo, bet ir biudžetinės lėšos sporto organizacijoms, sporto draugijoms, religinėms, švietimo, kultūros ir kt. organizacijoms“.

Ar iš visų nevyriausybinių organizacijų, kurioms į balansą buvo perduotas valstybės turtas, LR Vyriausybė nusprendė susigrąžinti perduotą turtą, ar tik „Miško brolių“ draugijos atkurtus pastatus? Niekas taip ir nepaaiškino.

Draugija 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl teisių į nekilnojamą turtą atkūrimo.

Kreipimesi rašoma:

Kreipiamės tikėdamiesi ryžtingo ir teisingo sprendimo, atkuriant Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos (toliau – Draugijos) teises į pastatus, esančius Vilniuje Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 ir Laisvės kovotojų atminimo vietos juose įamžinimo.

[...] Draugijos ir jos pirmininko Albino Kentros pastangas atstatyti istorinius pastatus ir įsteigti Laisvės kovotojų atminimo vietą 2001 m. nutraukė iki šios dienos tebesitęsiantys teisminiai ginčai. Posūkio taškas šioje istorijoje buvo Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244, pagal kurį Vyriausybė pastatus perdavė Valstybės turto fondui (dabar Turto bankas). Politiškai šis veiksmas vertinamas kaip nepagarba Laisvės kovotojų atminimui, prilygstantis sovietinio nacionalizavimo pavyzdžiams.

Teisminiai ginčai tęsiasi, tik dabar su Lietuvos valstybe. Turto banko reikalavimą atlaisvinti patalpas Draugija ginčija Vilniaus m. apylinkės teisme, kuris 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Turto banko ieškinį visa apimtimi atmetė. Teisminiai ginčai tęsiasi ir toliau kompromituojant Laisvės kovotojų atminimą ir Lietuvos valstybę.

Teisingumą šioje vietoje galėtų atstatyti politinis ryžtas ir Laisvės kovotojų atminimą gerbiantis sprendimas – nutraukti Turto banko bylinėjimąsi su Draugija, atšaukti 2012-02-29 Vyriausybės sprendimą Nr. 244, sugrąžinti nuosavybės teises Draugijai ir atlikti [pastatų] statybos užbaigimo procedūras.

2019 m. – Laisvės Kovų Sąjūdžio minėjimo metai. Simboliška ir prasminga Laisvės kovų atminimą įamžinti sprendimu, kuris atstatytų teisingumą ir suteiktų galimybes Draugijai baigti šiuose pastatuose įkurti daugiafunkcinę Laisvės kovotojų atminimo vietą.

Po raštu pasirašė per šimtas Lietuvos inteligentijos atstovų, tarp jų prof. V. Landsbergis, dr.  V. Radžvilas, V. Rubavičius, J. Česnavičius, V. Dereškevičius, J. Dingelis, P. Repšys, K. Saja, G. Drėmaitė ir kiti. Deja, pirmiesiems Lietuvos Respublikos vadovams politinio ryžto nutraukti Laisvės kovotojų atminimo pažeminimą ir taip išvengti Lietuvos valstybės kompromitavimo neužteko.

Užklausus LR Vyriausybės kanceliarijos ar buvo parengtas premjero S. Skvernelio atsakymas LLK – Miško brolių draugijai, atsakyme rašoma:

[Vyriausybės] kanceliarija  nerengė atsakymo šio kreipimosi pareiškėjams, nes kreipimesi nebuvo nurodytas asmuo (atstovas ar asmenų grupė) ir kontaktinė informacija, pagal kurią būtų žinoma, kam reikėtų pateikti atsakymą. Šie reikalavimai nustatyti Viešojo administravimo įstatyme, kituose asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Užklausus LR prezidentūrą, ar Prezidentės D. Grybauskaitės kanceliarija pateikė atsakymą LLK – Miško brolių draugijai, kanceliarijos atsakyme teigiama:

Jūsų prašoma pateikti informacija nėra vieša, todėl ji Jūsų nurodytu pagrindu Jums [kaip viešosios informacijos rengėjui] negali būti teikiama.

Užklausus LLK – Miško brolių draugiją, ar gavo atsakymą iš Prezidentės D. Grybauskaitės, Draugija teigia jokio atsakymo negavusi.

Išsamų atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, kurios rašte Nr. S-2021-5399 teigiama:

Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui adresuotas Kreipimasis (12 lapų, 92 parašai) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2019 m. balandžio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių nustatyta tvarka užregistruotas (Nr. G-2019-2778). Seimo Pirmininko pavedimu Kreipimasis perduotas Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Apie Kreipimąsi perdavimą Seimo padaliniams pareiškėjai informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. raštu (Nr. S-2019-2053). Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai su Kreipimosi susipažino. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pareiškėjus ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovus pakvietė į 2019 m. gegužės 8 d. komisijos posėdį. Posėdyje Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugija susirinkusius informavo apie patalpų, esančių Totorių g. 9/ Labdarių g. 10, Vilniuje, teisinio statuso faktinius ir teisinius aspektus. Finansų ministerijos atstovai paaiškino, kad galimi tik du problemos sprendimo būdai – teismai arba panaudos sutarties pasirašymas.

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje septynioliktosios Vyriausybės 2016-12-13 – 2020-12-11 sudėtyje finansų ministro pareigas ėjo Prezidentės D. Grybauskaitės deleguotas Vilius Šapoka.

2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ir atsakovo „Miško brolių“ draugijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir atsakovo Draugijos priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir VĮ Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju.

Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimą ir nurodė perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Laimėjus 2020 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, suformuota aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susidedanti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, vadovaujamos Gabrielio Landsbergio, Lietuvos liberalų sąjūdžio, vadovaujamo Viktorijos Čmilytės-Nielsen, ir Lietuvos laisvės partijos, vadovaujamos Aušrinės Armonaitės, politinę karjerą pradėjusios Lietuvos liberalų sąjūdyje. Koalicija ministro pirmininko pareigas patikėjo Ingridai Šimonytei.

Kai A. Kubiliaus Vyriausybė sprendė, kam priklauso pastato Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 nuosavybės teisės, I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas. Teismai, žinodami ankstesnės ir naujos Vyriausybės nusiteikimą perimti (nusavinti) iš „Miško brolių“ draugijos pastatus, pradėjo skelbti nepalankias Draugijai nutartis.

2021 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškinį atsakovui „Miško brolių“ draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir atsakovo „Miško brolių“ draugijos priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, LR Vyriausybei ir VĮ Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju.

Tretieji asmenys – Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Prašyta Draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai pačios Draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti jos vardu.

Teismas įpareigojo Draugiją perduoti „Turto bankui“ visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją, iškeldinti Draugiją iš namo, esančio Totorių g. 9, bei namo, esančio Labdarių g. 10, su visu jam priklausančiu turtu.

Draugijos priešieškinį dėl jos pripažinimo statytoja, teisės gauti pažymą apie statybą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir nuosavybės teisės pripažinimo į dalį pastatų […] bei 2012-02-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 244 ir įrašą nekilnojamojo turto registre apie VĮ „Turto banko“ turto patikėjimo teisę į pastatus panaikinimo atmesti.

Šį Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą patriotiškai nusiteikusios visuomenės atstovai įvertino kaip Laisvės kovotojų atminimo ir teisingumo paniekinimą.

Nacionalinis susivienijimas, vadovaujamas partijos pirmininko prof. Vytauto Radžvilo, oficialiai pareiškė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs tokį „teisingumo“ sprendimą, paniekino Lietuvos laisvės kovų atminimą, Laisvės kovų dalyvį, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, Laisvės premijos laureatą, Šventojo Kristoforo titulo kavalierių, „Miško brolių“ draugijos įkūrėją Albiną Kentrą visų Laisvės kovotojų dalyvių akivaizdoje.

2021 m. kovo pradžioje Finansų ministerija pranešė, jog pasiekus informacijai, kad „Miško brolių“ draugija teikia apeliaciją Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, yra surastas sprendimas, kaip būtų galima nepažeisti teisėtų sprendimų ir Draugijai tęsti savo veiklą.

„Draugijai pasiūlėme sprendimą – patalpas patikėjimo teise perduoti valstybės įstaigai, vykdančiai veiklas, artimas muziejaus, atminties išsaugojimo veikloms, kuri muziejaus veiklai vykdyti, savo ruožtu, panaudos teise maksimaliam terminui patalpas perduotų „Miško brolių“ draugijai.

Jei šis veiklos modelis bus priimtinas, ieškosime finansinių išteklių aplinkos, gerovės sutvarkymui ir muziejaus įkūrimui valstybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas leistų gerbiamam Albinui Kentrai likti patalpose, o „Miško brolių“ draugija, bendradarbiaudama su patalpas perėmusia įstaiga, galėtų įprasminti laisvės kovotojų ir partizanų veiklą, sukurdama ekspozicijas ir viešąsias erdves visuomenei“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Anot ministrės, įstaiga, kuriai būtų galima perduoti „Miško brolių“ patalpas, galėtų būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jei pats A. Kentra sutiktų su tokiu pasiūlymu, jis galėtų pasirinkti, kokia valstybės įstaiga jam atrodo tinkamiausia.

Finansų ministerija pažymėjo, jog ji negali kalbėti apie nuosavybės įteisinimą Draugijos vardu, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas – pagal dabartinius įstatymus ir valdymo praktikas yra įdiegta labai daug saugiklių.

„Miško brolių“ draugija, įvertinusi šį Finansų ministerijos pasiūlymą, jį atmetė, nes negali susitaikyti su mintimi, kad nusavinti pastatai bus perduoti patikėjimo teise valstybės įstaigai, kuri panaudos sutarties pagrindu juos perduos Draugijai ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Draugija, visiškai atkūrusi pastatus ir įrengusi muziejų, pasibaigus terminui juos vėl privalės grąžinti valstybei, nes nėra garantijų, kad įrengto ir veikiančio muziejaus valdymą po 10 metų valstybė patikės jai.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis rašė:

Už ką Lietuva šiandien keršija „Miško broliams“? Už ištikimybę tėvynei, už gyvybių ir gyvenimo auką, už pavyzdį, kad galima gyventi ir mirti prasmingai? Kažkodėl abejoju, ar tie teisėjai, kurie nutarė nacionalizuoti tremtinių ir partizanų pastangomis, jų išsirūpintomis lėšomis ir daugeliu valandų savanoriško darbo jau laisvoj (?) Lietuvoj sukurtą turtą, puoselėja nors kiek panašią prasmingo gyvenimo sampratą... Šia teismo veika absoliučiai patvirtinama, kad ne už tokią Lietuvą kovotojai kovojo. Tai ką, turim stribų Lietuvą? Atsakyk, istorijos moksle ir piliečių sąžine.

Draugija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą apskundė aukštesnei instancijai.

2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkė ir pranešėja Alma Urbanavičienė, teisėjai Visvaldas Kazakiūnas ir Dainius Rinkevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „Miško brolių“ draugijos apeliacinį skundą ir priėmė nutartį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, Draugijos skundą atmesti. 

Iškilo klausimas, ar teisėja Alma Urbanavičienė turėjo teisę 2021 m. gegužės 27 d. dalyvauti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijoje, jai pirmininkauti ir būti pranešėja, kai 2003 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuriai ji pirmininkavo, priėmė nepalankų Draugijai sprendimą?

Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Teisėjų tarybos pirmininkę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, buvusį Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėją, dabar Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Vytautą Sinkevičių, į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininką prof. dr. Igną Vėgėlę su prašymu paaiškinti esamą situaciją bei išsakyti savo nuomonę dėl galimai šališkos Vilniaus apygardos teismo 2021-05-27 nutarties ir teisėjos A. Urbanavičienės interesų konflikto priimant nutartis.

Teisėjų tarybos pirmininkė ir laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas S. Rudėnaitė, prof. dr. V. Sinkevičius ir prof. dr. I. Vėgėlė paklausimą atsisakė komentuoti.

Tai akivaizdus įrodymas, jog kai kurių teisėjų sprendimai yra galimai šališki ir teisės specialistai jų komentuoti nenori, nes esamoje situacijoje dėl nuosavybės teisių grąžinimo „Miško brolių“ draugijai į jos atkurtus pastatus yra susidaręs teisinis chaosas, naudingas valdžios funkcionieriams.

Bus daugiau