Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvilą išplatino pranešimą, kad Generalinė prokuratūra pradėjo procedūras dėl viešojo intereso gynimo dėl dingusių valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų.
O būtent:
– LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.13-I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir 1991-01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių;
– LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio;
– beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos;
– XII šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;
– XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiagų, 1988-1990 metų XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiagų, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.
2024 m. sausio 12 d. keturiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo dėl svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo 1991 metais dokumentų dingimo iš Seimo rūmų (buvusių Aukščiausiosios Tarybos rūmų).
Penkiolikos signatarų 2021 m. kovo 11 d. kreipimasis į Seimą dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo šiuo klausimu iki šiol ignoruojamas. Seimo archyvas patvirtino, kad šie dokumentai šiam archyvui nebuvo perduoti. Jų nėra ir kituose valstybės archyvuose.
2024 m. sausio 31 d. Z. Vaišvila Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė paaiškinimus, kieno nurodymu šie dokumentai galėjo būti pasisavinti, kur jie gali būti.
2024 m. vasario 13 d. prokuratūra Z.Vaišvilai pranešė, kad pratęsė šio tyrimo terminą.
Sprendžiamas klausimas ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šių aplinkybių. Kol kas prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (BK 178 str.), tačiau Zigmas Vaišvila šį prokuratūros nutarimą apskundė teismui.
„Prašome ištirti svarbių valstybės dokumentų dingimą/pasisavinimą ar galimą perdavimą tretiesiems asmenims, būtinumą šiuos dokumentus sugrąžinti valstybei, nes tai suponuoja ir kitų galimai nusikalstamų veikų įvykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant ir galimas tęstines, t.y. iki šiol nepasibaigusias veikas, atitinkančias ir BK 118 str. (padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką), 124 str., 125 str., 126 str. (neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis, valstybės paslapties atskleidimas, valstybės paslapties praradimas), net 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 228 str.. 229 str. (piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas), 294 str. (savavaldžiavimas), 296 str. ir 297 str. (tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas, tarnybos paslapties atskleidimas) nurodytų veikų požymius“, – rašoma signataro Z. Vaišvilos išplatintame pranešime spaudai.
Išsamiau apie svarbius dingusius valstybės dokumentus buvo paaiškinta 2024 m. sausio 12 d. Z. Vaišvilos spaudos konferencijoje:
