Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis.

Kiekviena stovyklos diena prasidėdavo vėliavų pakėlimu, giedant Lietuvos ir Latvijos himnus, rytine mankšta, o pasibaigdavo vėliavų nuleidimu, dainuojant lietuvių partizanų ir latvių tautines dainas. Stovyklautojams buvo sudarytos sąlygos pasimokyti latvių kalbos. Lietuviai šiais metais buvo suskirstyti į pradedančiųjų ir pažengusių lygius. Stovyklos pabaigoje dalyviai laikė egzaminą, kuriame parodė įgytas žinias. Tačiau geriausias to įrodymas — baltų kalbomis susišnekantys lietuviai ir latviai prie vakarienės stalo ar ryte visų baltų giedami valstybiniai himnai.

Ripkos žaidimas | LTJS nuotr.

Ripkos žaidimas | LTJS nuotr.

Stovyklos dalyviai žaidė senovės lietuvių žaidimą – Ripką, kuris susilaukė nemenko populiarumo, taip pat tinklinį, šaudė iš lanko. Stovykloje buvo mokomasi žaidimų, ratelių, partizanų ir lietuvių liaudies dainų. Kiekvienas stovyklos dalyvis galėjo išmokti groti kanklėmis, dūdele, išmokti pinti vyteles, galėjo pasigaminti norimą gaminį iš žalvario, vyko keramikos užsiėmimai. Pirmosiomis stovyklos dienomis stovyklą aplankė  net dvi baltų kovų rekonstruktorių komandos. Vieni iš jų surengė paskaitą apie baltų ginklus ir šarvus, o kiti parodė kovas, įtraukė stovyklautojus į žaidimus.

Prie laužo

Prie laužo

Stovyklautojai įveikė vidutinės kategorijos žygį po Dieveniškių apylinkes. Visi jie buvo suskirstyti į kelias komandas, kurioms buvo duotos užduotys. Paskutinį vakarą, prie laužo, šios grupelės turėjo atlikti savo sukurtą vaidinimą, o taip pat padainuoti dvi dainas gimtąja kalba, bei vieną – antrąja baltų kalba. Vyresni LTJS nariai diskutavo su latvių nacionalistais, tarpusavyje apsikeitė patirtimi, aptarė esamą padėtį, kūrė ateities planus.

Stovyklos pradžioje buvo surengta baltišką ugnies apeigą, o stovyklai baigiantis  su lietuviškomis dainomis darnia kolona stovyklautojai žygiavo į vietines mišias.

Eisena | LTJS nuotr.

Eisena | LTJS nuotr.

„Šiais metais mūsų stovykla stipriai paaugo. Paaugo ne tiek išskirtine programa, kiek savo žmonėmis. Tautinio jaunimo stovykla Dieveniškėse jau tampa tradicija, kuri nėra priklausoma nei nuo valdžių kaitos ir finansavimo, nei nuo mūsų narių kaitos, nei nuo jokių kitų aplinkybių. Tol, kol turime tokį būrį bendraminčių, tol, kol mūsų organizacijos neuždraudė, mes sakysime tai, ką ir sakome nuo pat pirmosios stovyklos: „Lietuvos teritorija yra vientisa, nedaloma“, „Lietuvių tauta – šios žemės šeimininkai“, „Šalčininkų kraštas buvo, yra ir bus lietuviškas!“, – sakė vienas iš stovyklos „Mūsų šaknys — baltai“ rengėjų, LTJS narys Tomas Skorupskis .

Kategorijos: Etninė kultūra, Istorija, Kalba, Kultūra, Mes baltai, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *