Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamentas penktadienį paskelbė komentarą apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos liepos pabaigoje organizuotą stovyklą Dieveniškėse. Komentare kartojami Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pareiškime paskleisti tiesos neatitinkantys teiginiai, o pats A. Kubilius giriamas už tai, kad pasmerkė veiksmus, „kurie griauna tarpusavio pasitikėjimą ir skatina tautinę neapykantą“.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, LTJS surengta stovykla Dieveniškėse, „tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamoje vietoje“, neva kėlė nacionalistinius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „apsivalymas nuo slavų ir germanų kalbų“, ir tai, esą, „liudija, kad šioje šalyje stiprėja ksenofobija ir rasistinės nuotaikos“.
Lietuvai pirmininkaujat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, anot Rusijos URM, Lietuvos „žmogaus teisių situacija turi būti ypatingo dėmesio centre“ ir valstybė turi „rodyti nekompromisinės kovos su bet kokiomis ksenofobijos ir rasizmo apraiškomis pavyzdį“.
Tačiau oficialusis Vilnius esą elgiasi dviprasmiškai: „Iš vienos pusės, ministras pirmininkas A. Kubilius, įvykus faktui, pasmerkė veiksmus, „kurie griauna tarpusavio pasitikėjimą ir skatina tautinę neapykantą“, iš kitos – nebuvo imtasi jokių prevencinių priemonių“. Rusijos URM piktinasi, kad renginys gavo valstybės piniginę paramą ir, kaip ir A. Kubilius, stebisi valstybės pareigūnų dalyvavimu „šioje odiozinėje akcijoje“.
Rusijos URM šiuos reiškinius sieja su pastaruoju metu pasireiškiančiu noru „peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus“ ir savo samprotavimus baigia deklaruodama įsitikinimą, kad „jokie kompromisai, jokie nuolaidžiavimai tokio pobūdžio pažiūroms ir nuotaikoms neleistini“.
Savo ruožtu A. Kubilius pernai kovo mėn., vykdamas su oficialiu vizitu į Maskvą, buvo išreiškęs optimistinę nuomonę, kad Rusijoje žengiami „žingsniai link tam tikro objektyvesnio požiūrio į istoriją ir į toje istorijoje įvykusius skaudžius dalykus, ir į nusikaltimus. Tai leidžia tikėtis, kad bus galima vis racionaliau kalbėtis ir apie mūsų tarpusavio istorijos puslapius, ir kaip į juos turėtume žvelgti, ir kaip turėtume vertinti ir kokių ieškoti žingsnių, kad tarpusavio supratimo būtų daugiau“.
Įdomu, kas Rusijos užsienio reikalų ministerijai svarbiau: tautinio jaunimo šmeižimas, ar Kubiliaus menkinimas?
Nemenkina Rusijos URM Kubiliaus, o yra dėkinga už tarpusavio supratimą.
Taigi.Būtu juokinga,jei nebūtu liūdna.
Įdomu būtų žinoti, ar šioje stovykloje galėjo dalyvauti “nebaltas” jaunimas, pav., lenkas, rusas, vokietis, žydas, arba tas lietuvis, latvis, žodiu, baltas, kuris negali kuo nors įrodyti savo baltiškos kilmės (įdomu, kaip ji galėtų būti įrodoma), gal net nemoka ar prastai moka lietuvių arba latvių kalbas, bet norėtų integruotis į Lietuvos tautinį gyvenimą, pažinti giliau lietuvišką (ar baltišką) kultūrą, išmokti vienos iš likusių dviejų baltų šeimos kalbos? Ar ten buvo įsileidžaimas jaunimas tikrai tik įrodžius savo baltišką kilmę, t.y., tik tautiniu pagrindu. Ir labai įdomu būtų žinoti, kaip Jūsų nuomone, galima įrodyti savo tautybę?
Klausiu be jokios ironijos, labai nuoširdžiai, todėl tikiuosi sulaukti ir atviro, nuoširdaus, dalykiško atsakymo. Iš anksto dėkoju.
Į jūsų klausimus buvo jau atsakyta: https://alkas.lt/2011/08/04/a-kubilius-raginamas-atsaukti-dezinformacija/
Be kita ko, ten pasakyta, kad 30 proc. stovyklos dalyvių buvo vietinis jaunimas.
Ačiū, pone Tomai Baranauskai, už nuorodą. Ten radau atsakymą į mano klausimą, koks jaunimas ten galėjo dalyvauti ir dalyvavo.
Kažkokias visiškas nesąmones, gerbiamoji, šnekate. Eilinėm provokacijom bandoma užsiimt, bet dar nepatyrusi provokatorė esate.
Niekam nėra paslaptis, kad stovykloje Dieveniškėse dalyvavo daug vietinio jaunimo, kurių pavardės dažnai pasitaikydavo nelietuviškos. O pezaliot apie kažkokius kilmės įrodinėjimus ir uždraudimus kažkam dalyvauti stovykloje, yra labai nevykusi provokacija, mieloji elenyte, grįžkite geriau į savo pasakas nesekusi jų čia.
Klausyk, kvaiša. Jei kyla kokių nors klausimų, tai imk ir pasidomėk, pačių organizatorių o ne skleisti čia kažkokias, dviprasmiškas, užuominas.
Gerbiamieji, gal visgi šiame portale apseikime be “kvaišų” ir kitokių įžeidinėjimų?
Pritariu Ingai. Parodykime, kad pyktį mokame suvaldyti – kaip žirgą pavyzdžiui. Nes karžygys nevaldantis žirgo pavojINGAs, ar ne Inga?
Dar geriau būtų mokėti iš viso nepykti. O ypač ant žioplių ir kvaišų, ant tų, kurie mažiau žino ar ne taip greitai susivokia.
Kita vertus, lietuvių kalbos žodžiai dažnai yra ne tik daugiareikšmiai, bet ir daugiaprasmei, todėl ne retenybė, kad žmogus sako viena, o būna suprastas visai kitaip. Juk kaip suprantamas kalbantis ar rašantis žmogus labai daug priklauso nuo to, kuris klauso arba skaito: nuo jo nusistatymo, nuo jo požiūrio į pašnekovą bei pokalbio temą.
Šiaip tai lietuviai yra laikomi ramiais, susitvardančiais žmonėmis (gal tik džūkai labiau karštakošiai), bet kartais tai būna oj kokie greiti ką nors pikto atšauti…. Kad tokie greiti būtume, ką nors pagirdami, padrąsindami…
Atsiprašau už klaidą: turi būti daugiaprasmIAI.
Sutinku. Bet, tada: – gal galima apseti ir be dviprasmiškų užuominų?
Aš nerašiau nieko dviprasmiško. Bent jau nenorėjau, neturėjau tikslo kad būtų neaišku, painu, įvairiai suprantama. O jei ką nors dviprasmiško įžveklgėte, tai čia jau ne mano bėda, o Jūsų. Jei kas neaiškiai parašyta – klauskite, tikslinkitės. Bandysiu parašyti tiksliau, kad dviprasmybių nekiltų ir būtų viskas aišku.
Tai normalu. Rusija savo draugams visada komplimentus žarsto.
Kokia “bekiaušė”mūsų valdžia,gaila žiūrėt.
Varnas varnui akį nekerta. Todėl mūsų valdžioje sėdintys labai lengvai “susiderina” su tokiais pat sėdinčiais valdžioje visose posovietinėse valstybėse.
Tik nereikia ir vėl eilinį kartą painioti Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę su ją jau 20 metų valdančia kosmopolitine “kairiųjų-dešiniųjų” valdžia, kurios nariai praturtėjo iš posovietinės nešvarios “prichvatizacijos”, pasinaudodami savo privilegijuota padėtimi ankstesnėse sovietinėse struktūrose.
kiek aš žinau, tai ir Sąjūdžio laikais Kubilius nedalyvavo nei SSRS kariuomenės išvedime ar kitur (kaip Ozolas, Abišala). Be to jam tėvas pasakęs, kad nekišk nosies į lietuvybę, nes nukentėsi. Tai jis ir stengiasi nelįst ar net kovot prieš lietuvybę, kad kas nors nenukentėtų.
Akivaizdu, kad tokie susidorojimai su Lietuvybę puoselėjančiais žmonėmis tęsis tol, kol Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę valdys įvairūs “kairieji-dešinieji” kosmopolitai.
Lietuvių Tauta sukūrė Lietuvos Valstybę (ir 20 amžiuje tris kartus ją atkūrė po priešų užgrobimų) tam, kad apgintų savo gyvybinius Tautos interesus ir suklestėtų savo protėvių žemėje.
Tačiau Lietuvą jau 20 metų valdantys kosmopolitiniai išsigimėliai-mankurtai kuo toliau, tuo atkakliau siekia sunaikinti Lietuvių Tautą, Lietuvių Kalbą ir apskritai Lietuvybę.
Juk jie daro viską, kad tik Lietuviai paliktų savo protėvių žemę ir niekada nebegrįžtų, o tie patriotai, kurie lieka Lietuvoje ir bando išsaugoti Lietuvybę, visaip persekiojami ir ujami už bet kokią lietuvišką veiklą.
Lietuviai, atmerkite akis ir pasižiūrėkite, kokie išgamos valdo Lietuvių Tautos Valstybę…
Vienytis ir dirbti kartu būtina visiems, kam rūpi Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje (iš Lietuvių Tautinio Centro Programos).
Tai pakeisti galime tik vienu būdu – galų gale sukurdami masinę Tautos partiją, kuri laimėtų rinkimus į Seimą.
Lietuvoje yra būtina masinė Tautos partija, sukurta Lietuvybės – lietuviško tautiškumo – išsaugojimo ir puoselėjimo pagrindu.
Socialiniai, monetariniai, valstybės valdymo tvarkos ir įvairūs kiti klausimai nėra vienareikšmiškai suvokiami įvairių asmenų ir kažkokiu stebuklingu būdu išsprendžiami taip, kad visiems patiktų (jei būtų tokie universalūs metodai, tai juos visame pasaulyje seniai visi ir naudotų).
Kaip tik todėl šiais klausimais kiekviena Tautos partijos frakcija (ir net atskiri nariai) gali turėti savo atskirą nuomonę. O kokie būtent pasiūlymai bus vertingesni bei pasiteisins realybėje – parodys pats gyvenimas.
Jau seniai įsikūrė ir veikia nemažai įvairių grupių, kurios bando sisteminti įvairius pasiūlymus (pvz. “Naujoji valstybė”, “Pilietinė idėjų talka 2008-2010”; “Mano Valstybė”; “Pilietinė iniciatyva Lietuva 2.0” ir kiti projektai).
Plačiau čia:
Asociacijos “Naujoji Valstybė” deklaracija
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=6985
Pilietinė idėjų talka 2008-2010; Mano Valstybė; Pilietinė iniciatyva Lietuva 2.0 ir kiti projektai
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=5842
Be abejo, visi įdomūs, vertingi, geri pasiūlymai turi būti labai atidžiai apsvarstomi ir išnagrinėjami, įvertinamos jų įgyvendinimo pasekmės…
Kaip tik todėl Tautos partijos programa negali būti “nekintamų” minčių programiniu rinkiniu. Kiekvienai problemai spręsti būtina numatyti įvairius galimus metodus ir variantus.
Papildau:
Tautos partija
1. Visada būtina atsiminti aksiomą – partijos kuriamos tik tam, kad laimėtų rinkimus.
Priešingu atveju net neverta prasidėti.
2. Todėl siūlau trumpą ir aiškų, visiems lengvai įsimenantį, pavadinimą – Tautos partija (be jokių papildomų žodžių).
Beje, partijos nariai tada irgi bus vadinami tautininkais. 🙂
Taip žymiai efektyviau pritraukti ir narių, ir ypač platų spektrą įvairių rinkėjų, nes mažiau įvairių galimų nesutarimų.
Rinkimuose gyvybiškai būtina surinkti ne 1 ar 2 procentus, bet ne mažiau 10-15 procentų dalyvausiančių balsavime balsų.
Tai galima pasiekti tik subūrus plačią koaliciją.
3. Todėl partijoje būtina suburti labai plačią koaliciją žinomų visuomenėje, tautiškai mąstančių, asmenų, nepaisant jų požiūrių skirtumo įvairiais ekonominiais, finansiniais-monetariniais, religiniais, valstybės valdymo formos bei struktūros, ir kt. klausimais (įskaitant ir asmeninius tarpusavio santykius).
Šiuos požiūrių skirtumus galėtų atspindėti įvairios frakcijos – tai irgi iš karto būtina numatyti įstatuose.
Nepriklausoma Lietuvos Valstybė, Lietuvių Tauta ir Lietuvių Kalba labai nuosekliai ir atkakliai jau 20 metų “persidažiusių komsomolcų-liberalų” varomi į absoliutų išnykimą.
Ir tokiu lemiamu mūsų Tautai ir Valstybei momentu privalome susivienyti visi, nepaisant mūsų ankstesnių įvairių nesutarimų.
4. Visus vienijanti idėja.
Ta idėja apibūdinama vienu trumpu žodžiu – Lietuvybė.
Plačiau – lietuviško tautiškumo – Lietuvybės – išsaugojimas ir puoselėjimas.
Dar plačiau – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
Pilnai pritariu šiems postulatams.
Sakote Tautos partija. Bet juk mes kiekvienas esame tokios “partijos” narys, nes kiekvienas priklausome savo tautai – lietuvių tautai. Tada būtume visi tos vienos – Tautos – partijos nariai. Taip vėl turėtume Lietuvoje vieną partiją. Ar toks būtų Jūsų tikslas?
Daugiapartinė sistema juk nėra blogai, nes visuomenė nėra vienalytė: turime skirtingus socialinius sluoksnius, todėl kiekvieno žmogaus interesai turi būti atstovaujami ir ginami – ir turtingesnio, ir vargingesnio, ir jauno, ir seno, ir išsilavinusio, ir mažiau išprususio, ir labai talentingo, ir mažiau tų gabumų turinčio, ir lietuvio, ir kitataučio….
Bet partijos turėtų turėti aiškias programas bei idėjas ir jų lakytis, jas deklaruoti darbais, kad žmonės suprastų, kas gina jį, kas jį astovauja Seime.
Tačiau visų tų partijų vienas tikslas turėtų būti bendras – Lietuvos valstybės tvirtinimas, saugumas. O kas yra valstybė be žmonių, be jos piliečių? Todėl kiekviena partija, gindama vieną ar kitą žmonių grupę, kartu privalo užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas Lietuvoje jautųsi saugus, Lietuvai svarbus, jai reikalingas – ne mažiau reikalingas Lietuvai, kaip Lietuva reikalinga jam.
Ir dar vienas svarbus dalykas – visos partijos, visi visuomeniniai judėjimai, kiekvienas atskiras žmogus turi įsisąmoninti ir kitam padėti tai padaryti, kad Lietuva yra jo NAMAI. Vienintelė vieta Žemėje, kurioje jis yra šeiminkas, kurioje yra jo tvarka, kurioje jam gera gyventi ir į kurią jį parves kiekvienas kelias bei takelis, kad ir kur jis kada bebūtų nuklydęs. Todėl privalome visi kartu ir kiekvienas atskirai prisiimti ATSAKJOMYBĘ už Lietuvą, už mūsų valstybę, už save ir šalia esantį. Negalime švaistytis žmonėmis, negalime nei veiksmais, nei žodžiais varyti nei savęs, nei kito žmogaus iš Lietuvos, negalime skaldytis ir grupuotis į gersnius ar prastenius lietuvius, Lietuvos vaikus. Mes turime pajusti, kokie svarbūs esame vieni kitiems, kokia jėga yra mūsų darna bei vienybė ir laikytis vienas kito.
Papasakokite, tai Kubiliui su Kirkilu. Kurių valdymo dėka, dalis tautos taip “apginta”, kad savo gyvenimus kuria už Lietuvos ribų. 🙁
Papasakojau. Ir ne tik jiems. Tą “apgynimą” ir savo kailiu patiriu.
Bet juk turime laisvę rinkti ne tik kubilius ar kirkilus. Tik ar turime, iš ko rinktis? Ar ieškome tų, iš kurių galėtume rinktis? Ar šviečiame vieni kitus, dalinamės mintimis ir ieškome išeities? Ar bandome, ar mokomės įsiklausyti, išklausyti, prieš puldami ir kritikuodami?
Kodėl per tiek metų tokia didelė tautos dalis taip ir neišmoko rinkti atsakingai? Kodėl tokia didelė tautos dalis taip ir nepajuto, kad jau gyvename savo valstybėje, kad renkame savo valdžią ir sau, kad išrinktus reikia ne tik palaikyti, bet ir juos kontroliuoti, reikalauti atsakomybės bei atsiskaitymo priš rinkėjus, prieš tautą? Kodėl vis ieškome priešų, priekabių, o ne sąlyčio taškų, ne to, kas mus vienija? Juk esame visi Lietuvos vaikai ir visi turime teisę čia ne tik gyventi, bet ir sugyventi.
Atsakau, Elenyte.
Jūs teisi – partijų įvairovė atspindi visuomenėje egzistuojančius interesus (taip bent jau turėtų būti pagal politologijos pradžiamokslį).
Deja, Lietuvoje jau 20 metų yra visai kita situacija. Turime valdžioje krūvą tarpusavyje “sulipusių” kosmopolitinių partijų (“kairiųjų” ir “dešiniųjų”, keičiančių viena kitą valdžioje), kurios dėl savo merkantilinių turtinių interesų dabar jau dalinasi valdžia su atvirai antilietuviškomis jėgomis.
Išvada – Tautos partija galės išsidalinti į nors ir 10 ar ir 20 partijų – pagal pačius įvairiausius požymius (socialinius, religinius, samdomų darbuotojų ir darbdavių, alaus gėrėjų ir negėrėjų :), blondinų ir brunetų, ir taip toliau…), bet tik tada, kai visos šios partijos bus Lietuvybės – plačiąją prasme – tvirtos gynėjos.
Ir nebebus Lietuvoje nei kosmopolitinių “lietuviškų” partijų, nei visokių Lenkų ir Rusų aljansų…
Kitaip mes tikrai išnyksime kaip tauta – ir tada mums jau jokios partijos nebepadės.
Taip, Jūs esate visiškai teisus, kad Lietuvos partijos viena nuo kitos skiriasi dažniausia tik pavadinimais. Tai, manau, yra didelė Lietuvos bėda. Bet tai gali egzistuoti tik todėl, kad pati visuomenė yra labai apolitiška, kad žmonės nesijaučia galintys įtakoti savo šalies valdymą, pertvarkas. Ir todėl nesigilina, kokios tos partijos, kokie žmonės priklauso toms partijoms, ką jie jau padarė, būdami valdžioje, o renka kas papuola, kas tuo metu šauna į galvą, kas tuo metu buvo garsesnis, ryškesnis, dažniau šmėsčiojo TV ekranuose.
Ir dar vienas dalykas, būdingas visoms Lietuvos partijoms – jie juk visi skelbiasi dirbą Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Visi save pristato Lietuvos patriotais. Bet, be abejo, kiekvienas tą darbą Lietuvai, jos žmonėms įsivaizduoja vis kitaip. Rinkėjas – dar kitaip. Ir turime tai, ką turime – visi dirba Lietuvos gerovei, o tos gerovės kaip nėra, taip nėra. Ir žmonių Lietuvoj su kiekviena diena vis mažiau ir mažiau.
Ką daryti? Manau, kad kito kelio nėra, kaip šviesti rinkėją ir jį raginti tapti atsakingu savo šalies žmogumi, tikru savo valstybės patriotu bei šeimininku.