94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai. Panaši dalis -– 77 proc. apklaustųjų – teigiamai įvertino savo įgytą išsimokslinimo lygį. Geriausiai pastarąjį rodiklį vertina jau įgiję aukštesnį arba aukštąjį išsimokslinimą, atitinkamai 88 proc. ir 97 proc. jų savo išsilavinimo lygį įvertino pozityviai.

Tyrimo duomenimis, 4 proc. šalies gyventojų išsilavinimą įgijo užsienyje, o 2 proc. apklaustųjų žinių sėmėsi tiek gimtojoje, tiek užsienio šalyje. Daugiau nei pusė, t.y., 54 proc. visų respondentų, paklaustų, kurioje šalyje pageidautų įgyti išsilavinimą, jei galėtų rinktis iš naujo, įvardijo Lietuvą. 13 proc. apklaustųjų išsilavinimo noriai siektų Didžiojoje Britanijoje. Trečioje vietoje liko Vokietija ir JAV, kurias patraukliomis išsimokslinimui įgyti paminėjo 4 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Rusija, Danija, Švedija, Ispanija, Norvegija ir kitos šalys.

Tiesa, skirtingo amžiaus respondentai įvardijo skirtingas šalis, kuriose norėtų įgyti išsimokslinimą. Jauniausi – 15–19 metų amžiaus – respondentai po Lietuvos rinktųsi Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Norvegiją, Daniją. 20–29 metų amžiaus jaunimas studijas dažniau sietų ir su Ispanija, Rusija, Prancūzija, Olandija ir Švedija.

Tyrimas parodė, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų palaiko nuostatą, kad aukštesnį išsimokslinimą turintys Lietuvos gyventojai turi palankesnes galimybes susirasti geresnį darbą nei tie, kurie turi žemesnį išsilavinimą. Daugiausia šį teiginį palaikančių yra tarp jaunesnių respondentų, o skeptiškiausiai nusiteikę vyriausi apklausos dalyviai.

Tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2013 m. gegužės – birželio mėnesiais. Jo metu CAPI metodu buvo apklausti 500 mūsų šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.