Anksčiau įgytas diplomas garantavo darbo vietą ir stabilų pragyvenimo šaltinį. Tačiau dabartinė dinamiška darbo rinka reikalauja įvairių įgūdžių, gebėjimų ir noro mokytis bei tobulėti. Tad šiuolaikinis žmogus vienu metu lanko kompiuterinio raštingumo kursus, tobulina kelių užsienio kalbų žinias ar mokosi verslumo subtilybių. Juk ir liaudies išmintis byloja: „Mokytis niekada nevėlu!“.
Mokymasis visą gyvenimą tampa vis labiau populiaresnis
Šiais laikais mokymasis tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Informacinės technologijos, užsienio kalba ir socialiniai gebėjimai – tai tik kelios sritys, kuriose Lietuvos gyventojams svarbu gilinti žinias ir įgūdžius, mokantis visą gyvenimą. Šalyje kasmet didėja besimokančių visą gyvenimą žmonių skaičius. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais šalyje mokėsi 5,9 proc. 25–64 metų amžiaus gyventojų – tai beveik 2 procentais daugiau negu 2010 metais.
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) atsakingosios sekretorės Dalios Cymbaliuk teigimu, žmonės vis dažniau suvokia, kad tiek formalusis, tiek neformalusis išsilavinimas padeda jų gerovei, stiprina pasitikėjimą savimi ir tikėjimą ateities perspektyvomis. „Mūsų šalyje jau turime nemažą skaičių profesionaliai dirbančių švietėjų, kurie sugeba motyvuoti žmones mokytis visą gyvenimą. Taip pat didėja ir mokymosi galimybės, pavyzdžiui, mobilumo programos, padedančios pasisemti gerosios patirties iš kitų šalių ir tokiu būdu įsilieti į mokymosi visą gyvenimą judėjimą“, – teigė LSŠA atstovė. Suaugusiųjų švietimui didelę įtaką daro ir naujų informacinių technologijų naudojimas – sudarytos palankios galimybės asmeniui studijuoti savo gyvenamojoje vietoje jam patogiu laiku, pagal jo galimybes ir poreikius.
Mokslas sunkiau prieinamas kaimo gyventojams
Moterų Lietuvoje mokosi daugiau nei vyrų, miesto gyventojų – daugiau nei kaimo. Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais šalyje mokėsi 4,6 proc. 25–64 metų amžiaus vyrų ir 7,1 proc. moterų, kaimo vietovėse – 2,4 proc. šalies gyventojų, miestuose – 7,4 proc. žmonių.
D. Cymbaliuk nuomone, moterys labiau motyvuotos mokytis, nes, jų suvokimu, tai padeda tobulėti ir siekti karjeros, o vyrai į mokymąsi žiūri kaip „į vargą ir papildomą krūvį“. Pagrindiniai aukštojo mokslo ir studijų centrai sutelkti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tad švietimas ir profesinis mokymas sunkiau prieinami kaimo gyventojams.
Lietuvoje besimokančių visą gyvenimą žmonių skaičius yra kur kas mažesnis nei kitose ES šalyse. „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais visose Europos Sąjungos šalyse mokėsi 9,1 proc. 25–64 metų amžiaus europiečių. Pavyzdžiui, besimokančių visą gyvenimą žmonių daugiausia Danijoje (32,8 proc.), Šveicarijoje (30,6 proc.) ir Islandijoje (25,2 proc.), mažiausia – Bulgarijoje (1,2 proc.), Rumunijoje (1,3 proc.).
Šalies institucijos imasi veiksmų didinti suaugusiųjų švietimo galimybes. Nuo 2010 metų Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centras 25 šalies savivaldybėse įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas“, skirtą visapusei suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai Lietuvoje. Pasak Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojo Tado Tamošiūno, šio projekto metu šalies gyventojams siūloma neformaliai mokytis menų, įgauti finansinių, pilietinių, saugaus eismo ir sveikos gyvensenos žinių bei gebėjimų, tobulintis kitose srityse. Iki 2014 metų vasario numatoma surengti suaugusiųjų mokymus pagal 19 modulių 25 savivaldybėse ir andragogų kvalifikacijos tobulinimo kursus, taip pat organizuoti stažuotes užsienio šalių suaugusiųjų švietimo institucijose. Mokymuose galės dalyvauti 2500 suaugusiųjų ir daugiau kaip 230 andragogų bei švietimo vadybininkų.
Mokymosi visą gyvenimą galimybė: ES programos
Europos Komisija yra parengusi Mokymosi visą gyvenimą programą, kuri atveria galimybes europiečiams mokytis Europos Sąjungos šalyse. Šios programos dėka asmenys iš mokyklų, universitetų ar kitų šalies įstaigų gali ne tik siekti mokymosi galimybių, bet ir įgyti didesnės patirties, išmokti kalbų, pažinti svetimas kultūras
„Grundtvig“ – viena iš Mokymosi visą gyvenimą programos dalių, pagal kurią finansiškai remiamos mokymosi ir edukacinio judumo iniciatyvos, kuriomis gerinami suaugusiųjų įgūdžiai ir didinamos jų galimybės įsidarbinti. Įgyvendinant programą per pastarąjį dešimtmetį į suaugusiųjų švietimo sektorių investuota 370 mln. eurų, organizacijoms suteikta 17 000 dotacijų, o įvairioje veikloje dalyvavo maždaug 500 tūkst. dalyvių. 2010 metais šioje programoje dalyvavo 517 lietuvių ir 151 šalies švietimo institucija.
Kitos trys Mokymosi visą gyvenimą programos dalys yra „Erasmus“ (aukštasis mokslas), „Leonardo da Vinci“ (profesinis mokymas) ir „Comenius“ (mokyklinis ugdymas). Pagal šias keturias programas finansuojami patys įvairiausi veiksmai: mainai, pažintinės išvykos ir tinklų veikla.
