Šį rudenį Kauno moksleiviai, atėję į savo mokyklas, liko mažų mažiausiai sukrėsti. Mokiniai, dar pavasarį planavę savo egzaminus, profilius ir tvarkaraščius dabar yra priversti juos paskubom keisti, kadangi įsigalioja liberalų švietimo reforma, kurią moksleiviai jau spėjo pavadinti „bilieto į Angliją“ vardu. Ši reforma ne tik kad sujaukė mokinių planus, tačiau ir davė papildomo krūvio jo ir taip nestokojantiems moksleiviams. Norint įstoti į universitetą, vietoje trijų egzaminų, dabar jie privalės laikyti penkis.
Blogiausia, jog liberalai ne tik kad nepasitarė su moksleiviais, tačiau net nesiteikė jiems iš anksto pranešti apie planuojamą reformą. Kita vertus, tai neturėtų stebinti, juk liberalams nereikia išsilavinusio jaunimo, jiems reikia tik vartotojų klasės, kokakolos ir makdonaldizacijos.
Vis dėl to moksleiviai, šiandien susirinkę Kaune ir Vilniuje, parodė, jog su jais reikėtų skaitytis. Šiandien apie 800 jaunų kauniečių, pasinaudoję konstitucine teise į protestą, išėjo į gatves. Žinoma, ši politinė sistema devynis iš dešimties kartų nekreipia dėmesio į visuomenės norus, jiems ant jų nusispjauti. Žmogiškais veidais ši politinė klasė pasirodo tik prieš rinkimus, tačiau jau seniai tie veidai yra nusibodę ir niekas jų žodžiais nebetiki.
Šį kartą sisteminiai politikai turėtų sunerimti. Jaunimas vis dažniau bruzda, vis dažniau ir gausiau išeina į gatves. Kovo 11-oji Vilniuje, Vasario 16-oji Kaune – patriotinės eitynės, kuriose didžiąją dalį dalyvių sudaro jauni žmonės, išsako ne vien tik pasididžiavimą savo šalimi, tačiau ir nepritarimą mūsų valdančiųjų pozicijoms, atmetant tautinės valstybės idėją, iškeliant finansinę gerovę aukščiau nepriklausomybės. Šimtai jaunų žmonių protestuoja prieš ACTA, prieš sistemos norą atimti iš žmonių Teisę į konstitucijos garantuojamą žodžio ir pasirinkimo laisvę. Dabar išėjo į gatves moksleiviai. Šis jaunimo judėjimas praneša aiškią žinia jums, kostiumuotieji, aukštuose postuose sėdintys ir žmonių nematantys politikai. Jie sako, jog Jūsų sistema nebeveikia, ji paseno, o jūsų dienos šiltose ministerijų kėdėse suskaičiuotos.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, jungianti ne tik moksleivius, tačiau ir dirbantį bei akademinį tautišką jaunimą, reiškia solidarumą su šiandien į gatves išėjusiais Kauno moksleiviais. Mūsų jėga – vienybėje!
Susiję straipsniai:
- Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
- Jaunimas: patriotiškumo samprata skaldoma, Kovo 11-oji verčiama paradų diena (nuotraukos)
- Biržietis – Kauno apskrities viršininkas
- Kaune vienuoliktą kartą vyks Aukštųjų mokyklų mugė
- Kaune dirbantys mokytojai aprūpinti modernia įranga
- Panevėžiečiai kviečia į paskaitų ciklą „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“
- Lietuvos karo akademija paminėjo J.Žemaičio-Vytauto 103-iąsias gimimo metines
- „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
- Prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai
- Vilniuje posėdžiauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas
- Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai
- Moksleivių laboratorija – daugiau galimybių įdomiai mokytis
- Dėstytojų iš užsienio vizitams skirta valstybės finansinė parama
- Lietuvos aukštosios mokyklos jau pasiruošusios pasirašyti studijų sutartis
- G.Papinigis. Laimos Šilingaitės-Vansauskienės gimimo 100-mečiui
- Studento finansai: ar išgalėsiu studijuoti didmiestyje?
Esu iš tos kartos, kuri viena pirmųjų patyrė profiliavimą ir laikė ne visus, o tik pasirinktus egzaminus. Ir ilgus metus buvau tokios tvarkos siaurumo kritikė, nes tai iš esmės reiškė, kad spręsti, ką studijuosi, turi 10 klasės pabaigoj, o paskui jau vėlu apsigalvoti. Žingsnis link platesnio profiliavimo yra reikalingas ir girtinas. Ir žinoma, kad moksleiviai skundžiasi, nes jie visada skundžiasi, kai tik reikia daugiau mokytis.
Antras reformos punktas – dėl užsienio kalbų. Į lietuvių kalbą toli gražu nėra išversta net apverktina mažuma reikalingos medžiagos bet kokios specialybės studentui. Tai nėra lietuvių kalbos skurdinimas, tai lietuvių tautos švietimas.
Dabar pagrindinis kontrrargumentas yra neva kad nesuspės mokiniai pataisyti savo planų. O juk jų nereikės iš esmės keisti, tik pasirinkti dar papildomų dalykų. Tam ilgo laiko nereikia, reikia noro. Noro daugiau mokytis. O kas kalba apie tai, kad mūsų moksleiviai ir taip apkrauti, tegu apsilanko Japonijoj, Korėjoj ar toj pačioj Kinijoj, kurios žada perimti pasaulio vadžias į savo rankas, ir tai padarys, nes nemitinguoja už teisę mažiau mokytis.