Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2013 06 05 09:09
7
0
SHARES
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, atominės energetikos  vystymui ir pan. … labai palankios…“. Jau kitą dieną šių prognozių niekas nebeatsimena. O ekspertai, pasirodo, skaičiuoja: kelis kartus jų pavardės viešoje erdvėje buvo paminėtos daugiau, nei „varžovo“. Sportas? Tuomet kokia tokių „prognozių“ vertė? Tikrasis ir svarbiausias mūsų valstybės vienadienis drugys yra premjeras, besistengiantis pratęsti savo egzistavimą, kaip niekas kitas Lietuvoje: po kiekvieno maitinimosi (t.y. susitikimo su kuo nors,) sugeba du ar net tris kartus per dieną viešai ir kardinaliai pakeisti savo nuomonę…

Kad taip elgiasi mūsų politikai, – seniai niekam ne paslaptis. Politika: „po manęs – nors ir tvanas“, – jau trečią dešimtmetį rūpestingai įgyvendinama mūsų išrinktųjų, nepriklausomai nuo to, kurios krypties politinei jėgai atstovaudami savo rankose laikė valstybės vairą. Vieni valdantieji tvirtina: „Įveikėm nepaprasto mąsto ekonominę krizę! Europa ir pasaulis mums ploja!“

Ką į tai gali atsakyti eilinis pilietis? Kokia šios pergalės prieš krizę kaina atrodo jam? Jeigu tautietis šį laikotarpį išgyveno Lietuvoje, tai – beviltiškai skurdo (dvasiškai ir materialiai), kitam tokia politika baigėsi Tėvynės praradimu – emigracija. Visi suvokė, kad politikams rūpi ne jie, o noras eiti lengviausiu keliu – siekis kaip galima greičiau ir daugiau pasiskolinti: juk skolinantis nereikia nei darbo vietų kurti, nei rinkėjais rūpintis. Vienadienės politikos, kuri trunka jau 23 metus, pasekoje iš Lietuvos buvo išvaryta per 834 tūkst. žmonių ir tik 153 tūkst. (čia kartu su trečiųjų šalių piliečiais, per tą laiką atvykusiais į Lietuvą) sugrįžo. Lietuvos Respublikos skola 2013 m. pabaigoje bus  52,69 mlrd. Lt. Dabar skolos skaitiklis sukasi lyg išprotėjęs: kiekvienas iš mūsų – tiek kūdikis vežimėlyje, tiek šiukšlių konteinerius tikrinantis „sanitaras“, esame skolingi po beveik 17,5 tūkst. Lt!

Nenorom kyla klausimas: ar tik visi fiziškai Lietuvoje dabar esantys esame tiek skolingi, ar ir tie, kurie įtraukti į pono Z.Vaigausko paruoštus rinkėjų sąrašus, t.y. ir emigravę iš Lietuvos? Sakot, juokauju? O gal dėl to jie taip siekia gauti antrąją pilietybę, kad vėliau galėtų pasiųsti labai toli ne tik poną Z.Vaigauską, bet ir politikus, kurie nesitardami su jais, neskaičiuodami skolinosi, o šiandieną dar turime mokėti ir dvigubai didesnės palūkanos, nei moka, pavyzdžiui, latviai?

„Svarbiausia – žmogus! – išdidžiai pareiškia kitos valdančiosios partijos politikai. Lietuvos politologai tvirtina, kad dabartinės valdančiosios koalicijos branduolys – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) –  yra kairieji. Pagal pavadinimą – gal, bet pagal vykdomą politiką – tai tikra dešinioji partija. Paradoksas, bet pasirodo, kairiųjų pažiūrų rinkėjai (o jų Lietuvoje yra daugiausiai) Seime neturi jų interesus atstovaujančios politinės jėgos. LSDP- tikras vienadienis drugelis ir chameleonas drauge. Kai reikia, paraudonuoja. Paprastai tai būna rinkimų išvakarėse, kai rinkėjams reikia padalinti pažadų (tada ši partija tampa bekompromisė darbo žmonių gynėja).

Tačiau pažadus prarijusių rinkėjų balsais išrinkta į valdžią, LSDP staiga pasikeičia. Kai jai naudinga, ji gali ir kregždute pavirsti – pamėlti, ir pageltonuoti, ir net pažaliuoti. Rinkėjai jau treti iš eilės rinkimai yra „išduriami“ su progresiniais, turto mokesčiais… Ko norėt, jeigu pseudosocialdemokrtų partijos sudarytose komisijose problemoms spręsti dirba ne žmonių atstovai, ne profsąjungų deleguoti specialistai, o Laisvosios rinkos instituto bei stambaus verslo struktūrų ar bankų deleguoti asmenys? Tai iš esmės ir įrodo, kieno labui iš tikrųjų dirba ši politinė jėga. Beje – kitos politinės Seimo jėgos – taip pat.

Rinkėjai jau seniai turėjo suvokti, kad Seimo partijos negerbia rinkėjų, nes Lietuvos politinėje sistemoje jos tvarkosi tarsi nuosavo name kieme, atvirai ir ciniškai bandydamos įsitvirtinti valdžios Olimpe visiems laikams. Kiekvienuose rinkimuose, pasirinkimas ką rinkti, tampa vis mažesnis. Ir tai vyksta ne dėl to, kad kitų politinių jėgų nėra ar jų mažėja, bet todėl, kad šios jėgos taip suvaržomos naujų įstatymų, kad konkuruoti su seiminėmis partijomis tampa nebeįmanoma. Teisingi, skaidrūs rinkimai, kuomet sudaromos sąlygos visiems rinkiminės kovos dalyviams reikštis vienodai, deja, – jau tapo istorijos dalimi, kartu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu. Ir paralelės dabar, deja, labai neguodžiančios – Lietuva vidaus politikoje mėgdžioja Rusiją, kuri turi nuosavą demokratijos sampratą, visiškai nepanašią į pasaulyje priimtą. Politikai akivaizdžiai pasinaudojo visuomenės abejingumu politikai ir panieka politikams. Prisiminkime paskutiniuosius rinkimus  – partijoms uždrausta gauti lėšas iš fizinių bei juridinių asmenų, o valstybės lėšas, skirtas visam politiniam spektrui, pasisavino tik Seimo partijos.

Pasekmė: rinkimus su aibe skandalų, skundų bei teismų (o pagrindiniai jų herojai – laimėjusių partijų nariai) laimi Seimo politikai. Tai reiškia, jog politikos padangėje niekas nepasikeis. Dabartiniai parlamentarai, vos spėję apšilti kojas, eina dar toliau: dabar Politinių partijų įstatymo pataisomis siekiama sugriežtinti politinių partijų steigimo reikalavimus numatant, kad partiją galėtų įsteigti 3 tūkst. steigėjų. Įstatymo pataisas registravo 12 Seimo narių, atstovaujančių didžiausioms šalies politinėms partijoms – socialdemokratų, konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“. Iškalbinga – pozicija ir opozicija sutarė – tarsi broliai dvyniai.

Tai kuo rūpinasi šie dvasios „vargdieniai“ – valstybe ar savo kėdėmis? O gal stengiasi rinkėjus apsaugoti nuo pasirinkimo rūpesčių? Atėjai, pykšt – iš karto pasirinkai vieną iš keturių ar penkių, esančių biuletenyje (juk nesvarbu ką renki – visi vienodi)…  Juokinga tai, kad pasaulyje pilna pavyzdžių, įrodančių, kad ne visada kiekybė reiškia ir kokybę. Tą jau įrodė subyrėjusi Sovietų Sąjunga, karas Afganistane, bankų krizė ar kova su terorizmu.

Ir 23 metų Lietuvos Nepriklausomybės patirtis šią tiesą visiškai patvirtina: didžiausios mūsų partijos neturi Lietuvos ateities vizijos ir idėjų, kaip pagerint valstybės ir žmonių gyvenimą, neturi ką pasiūlyti ir ką įgyvendinti, kad Lietuvos žmonės pasijustų laimingi, gyvendami čia, savo namuose, o išvaryti gentainiai norėtų sugrįžti namo. Drįsčiau teigti, kad Lietuvos politikoje už Seimo ribų esančios politinės jėgos savo pasiūlymais ir duoda tą politinės veiklos kokybės likutį, taip gelbėdamos beviltiškai susikompromitavusių Seimo politikų įvaizdį. Kiek idėjų seimūnai nugvelbė iš jų rinkiminių programų, patvirtindami tą faktą, kad Seimo partijos turi daug narių (žinia, prie valdžios medaus statinės visos musės skrenda) ir yra aptekusios pinigais, idėjų, deja, yra bergždžios. Toliau skatinti tokią tuštybę yra nusikaltimas prieš valstybę.

Ne vienas aš jaučiu, kad dabartinis besaikis ir neatsakingas valstybės išteklių vartojimas (švaistymasis žmonėmis, valstybės funkcijų privatizavimas, valstybės praskolinimas, leidimas išaugti tokiems nesuvokiamiems pajamų skirtumams ir kt.), prilygsta jos fiziniam naikinimui. Valstybės mūsų gyvenime kasdien lieka vis mažiau ir mažiau. Dauguma emigrantų kažkodėl pyksta ant valstybės, kuri tarsi pamotė –  atsisakė savo vaikų. Bet ne valstybė kalta, kad taip įvyko. Pamotės funkciją atliko prie valstybės vairo buvę politikai.

Turime suvokti, kad mūsų Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje mes, jos vaikai, turime teisę vadintis tauta. Jokioje kitoje pasaulio vietoje tokio statuso mes neturėsime (galėsime būti tik grupė, bendruomenė, kolonija ir pan.). Tik gyvendami Lietuvoje mes tapatinamės vienas su kitu dėl kultūrinių, etninių, lingvistinių ar istorinių priežasčių. Ir istoriškai tik tie, kas išmano savo šalies istoriją, puoselėja ir saugo valstybę, rūpinasi jos tęstinumu, įgyja teisę vadintis tauta. Tačiau būtent į šių tapatumo ryšių panaikinimą yra orientuota  globalizacija siekianti, kad tautos nesiskirtų nuo mano jau minėtų bendruomenių, kolonijų, gyventojų sampratų. O tam tereikia tik išvykti iš savo valstybės. Kai sužinai, kad Seimo partijos įkūrė savo naujus skyrius užsienio valstybėse (t.y. jų nariais tampa išvarytieji arba emigracijos aukos), jų – aukų, imi nebesuprasti, nes narystė šiose politinėse jėgose jokiais loginiais dėsniais nepaaiškinama. Ryškėja akivaizdus ligos simptomas, vadinamas Stokholmo sindromu, kuomet terorizmo auka palaipsniui tapatinasi su savo skriaudėju.

Manau, lieka vienas kelias: nuo besaikio greito valstybės išteklių sekinimo vėl pereiti prie natūralių ir laiko patikrintų produktų. Norėdami išlikti, privalome keisti esamą gyvenimo terpę, keisti tarpusavio santykius bei santykius tarp žmogaus ir valstybės, nusistatyti tikslą ir siekiant jo, iš esmės sukurti valstybėje naują psichologinį klimatą, kardinaliai keisti savo požiūrį į ją. Pradžią tokiam virsmui galėtų duoti pirmas pasiūlymas dabartiniams Seimo politikams (aišku, jeigu jiems dar rūpi Lietuvos ateitis): dabartinis Politinių partijų įstatymas turi būti panaikintas – kaip nesusipratimas, kaip įstatymas tirpdantis bei priešinantis Lietuvą ir vedantis ją degradacijos keliu. Naujas įstatymas turi garantuoti, kad bus sugrįžta prie senų demokratinių nuostatų: rinkimai privalo būti teisingi, skaidrūs, o politinėms partijoms sudaromos vienodos sąlygos reikštis rinkiminėje kovoje. Tai suteiks prasmę žmonių pasirinkimui ir stabdys tautos bei valstybės naikinimą.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  2. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  3. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  4. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  5. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  6. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  7. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  8. D.Paukštė. Ką nutyli seiminiai politikai?
  9. D.Paukštė. Ką reiškia rinkėjui seiminių partijų pažadai didinti MMA?
  10. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  11. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  12. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  13. P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo
  14. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  15. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  16. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  17. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  18. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  19. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  20. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  21. S. Sokolovas. Kaip sistemos technologai žlugdo koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“
  22. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  23. L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
  24. A. Akstinavičius. Kodėl bijomasi teisingumo?
  25. K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
  26. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  27. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė
  28. R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi
  29. A. Liekis. Tautos išlikimo vadovėlis
  30. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?

Comments 7

  1. Li Bo says:
    8 m. ago

    “Valstybės mūsų gyvenime kasdien lieka vis mažiau ir mažiau”

    Visiškai priešingai. Valstybė taip išsipūtė, tiek žmogaus gyvenimo užgulė, kad daug kas to jau nepakelia. O galo tam dar nesimato. Ir nereikia čia verst bėdos ant kažkokių blogų politikų ar atskirų veikėjų, bandant įtikinti, kad yra ir gerieji, dorieji politikai. Visi politikai yra šiukšlės mintančios žmonių krauju, nėra ir negali būti gerų žmonėms politikų. O valstybės stiprinimas yra tik kalėjimo sienų stiprinimas. Autorius virkauja dėl blogų prižiūrėtojų ir menko pajoko, todėl jis man juokingas. Atsimink, kad laisvoj Lietuvoj laisvi žmonės ir tave ir tavo partiją pasiustų toli toli.

    Atsakyti
    • Naujas says:
      8 m. ago

      Debiliškas komentaras. Politikai – šiukšlės, vadinasi net nebandykim domėtis politika, nes susiteršim. Palikim politiką šiukšlėms. O valstybė – kažkoks monstras. Kvaily “Li Bo”, tai ką, ar neegzistuoji jokio visuomeninio, bendro intereso? Kol bus tokių debilų kaip “Li Bo”, visuomeninius interesus mums formuluos šiukšlės ir sėkmingai mus valdys toliau.

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        8 m. ago

        Aš tai manyčiau, kad valstybė kaipo tokia yra blogis, nes jos atsiradimo kaipo tokios priežastys yra dorinis nuopuolis. Pasiekus tam tikrą nuopuolio ribą, yra du keliai – arba visiškas susinaikinimas, arba pančių, vadinamų valstybe uždėjimas. Tačiau tie pančiai neišsprendžia esminio klausimo, tik ganėtinai ilgam atitolina susinaikinimą. Link kurio vis viena einama. Tad ta prasme Li BO yra visiškai teisus. Kita vertus, turint padorumo ir sąžinės, negalima visiškai nusišalinti nuo viešų eikalų, kurie, norim to ar ne, pasireiškia per tokį dabar visuotinį darinį, kaip valstybė.

        Atsakyti
        • Naujas says:
          8 m. ago

          Kaip skambiai tariama – “valstybè”, tarsi kažkoks metafizinis darinys. Tarsi egzistuotų kažkoks monstras, nepriklausomas nuo manęs, Jono, Petro, Albino. O juk tėra konkretūs bendri tikslai, kurių sprendimui pasirenkamos tam tikros priemonės. Tų priemonių kompleksas bendrų, viešųjų reikalų atžvilgiu ir gali būti įvardintas valstybe. Jeigu nepatinka žodis “valstybė”, pasirinkit kitą. Bet tas nieko nepakeis. Dalykas yra paprastas: ar pripažįstam bendrų interesų egzistavimą ar ne. Jei ne, daugiau nebėra apie ką kalbėti.

          Atsakyti
          • Rimvydas says:
            8 m. ago

            bendri klausimai gali puikiai būti sprendžiami bendruomenėse. o toks darinys kaip valstybė atsiranda iš prievartos ir remiasi prievarta. mūsų protėviai tūkstančius metų gyveno be tokio darinio kaip valstybė, tačiau jie gyveno be galo stipriose bendruomenėse.
            Reikia skirti tokius dalykus, suvokti jų esmę. Kitaip varinėjam tuščias šnekas, taip ir nesuvokdami, ką kalbame.

          • Naujas says:
            8 m. ago

            Ar pats manai, kad bendruomenėje galima išsiversti be autoriteto? Visur ir visada egzistavo, egzistuoja ir egzistuos autoritetas, hierarchija, valdžia ir būtinybė jai paklusti. Negi manai, kad “mūsų protėvių” bendruomenėse nebūta autoriteto, valdžios? Nesąmonė. Buvo bendruomenių, genčių vadai, religiniai autoritetai. Taigi, niekur nepabėgsi nuo valdžios. O valdžios, kokia ji bebūtų (genties vadas, religinis autoritetas, prezidentas ar ministras pirmininkas) sprendimai niekada nepatenkino visų. Taip, kad bandymas įžvelgti absoliučiai gerą žmonių organizacijos formą, kurią pats vadini “bendruomene” ir absoliučiai blogą – “valstybę” – yra absurdas. Yra tik konkretūs žmonės ir konretūs jų sprendimai, o ne kažkokie metafiziniai dariniai.

  2. realybė says:
    8 m. ago

    Konkurencija tarp valstybių niekur nedingo.Jėgos žaidimai jų politikoje – taip pat. To nematyti negalima. Priimti Li-Bo nuostatą – reikštų tik vieną – Lietuva pasidavė ir pranyko.Kažkuri “kaimynė” – sustiprėjo ,padidėjo .Eilinė maža tragedija pasaulio mastu – ir tiek. Lietuviams, žinoma, ji maža nepasirodytų.Kelias vienas – būtina stiprinti civilizacijos progresą mūsų šalyje panaudojant visus išteklius ,priemones. Ir tapti atspariais ir konkurencingais.O pagrindinis visų ,ne tik LT , civilizacijos progreso stabdis yra atskirties ir to dėka , neleistino skurdo lygio atsiradimas.Lietuvoj prieš Nepriklausomybės paskelbimą ,šiaip ar taip , skurdas kaip toks buvo išnykęs.Čia nebuvo beraščių,klestėjo ir buvo skatinama kultūra. Pasikeitus aplinkai , atitinkamai pasikeitė ir tautos mentalitetas,išprusimas.Žmonės realiai suprato ,ką gali duoti ir Nepriklausomybė, ir demokratija , ir aplamai – laisvo žmogaus teisės. Šiuo metu,vsi mato – tauta visumoje vėl nuskurdinta iki neįsivaizduojamo lygio, praskolinta (kas tikrai neleis dar ilgus metus kurt geresnių gyvenimo sąlygų didesnei, kritinei masei žmonių,nes privalėsim atidavinėti tą skolą ,procentus už ją .O tam – tik viena alternatyva – didinti mokesčius. O kur ir kam juos dar imanoma didinti (turint omeny dirbančiųjų ,mažas pajamas ar iš vis jų neturinčių apmokestinimo buvusias tendencijas?.Todėl autoriaus lyg ir loginiai pamastymai ,kurių išdavoje geriausiu atveju teturėsim kitus žmones valdžioje , – jau pavėluotas etapas . Praktiškai beraščiams vargetoms įrodinėti friedmaniškų , socialistinių , demokratijos ,žmogaus teisių problemas taip ,kad anie suprastų ir palaikytų kad ir teisingiausias idėjas idiegti pasiryžusius politikus – š. m. Lietuvoje jau prarastas šansas. Apie tai šie politikai per ilgai diskutavo viens su kitu ir per TV , ir šimtuose “konferencijų” . TAI JIE NESUPRATO,kad be žmonių palaikymo tos jų “akcijos” , šimtai protingiausių straipsnių su smulkiausiomis “instrukcijomis” kaip siekti teisingiausio ir efektyviausio valstybės suklestėjimo – tiesiog buvo nieko vertos,nes nuo tų visų “debatų” tikrieji šalies šeimininkai paprasčiausiai buvo atstumti, jiems buvo liepta nemaištauti ir nepavydėti ,kaip jų sukurtą turtą dalijasi valdžios partijų sukurta tvarka besinaudojanti nedidelė gudručių grupė….Išvada : gražinti civilizacijos progresą Lietuvai ko gero demokratijos gali ir nebeprireikt. Nes kova bent už buvusio pragyvenimo lygio ir jo teikiamų galimybių atgavimą ko gero demokratinėm priemonėm ir nebeįsivaizduoja. Toks Stalinas karo būtų tikrai nelaimėjęs, jei savo metu būtų armijoms vadovauti būtų leidęs kad ir per visuotinus rinkimus rinktoms kokioms hipotetinėms ,suprantama, ” komisijoms”.Taigi, išeitų ,kad 1990 m LT šansas rimtam progresui buvo labai realus.Tik juo pasinaudojo pagrinde tie patys komunizmo statytojai ,kaip žmonės rašo – susikūrę sau Nepriklausomoj Lietuvoj tikrą,neišgalvotą komunizmą . Tik sau ,suprantama:(

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis Seimas apibendrino pirmosios darbo sesijos rezultatus

2021 01 14
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Atliekos | VASA nuotr.

Seimas svarstys siūlymus, kaip sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

2021 01 14
Kelionės | sam.lt nuotr.

Grąžinama ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka

2021 01 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?
Lietuvoje

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)
Baltų žemėse

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną
  • Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės
  • Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  • Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2082; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1872; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1618; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1547; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1428; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1409; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat...

Skaityti toliau

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Sausio 18 d. eidamas 69-uosius metus, mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais V....

Skaityti toliau

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
1
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Pirmasis žygio „Vandenų keliais“ iššūkis – plaukimas prieš srovę

Pirmasis žygio „Vandenų keliais“ iššūkis – plaukimas prieš srovę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai