Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R.M. Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II)

Raimundas Marius Lapas, www.draugas.org
2013-03-17 11:27:30
3
R.M. Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II)

Likimo suvestos Paryžiuje

Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę.

1 + 1 = 4?

Jokūbas Šernas (1888–1926) – teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas, ketvirtoje Lietuvos vyriausybėje 1919 m. jis buvo ministras be portfelio; 1923–1926 m. įsteigė ir redagavo žurnalą „Savivaldybė“; nuo 1925 m. – Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento organizatorius ir pirmas direktorius, Prekybos ir pramonės banko direktorius. Įdomu tai, kad iš 20 signatarų jis vienintelis buvo ne katalikas, o evangelikas reformatas.

Žinojau, kad Šernas turėjo sūnų-aktorių Žaką (Jacques), bet tik tiek. Ir vėl į pagalbą atskubėjo Kauno viešosios bibliotekos darbuotojas Alvydas Surblys. Pasirodo, pirmąją žmoną Kleofą (kai kuriuose šaltiniuose ji – Kleopatra – R.M.L.) Brijūnaitę Jokūbas Šernas vedė dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kada su ja išsiskyrė, nėra tiksliai žinoma (1920 m. paso kortelė išrašyta dar Kleofai Šernienei). 1917 m. Šernams gimė dukra Irena Danutė, kurią po tėvų skyrybų augino dėdė Adomas Šernas su žmona Zuzana, nes Kleofa išvyko į JAV, kur gyveno jos motina. Vėliau prie jos prisijungs ir dukra (Irena Danutė mirė JAV 1998 m.).

Šernienė Kleopa 1920 m. | draugas.org nuotr.
Šernienė Kleopa 1920 m. | draugas.org nuotr.

Išsiskyręs su pirmąja žmona, signataras ieškojo laimės su kita moterimi – vedė Verą Fainbergaitę-Skorbnaja. Sutuokė juos evangelikų reformatų kunigas Adomas Šernas. 1925 m. liepos 30 d. porai gimė sūnus Jokūbas Bernardas, vėliau tapęs žymiu kino aktoriumi – Žaku (Jacques, Jack) Šernas (Sernas). Signataras nuo skrandžio vėžio mirė 1926 m. liepos 31 d., kai sūneliui tebuvo vieneri. Na, o kaip toliau klostėsi jo antrosios žmonos gyvenimas? Į daugelį klausimų apie tai atsakė garsusis Paris iš 1956 m. filmo „Helen of Troy“.

Iš Sankt Peterburgo – iki Paryžiaus

Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad Žakas Šernas gyvena Paryžiuje ar kur nors Prancūzijoje. Patikrinau visus telefonų abonentų sąrašus. Malheureusement – pas de chance! Ir štai aptikau jo pėdsakus Italijoje. Paskambinau, autoatsakilis pabėrė daug skaičių italų kalba. Gal į kokią įstaigą pataikiau? Nutariau prašyti Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje pagalbos.

Ir štai gaunu ambasados darbuotojos Sondros Litvaitytės laišką: ,,Gerbiamasis Raimundai, pavyko susitikti su Žaku Šernu ir užrašyti jo prisiminimus apie mamą Verą Fainbergaitę-Šernienę…“ Sondra atsiprašo už nelabai rišlų tekstą, aiškindama, kad nebuvo lengva perteikti lietuviškai Žako pasakojimą italų kalba. ,,Jis pats buvo labai susijaudinęs, matyt, ne taip dažnai tenka taip giliai prisiminti tuos nelengvus prieškario ir karo metus. Į kai kuriuos klausimus Žakas nelabai galėjo atsakyti, nepamirškime, kad jam 88 metai ir jau sunku atkurti tam tikrus epizodus“, – savo laiške rašo S. Litvaitytė. Mieloji Sondra, net žodžių trūksta išreikšti Jums savo dėkingumą!

Štai kokia Veros Fainbergaitės biografija susidėlioja iš jo sūnaus prisiminimų. Vera Fainbergaitė gimė 1902 m. Sankt Peterburge kailių perdirbėjų šeimoje. Turėjo seserį Riką ir brolį Monją. Nuo jaunumės domėjosi menu – literatūra, muzika, labai mėgo šokti. Buvo baleto mokytoja. Dažnai lankėsi Sankt Peterburgo operoje. Čia 1923 m. ir sutiko būsimąjį vyrą – signatarą Jokūbą Šerną. Santuoka įvyko 1924 m. Jokūbo Šerno gimtinėje, Nemunėlio Radviliškyje. Šernai gyveno savo nuosavame bute Kaune.

Vera skaudžiai išgyveno ankstyvą vyro netektį. Ypatingo sielvarto prislėgta našlė net atsisakė važiuoti automobiliu į kapines – savo vyrą į paskutinę kelionę nuo jų geltonojo namelio Laikinojoje sostinėje iki pat kapinių (apie 10 km) ji lydėjo pėsčiomis.

Paskutinė signataro Jokūbo Šerno nuotrauka, kurioje jis su žmona Vera ir sūnumi Žaku, 1926 metai | asm. Ž.Šerno nuotr.
Paskutinė signataro Jokūbo Šerno nuotrauka, kurioje jis su žmona Vera ir sūnumi Žaku, 1926 metai | asm. Ž.Šerno nuotr.

Po vyro mirties Vera privalėjo viena rūpintis sūneliu. Darbo ieškoti ji nusprendė užsienyje: iš pradžių Leningrade, paskui Berlyne, o galop Paryžiuje, kuriame ir apsistojo. Čia įsikūrusi, ji pasiėmė ir trejų metukų Jokūbėlį, kurį iki tol (kaip ir dukrą iš pirmosios signataro santuokos) Lietuvoje globojo vyro brolis Adomas.

Paryžiuje Vera palaikė glaudžius ryšius su ten gyvenusiais ir dirbusiais lietuviais, dalyvavo Lietuvos pasiuntinybės organizuojamuose renginiuose. Tuo metu Paryžiuje Lietuvos pasiuntiniu dirbo kitas 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Petras Klimas, ir Vera ten buvo mielai laukiama viešnia.

1930 m. Vera Šernienė (pranc. Charnasse) ištekėjo už rusų kilmės prancūzų gydytojo, kepenų ligų specialisto Nicola Goldenstein. Žiemas jie praleisdavo Paryžiuje, o vasaras – garsiajame gydomųjų vandenų miestelyje Vichy, kur, kaip ir Paryžiuje, gyd. Goldenstein vadovavo savo klinikai. Karo metus Goldenstein šeima praleido ramesniame Vichy.

Vera daug rašė. Nors ji laisvai kalbėjo lietuviškai, rusiškai, prancūziškai bei vokiškai, jos literatūriniai pėdsakai liko tik prancūzų kalba. Leidykla ,,Fayard“ 1933 m. išleido jos knygą lietuviškos tautosakos motyvais ,,Le mal irréparable“, 1934 m. – ,,Tu enfanteras dans la douleur“, o 1935 m. – ,,Le Charme. Nouvelle inédite“. Ji dalyvaudavo leidyklos literatūriniuose vakarėliuose ir socialiniuose pobūviuose, susipažindavo su kitais rašytojais.

Likimo kortos ir karo ašaros

Kaip ir kita signatarienė Sofija Smetonienė, madame Šernienė (Charnasse) mėgo lošti kortomis, tik ne proferansą, o bridžą. Šio užsiėmimo dėka Vera sugebėjo išlaikyti savo šeimą sunkiais karo metais, ir ne tik. Kaip teigė Žakas, jo motina dalyvaudavo įvairiuose bridžo turnyruose, kur dažnai tapdavo nugalėtoja.

Karo metais ji nustojo rašyti. Gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, teko patirti daug skausmo. Žakas 1943 m. buvo ištremtas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą. Laimė, 1945 m. balandžio 11 d. jis buvo išlaisvintas ir gegužės 8 d. grįžo į Paryžių. Čia, pilna vilties, bet nieko apie savo sūnų nežinanti, laukė motina. Į Aušvico (Auschwitz) koncentracijos stovyklą buvo ištremtas Veros vyras Nicola Goldenstein. Jis, deja, nesulaukė tokio laimingo likimo kaip posūnis – Aušvice žuvo. Po karo Vera dažnai lankydavo savo sūnų Italijoje. Ilgiau pabūdavo tai Capri saloje, tai Romoje. Tačiau geriausiai ji jautėsi Paryžiuje. Ponia Šernienė čia mirė 1971 m.

Žakas Šernas prisimena savo mamą kaip labai gražią, gerą, kilnios sielos, teisingą, bet griežtą. Vaikystėje ji jam daug pasakojo apie Lietuvą ir jo tėvą – signatarą. Šiandien garsaus aktoriaus namuose pagarbioje vietoje kabo jo tėvo ir motinos nuotraukos.

,,Tik tos šventės malda aš ir šiandien gyvas“

Ieškodamas žinių apie Petro Klimo (1891–1969), Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro, žmoną Bronę Klimienę, pirmiausia nutariau kreiptis į Paryžiuje gyvenantį jų sūnų Petrą Jr., kurį pažįstu jau beveik 40 metų. Petro atsakymas nenudžiugino. ,,Deja, – rašė jis, – visi šeimos dokumentai liko Lietuvoje. Dokumentai ir nuotraukos, kuriuos mano tėvai turėjo Paryžiuje, buvo sovietų pavogti 1940 metais.“ Petras Klimas tik trumpai parašė, jog jo mama susipažino su tėvu 1920 m., dirbdama užsienio reikalų ministerijoje. Apsivedė 1921 m. Palangoje. Prieš karą diplomatiniuose pasuose nebuvo žymima gimimo data, tačiau jam pavykę nustatyti, kad jo mama Bronė Mėginaitė gimė 1892 m. lapkričio 17 d. Kunigiškių kaime. Mirė ji 1957 m. gegužės 12 d. Grasse, Pietų Prancūzijoje. Ten ir palaidota. Jos motina Kseverija Tumaitė buvo Vaižganto sesuo.

„Savo atostogas tuo neramiu metu aš vainikavau savo vestuvėmis, – knygoje „Iš mano atsiminimų“ (Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1979) rašė Petras Klimas. – Mano pažintis su būsimąja žmona, Brone Mėginaite, buvo jau sena. Karo metu jinai mokytojavo Voroneže, o 1918 m. per Skandinaviją sugrįžo į Vilnių. Vėliau dirbo šifrante (stenografiste – R.M.L.) užsienio reikalų ministerijoje. Kai atėjo apsisprendimo valanda, aš spyriausi nebūsiąs tinkamas šeimos žmogus dėl apsikrovimo darbais. Bet ji priėmė visas sąlygas. Šliūbą davė jos dėdė kunigas Tumas-Vaižgantas Palangoje. Jis buvo tiek liberalus, kad net neužsiminė apie išpažintį, žinodamas mano antiritualinį nusistatymą. Nebuvo nė iškilmių. Aš net neturėjau puošnaus juodo kostiumo ir stovėjau prie altoriaus su pilkuoju darbiniu. Bet gal labai retai būna toks darnus, sklandus, meilės kupinas sugyvenimas, kaip buvo mūsiškis. Po vestuvių (1921.VII.7) mes padarėm trumpą ekskursiją į Drezdeną, susipažindami su jo paveikslų galerija. Grįžę Kaunan, apsigyvenome bute Poškos gatvėje. Ir vėl prasidėjo darbas.“

Kitoje vietoje randame Petro Klimo nuostabų savo žmonos charakterio apibūdinimą: ,,Ji pasiryžo paaukoti viską mūsų draugystei. Mus surišo ne padėtis, ne turtai, net ne intelektualiniai interesai, bet kažkas paslaptingesnio, ko dar niekas nesugebėjo apibrėžti. Žodžiais neapsakomas adoracijos jausmas mus jungė savo galinga misterija. Per visą gyvenimą jis nepasikeitė, nenubluko, neišsibaigė ir neišsigimė… Tik savyje mes šventėme tą mūsų šventę laimėse ir nelaimėse. Tik tos šventės malda aš ir šiandien gyvas….“ (iš knygos ,,Vaižgantas Laiškai Klimams“, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998).

Klimams gimė du vaikai – sūnus Petras ir duktė Eglė. Bet karas išskyrė ir šią šeimą. 1941 m. pavasarį Klimai apsigyveno Grasse, Pietų Prancūzijoje. 1943 m. rugsėjo 18 d. gestapas suėmė Petrą Klimą. Kelis mėnesius jis buvo kalinamas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimuose. 1944 m. kovo 19 d. atvežtas į Kauno kalėjimą ir paleistas, o 1945 m. rugsėjo 19 d. suimtas NKVD. Nuteisiamas 10 metų Sibiro lagerių. Praradęs sveikatą, 1954 m. sausio 1 d. grįžo į Lietuvą. Kamuojamas ligų, sunkių praeities išgyvenimų, ilgėdamasis šeimos, kuri liko Prancūzijoje, dvasiškai nepalūžo, vėl pradėjo rašyti. Mirė Kaune 1969 m. sausio 16 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Rašytojas Jurgis Savickas, Bronė Klimienė, ministras Eduardas Turauskas ir ministras Petras Klimas. Cannes pajūrio kurorte, Prancūzijoje, 1942 m. Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, Los Angeles, 1964 m. vasaris | asm. Ž.Šerno nuotr.
Rašytojas Jurgis Savickas, Bronė Klimienė, ministras Eduardas Turauskas ir ministras Petras Klimas. Cannes pajūrio kurorte, Prancūzijoje, 1942 m. Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, Los Angeles, 1964 m. vasaris | asm. Ž.Šerno nuotr.

P.S.
Tuo ir baigiu straipsnių ciklą apie signatarų žmonas, nublokštas toli nuo Lietuvos. Tai, ką skaitėte, buvo ne mano vieno dviejų mėnesių darbo rezultatas. Tad nuoširdžiausiai dėkoju visiems prisidėjusiems: Ingai Vizgirdienei (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Irenai Kvieselaitienei (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Daliai Keršytei (Lietuvos nacionalinis muziejus), Birutei Railienei (Lietuvos mokslo akademija), Nijolei Šulgienei (Vilniaus universitetas), Meilutei Preikštenienei (Signatarų namai), istorikams Alfonsui Eidintui, Alfred Erich Senn, Vaidui Šeferiui bei Ingai Jakubavičienei, LR ambasados Italijoje darbuotojai Sondrai Litvaitytei. Taip pat signatarų giminėms: Ramai Backer ir Danutei Mažeikienei (JAV), Petrui Klimui, Jr. (Paryžius), Žakui (Jacques) Šernui (Roma). Išskirtinę padėką skiriu prof. Stasiui Vaitekūnui, knygos „Stanislovas Narutavičius: signataras ir jo laiškai“ autoriui, už leidimą pasinaudoti jo paskelbta medžiaga bei neįkainojamam patarėjui ir pagalbininkui, Kauno viešosios bibliotekos darbuotojui Alvydui Surbliui. Visoms šio avilio bitutėms tariu bičiulišką ačiū!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
  2. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  3. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  5. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  6. M. Jučas. Gedimino laiškai
  7. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  8. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  9. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  10. Taigoje ir širdyje išminti takeliai
  11. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  12. E. Merkytė. Partizanų motina
  13. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  14. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  15. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Genta says:
    12 metų ago

    Na, ir ką čia pridėti, kai Nepriklausomybės akto signataras veda žydę, kuri karo metu išlaiko šeimą lošdama kortomis :)))

    Atsakyti
    • Azuolai iseina says:
      7 metai ago

      zemai puole niekselis…gerai kad sugadinti genai Lietuvoje neuzsilaike, nors dar daugybe issigimeliu rudaakiu yra ar maisytu su zydpalaikiais

      Atsakyti
  2. Lina says:
    12 metų ago

    Labai įdomios istorijos.Gerai, kad kažkas jas užrašo. Istorijos mokslas vien tik apie vyrus ir jų darbus, o mažai apie tai, ką veikė moterys, kai vyrai kovėsi mūšio laukuose. Po truputį atsiskleidžia pilnesnis praeities paveikslas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius
  • Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
  • E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

Kiti Straipsniai

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Kauno Rotušės aikštė

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
Vandens dulksnų stotelė

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
Eismas Kaune

Kaune panaikinta apie pusšimtis „juodųjų dėmių“

2025 07 04
Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Brastos tiltas | kaunas.lt vizualizacija

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Susan Kokinda apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apie paveldėtą pareigą

Apie paveldėtą pareigą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai