P.Gylys. Lietuviai – tauta, kuriai valstybės nereikia? (23)

Povilas Gylys

Povilas Gylys

Nemokamų pietų nebūna – moko savo oponentus rinkos fundamentalistai iš laisvos rinkos instituto bei lietuviškų liberalių partijų. Dažnokai ironiškai prideda – nemokamas- tik sūris pelėkautuose. Pirmuoju atveju jie teisūs, tačiau antruoju – klysta.  Ne tik pietūs, kuriais jus kažkas vaišina, bet ir sūris spąstuose yra mokami. Jis pelėkautų savininkui kaštuoja pinigus, o vargšei pelei – gyvybę. Taigi, ir  mus vaišinant pietumis, ir karų  su pelėmis  metu naudojamos  gėrybės yra mokamos. Jos kam  nors kaštuoja  piniginius ar  kitokius  išteklius.

Ne tik neoliberalai, libertarai ir kiti laisvarinkininkai, bet ir kitų pakraipų ekonomistai  pasiklysta, kai kalba apie mokamus ir nemokamus dalykus. Klaidžiodami  jie klaidina ir  kitus.

Pavyzdžiui, mes dažnai kalbame apie nemokamą mokslą, gydymą ir panašiai. Tačiau nėra tokių dalykų kaip plačiąja prasme nemokamas mokslas ar poliklinikos, nes jų kuriamos gėrybės mums kaštuoja. Kaštuoja privačius arba biudžeto, tai yra mokesčių mokėtojų pinigus. Leisdami savo vaikus į valstybinę mokyklą ir besigydydami valstybinėje ligoninėje mes neturėtume mokėti tiesiogiai mokyklai ar gydymo įstaigai, nes esame investavę į jas kaip mokesčių mokėtojai. Šia prasme jų teikiamos gėrybės (įgytos žinios, medicininės paslaugos ir pan.) yra, kad ir netiesiogiai-per biudžetą,  mokamos.

Tiesa, egzistuoja ir tikrai nemokamos gėrybės – saulės šviesa, grynas oras ir t.t., kurias mums veltui teikia motina gamta, Dievas. Visa kita mums kaštuoja. Kaštuoja ne tik maistas ar drabužiai, bet ir universitetai, teatrai, teismai, prokuratūros ir t.t.

Dabar prašome giliai įkvėpti – kaštuoja ir Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra ir kitos valstybės įstaigos. Taigi, nėra nemokamos politikos. Tūlas lietuvis, daugiau nei dvidešimtmetį farširuojamas antivalstybinės propagandos, sunkiai gali susitaikyti su mintimi, kad jis turi išlaikyti „politinius ir biurokratinius dykaduonius“.  Čia  tūlas  skaitytojas  gali paklausti – ar verta išlaikyti valstybę, leidžiant mokesčių mokėtojų pinigus.

Ne kartą ir ne du iš tarsi inteligentiškų, aukštojo mokslo diplomus turinčių žmonių lūpų viešojoje erdvėje esu girdėjęs: „Man valstybės nereikia. Ko noriu – tai kad ji man netrukdytų“. Klausaisi jų ir stebiesi – jie nesuvokia, ką kalba. Pakartokime: „Man valstybės nereikia!”. „Tegu ji mums netrukdo veikti “. Juk taip kalba ir žmonės, kurie gyvena iš  valstybės  surenkamo biudžeto. Vadinasi, iš ten, iš mokesčių mokėtojų pinigų, jie  gauna  algą, paramą – dažniausiai kuklią – jų veiklai ir pan. Pabrėžiu – ne tik  biurokratai ir politikai gyvena iš valstybės surenkamų lėšų. Mokytojai, menininkai, prokurorai, pensininkai ir kiti naudojasi viešosiomis lėšomis. Jei nebūtų valstybės, nebūtų biudžeto, dalis tų valstybės nemėgstančių asmenų liktų be lėšų, skirtų jų veiklai ar  išgyvenimui. Ar dabar bent viešajame sektoriuje dirbantys inteligentai suvokia, kad  valstybės jiems reikia, kad jų veikla ar išgyvenimas kaštuoja ir kaštai  yra  apmokami iš valstybės surenkamų mokesčių?

Jeigu mums, lietuviams, valstybės nereikia, tuomet reikia išvaikyti visus žmones, dirbančius valstybinėse institucijose, reikia liautis prisiekinėjus Lietuvos valstybei, atsisakyti Konstitucijos ir įstatymų. Jei nereikia valstybės, nereikia kelių, policininkų, gaisrininkų, greitosios medicininės pagalbos, nacionalinio transliuotojo ir daugelio kitų civilizacijos  atributų…

Sakysit, absurdas kalbėti apie šalį  be valstybinių  mokyklų, teatrų ar teismų. Tačiau absurdo metodas yra veiksminga priemonė išsigydyti nuo įvairių „izmų“. Pirmiausia nuo rinkos fundamentalizmo.

Kai, pritaikęs absurdo metodą, imi analizuoti tikrovę be valstybės, imi suvokti, kad valstybė yra viena svarbiausių žmonijos raidos išdavų ir kad be jos išgyventi neįmanoma. Tuomet supranti kad  ji kuria tokias gėrybes, kurių mes pavieniui sukurti negalime. Mintyse sukūrę  absurdišką situaciją galime geriau suprasti, kad gyvename vertybinio konfūzo sąlygomis negalėdami susivokti, nes esam nuolat klaidinami, kas ta valstybė yra, kokia jos paskirtis, kada jos mums reikia ir kada ji mums iš tikrųjų trukdo.

Holistinis požiūris į visuomenę, kuris  leidžia matyti ne tik tikrovės dalis , bet ir visumą,  padeda palyginti  lengvai atsakyti į  šiuos klausimus. Rinkos fundamentalistui, ar tai būtų  neoliberalas ir libertaras, kuriam rinka ir ekonomika yra tą patį reiškiantys terminai, žmonėms, kurie  dėl savo individualistinės pasaulėžiūros negali suvokti bendrojo gėrio  reiškinio, valstybė yra, kad ir  neišvengiamas, bet  blogis. O blogį  reikia neutralizuoti… Holistui valstybė – tai institucijų, kuriančių viešąsias  bendro naudojimo gėrybes, t.y. gėrybes, kurias paprastai kuriame ir naudojame kartu, solidariai.

Žmonijos istorija rodo, kad  laikui bėgant  tokių bendrai naudojamų gėrybių skaičius ir  įvairovė auga, nes didėja  poreikis  joms. Visuomeniniam gyvenimui sudėtingėjant bendrojo gėrio vaidmuo auga. Tai dėsningumas, kuris  pasireiškia kelių, geležinkelių, švietimo, mokslo,  sveikatos  apsaugos, teisėsaugos  institucijų tinklų plėtra. Tik dalis jų gali veikti privataus intereso pagrindu. Šiose „tinklinėse“ sferose  ypač stiprus  viešojo intereso vaidmuo. Vadinasi čia, bet ne kavinių, viešbučių ir panašiose  srityse,  valstybės  vaidmuo turėtų būti didžiausias.

Jeigu bendrojo gėrio vaidmens didėjimo dėsningumas  nėra  suvokiamas ir veikiama  priešinga  kryptimi – siekiama privatizuoti vis daugiau viešojo gyvenimo  sričių, paplinta viešasis  blogis,  nuo kurio tenka  kentėti visiems kartu. Jis pasireiškia tikro ir plačiai suvokto teisingumo,  gerų makroekonominių sprendimų, adekvačių poelgių tarptautinėje arenoje ir pan. stoka. Vietoj viešojo gėrio mes vis dažniau susiduriame  su viešojo  blogio reiškiniais. Tai veda prie  ekonominio nuosmukio, nedarbo, emigracijos, nusikalstamumo augimo ir t.t. Kitaip sakant, kai trūksta viešųjų gėrybių ir plinta viešosios blogybės, visuomenės gerovė  krinta.

Išvada yra tokia – mes kenčiame ne todėl, kad valstybės yra per daug. Mūsų bėdų  šaknys  slypi tame, kad mūsų valstybė yra silpna ir nesugeba sukurti pakankamo kiekio ir  įvairių viešųjų gėrybių. Ji silpna ir todėl, kad  jos institucijos nesugeba deramai  apginti Konstitucijoje įtvirtinto viešojo nacionalinio intereso, kad per dažnai klysta gausindamos  viešąsias blogybes – blogus įstatymus, Vyriausybės ir Prezidento sprendimus ir pan. Valstybės stiprinimo pagrindiniai šaltiniai yra du – mūsų pilietiškumas ir normalus  viešųjų reikmių finansavimas. Vyraujant amoraliam individualizmui abu šie  šaltiniai nemažu laipsniu  blokuoti.

Holistinis  požiūris į valstybę  suteikia paradigminį raktą tikroms reformoms mūsų šalyje. Jeigu mes ir toliau vadovausimės rinkos  fundamentalizmo filosofija, kurioje beveik nėra  vietos  bendrajam gėriui, mūsų laukia  sunkūs laikai. Ir toliau privatizuojant, paimant iš valstybės  tai, kas  yra prigimtinė viešojo, bendrojo gyvenimo sfera, sisteminė šalies  krizė gilės.

Pabaigiau šį  straipsnelį ir pagalvojau – vis tiek koks nors aukštąjį išsilavinimą turintis  inteligentas greitai kur nors viešumoje pareikš: „O man valstybės nereikia“. Ir jis nebus vienišas- antivalstybinis instinktas propagandinių centrų pastangomis  yra giliai įsirėžęs mūsų žmonių sąmonėje.  Tai girdint turėtų iškilti klausimas – negi mūsų tauta tiek pasimetusi, kad pasiduoda tokiam kolektyvinio naikinimosi instinktui?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. jonas:

    ponas Gylį,Jūs derinote Lietuvos-Lenkijos geros kaimynystės ir draugiškų santykių sutartį, Kodėl; atsisakėte sutartyje įvertinti Lenkijos įvykdytą Rytų Lietuvos okupaciją? Ar tai buvo naudinga Lietuvai? Aišku, kad ne. Sukūrėte palankią dirvą reikštis sokorskiams ir tomaševskiams

  2. Nepolitikas:

    Nusišnekėjo Gylys į galą visiškai. Idiotizmas: „Išvada yra tokia – mes kenčiame ne todėl, kad valstybės yra per daug. Mūsų bėdų šaknys slypi tame, kad mūsų valstybė yra silpna ir nesugeba sukurti pakankamo kiekio ir įvairių viešųjų gėrybių.“ Na, kurgi tas silpnumas? Ar, kaip 240 policininku, tampą vieną mergaitę? Ar kaip guminėmis kulkomis šaudami pensininkai?, Ar, kad mokam „duoklę“ NATO, Afganistane ir kitur… ? Ar kad mokom 10 000 atlyginimus teisėjams, atsiskaitom už bankų bankrotus, pareigūnams už „atleidimus“ ir t.t. ? Kad valdžia „pravalgo“(vien tik atlyginimams) 2,9 mlrd. biudžeto! Tai yra Valstybės bardakinas. Ir kur Konstitucijoje parašyta apie „įvairių viešųjų gėrybių“? Nustatykit teisingus(tik tiesioginius) mokesčius ir bus sočiai tų pinigu….

  3. klystat Povilai,:

    oras jau irgi privatizuotas:)
    kas moka už kamina, tą žino.

  4. Aukštųjų mokyklos diplomai neliūdija, kad jo savininkas yra inteligentas…
    Tačiau tokius, kurie drįsta sakyti, kad jiem valstybės nereikia, reikia vyti lauk iš Lietuvos. Tai savanaudžiai, egoistai, matantys tik save. Na nedažnai vartoju tokį žodį – jie paprasčiausiai yra parazitai!

    • Nepolitikas:

      „Vyti lauk iš Lietuvos“, nereikia – jie patys išvažioja. Nepasakyčiau, kad „ jie paprasčiausiai yra parazitai!“… Jie ir yra patriotai, tik nepriklausomos demokratinės respublikos, o ne „žandarmerijos“ ir durnių. Istorija rodo, kad jie yra teisi. Jog, jeigu žydai savo laiku, pasitrauktu(nebūtų savo turto patriotais), tai jų ir gelbėti nereikėtu, ir kiti „patriotai“ jų, tiek daug, nesunaikintu… Ar suvokei, tu „patriote“?

    • Auksė:

      Gražina, o tai dar mažai išvijote?

  5. Tikai taip.:

    Tikra tiesa gylioko lyg tai straipsnio… pradžioje – “Nemokamų pietų nebūna” – kremlius sumokėjo, o gyliokas jau ir svapalioja savo kaip nuskriaustojo mintis. Laikas jam jungtis su paleckioku ir paleckiokais – žaidi su mokiniais partiją šachmatais Karaliaučiuje ir milijonas už dieną kapsi į “ŽALIŪJŲ” sąskaitą kad kaip balsiokas žaidžia – milijonai USD kapsi.

  6. Marta:

    Gylys teisus.
    Politinius sprendimus priimantys šiuo metu trina rankas – ketvirta pagal dydį pasaulyje Rokfelerių Chevron kompanija kelia koją į Lietuvą. Skaitau wikipedijoj apie šią kompaniją, kuri garsi ir tuo,, kad atrado neftą Arabų emiratams. Tačiau praturtėjo Emiratai tik sugebėję savo naftą gudriai išsipirkti. O jei nebūtų to padarę, būtų likę kaip Nigerija, Meksika, Angola… kuriose ši kompanija žiauriomis priemonėmis išstūmė konkurentus. O gyventojų protestai buvo traktuojami kaip “kišimasis į privačius kompanijos reikalus” ir išvaikomi ašarinėmis dujomis… netgi valstybinės armijos pagalba. Štai kieno i nteresus gins ateities Lietuvos kariuomene.

    Jei mūsų politikai tikisi, kad ši kompanija sukurs konkurenciją Gaspromui, tai gal klysta. Ši kompanija šalina konkurentus.
    Už padarytą žalą aplonkai Ekvadoro ūkininkai pateikė kompanijai 27 bilijonų ieškinį. Teismas priteisė beveik 10 bil. Bet kompanija nesiteikė mokėti, nes laiko save auksčiau Vyriausybės ir neva neturi jokių tarptautinių įsipareigojimų mokėti.

    O už tai kad ši kompanija pažeidžia “Švaraus oro aktus” ji taip pat nesirengia mokėti. Mokėsime mes. Bangladeše Chevronas sunaikino nacionalinius parkus irgi neatlygintinai.

    Lobizmui Chevronas skyrė 15 milijonų 2011m. Dar papildomai 2, 5 mil Respublikonų partijai. Be dujų gavybos su naujom technologijom ši kompanija siekia monopolizuoti ir alternatyvia energiją

    Condoleezza Rice buvo nuolatinė šios kompanijos direktorių tarybos narė… nuo pat 2001 metų, kai Rokfelerio valdoma kompanijos dalis susijungė su Bušo valdoma kompanija Teksase.

  7. Auksė:

    Ne, tauta nepasimetusi. Ji tik labai sutrikusi.

    • Nepolitikas:

      Siūlau išspręsti pačiai (pavyzdžiui 1 000 lietuvių – tegul būna „Tauta“) : ir 200…visokių organizacijų, judėjimų, partijų … su idėjų idėjomis. Jeigu spėlioti, prie kuriu prisijungti, tai pirma sutriksi, o vėliau(kaip įstosi ) ir „pasimesi“. …??? Ir aplink vien tik „patriotai“, vienas už kitą didesnis! Todėl niekada nesusijungs. O ne susijungęs – nėra Tautos. Tai ir yra skaldyk ir valdyk

  8. Lamatas:

    O kas gyvena be valstybės . Čia pasirinkimas tiktai toks :arba turi savo Valstybę, arba svetima valstybė turi tavę.

  9. Jeigu:

    Mes nenorėsime ar neturėsime savo valstybes ateis kiti ir prijungs mus prie savo valstybės, kaip jau ne kart buvo ir tada tarnausime svetimai valstybei.

  10. 8Li Bo:

    Gylys net nesuprato paprastutės alegorijos su sūriu spąstuose, ką ir bekalbėti apie sudėtingesnius dalykus. Žmonės be valstybių gyveno milijonus metų, o prikūrus valstybių per kelis tūkstantmečius tiek nustekeno aplinką ir vieni kitus, kad jau keliami klausimai apie išlikimą apskritai. O pokalbį pradėti reiktų nuo to, kad valstybė kaip darinys visada rėmėsi ir toliau remiasi prievarta. Kas netikit, pabandykit nesumokėt kokį kartą mokesčių.Jokios tautos savo valstybių nekūrė, visos valstybės sukurtos vietinių galios elitų, saviems poreikiams patenkinti. Aišku, vis numetant kokį kaulą ir plačiosioms masėms. Nacionalistams tas kaulas yra Lietuvaaa, jos tariamai garbinga ir didinga istorija, kalba ir kt. nacionalistiniai žaisliukai. Pensininkams tas kaulas yra pensija, kuri sudaro kokį šimtadalį nuo to, kas iš jų buvo atimta. Visi gauna kažką ir bijo prarasti, todėl galima sakyti, kad valstybė remiasi ne tik prievarta, bet ir baime. Todėl, imho, valstybė yra nusiktėliška, mafijinė struktūra. Profesoriaus bandymai susieti valstybingumą su viešuoju gerbūviu yra apgailėtini ir melagingi. Visą gerbūvį sukūrė žmonės, savo darbu ir protu, ir nėra jokių kliūčių ir toliau tai daryti, bet be valstybinės prievartos.
    Ir dar, Gylį, taip iš saulės mes gauname labai daug, o iš dievo, deja,
    tik b..į į akį. Jeigu to nesupanti, tai klūpėk ten prie kokio altoriaus ar aukuro ir nemokyk inteligentiškumo.

    • Nepolitikas:

      Aplamai mąstymas, mąstymo procesas yra geras, tik nenoriu sutikti su „Jokios tautos savo valstybių nekūrė, visos valstybės sukurtos vietinių galios elitų, saviems poreikiams patenkinti.“ O kaip su revoliucijomis? O LTSR?

      • Li Bo:

        Nori pasakyt, kad LTSR sukūrė Lietuvos gyventojai?! 🙂 Mano versija, kad Stalinistinis galios elitas, mojuodamas mitine komunizmo vėliava, davė į liūlį Smetoniškam galios elitui, mojuojančiam mitine neprigulmingos Lietuvos vėliava. O žmonės čia tik kaip dekoracijos, patrankų mėsa ir niekada nenutrūkstantis vis tų pačių pajamų šaltinis.
        Lygiai taip pat ir su revoliucijom. Jei revoliucijos tikslas yra kažkokia kitokia valstybė, tai tada ta revoliucija yra tik kaip kraujo perpylimas nepagydomam ligoniui. Netrukus atsiranda nauji vadai, prezidentai, viršininkai, tariami atstovai ir kiti “geradariai”, šiek tiek persiskirsto turtas, bet iš esmės sukasi tie patys ratai.

  11. Atgalinis pranešimas: A.Žarskus. Medicinos monopolis ir eretikų diskriminacija | Douktris's Blog

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: