Lietuvos kūrėjai ir verslininkai: kada kultūra taps valstybės prioritetu?

„Šiandien daugelis suprantame kultūros reikšmę mūsų gyvenime ir  žinome, kad ji – kertinis akmuo asmenybės ir valstybės glaudžiai „draugystei“. Kultūra – tai nėra tik spektaklis, koncertas ar knyga. Kultūra – tai visuma to, kaip mes suprantame savo identitetą ir savo vietą gimtinėje, šalyje ir pasaulyje. Šiandien atėjo laikas gražinti tai,  kas jau seniai turėjo priklausyti kultūrai – tapti valstybės prioritetu“, –  taip diskusiją pradėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis Marijampolėje vykusiame meno kūrėjų, verslininkų, politikų ir visuomenės forume „Ar Lietuva – kultūringa šalis? Naujojo šimtmečio iššūkiai“.

Emigracija būtų kur kas mažesnė, jei skatintume kultūrinį ryšį

Forumo dalyviai diskutavo, kaip lietuviai suvokia kultūrą, kokią vietą ji užima mūsų gyvenime ir ko trūksta, kad kultūra būtų deramai įvertinta valstybės vadovų, o dirbantys kultūros srityje džiaugtųsi dirbantys vieną svarbiausių darbų.

„Visada su pavydu žvelgiame į kaimynines šalis, kurios kultūrą įtraukusios į pirmąsias šalies gairių prioritetų gretas. Turiu konstatuoti, kad ir Premjeras pristatydamas XVI Vyriausybės programą, kaip pagrindinius Vyriausybės veiklos prioritetus įvardijo užimtumo didinimą, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, prielaidų realiam darbo užmokesčiui didėti kūrimą, investicijų ir verslo sąlygų pagerinimą, finansinio tvarumo stiprinimą ir laipsnišką viešųjų lėšų fondų pajamų didinimą, kontrabandos bei šešėlinės ekonomikos pažabojimą, kovos su korupcija sustiprinimą, pasirengimą įvesti eurą, kompleksinę mokesčių sistemos peržiūrą ir kt. ekonomikai svarbius dalykus. Tačiau man kyla klausimas, kodėl kultūros nėra tarp prioritetų?“,  – sakė Š. Birutis.

Pasak Š.Biručio, net V. Čerčilis karo metais, paklaustas, kaip taupyti lėšas, pasakė, kad nuo kultūros negalima nubraukti nei penso, nes tada nebus dėl ko kariauti. „Todėl man labai gaila, kad Lietuvos politikai kultūrą nustūmė į paraštes ir neskyrė deramo dėmesio“, – sakė ministras.

Jis taip pat forumo dalyviams pabrėžė, kad emigracija yra mažesnė ten, kur piliečiai aiškiai suvokia savo kultūrinį identitetą. „Šią savaitę man buvo įteiktos Lietuvos istorijos politikos gairės, kurias išleido VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Čia viena iš didžiausių problemų yra įvardijama tai, kad praėjus dviem dešimtmečiams po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar neturi dabarties iššūkius atitinkančios ir valstybės interesus atliepiančios istorijos politikos ir neturi aiškaus, tautą vienijančio ir adekvačiu valstybės prigimties suvokimu grindžiamo istorinio pasakojimo, kuris jungtų tautą bendram politiniam projektui, nėra kryptingos ir motyvuotos valstybės paminklokūros politikos, stiprinančios pilietinę, tautinę, valstybinę ir kultūrinę savimonę. Todėl manau, kad šiandien mums reikia atgaivinti nuolatinį diskusijų kultūros politikos ir istorijos klausimais forumą ir priminti, kad šiandien pirmiausia valstybiniu lygiu reikia imtis puoselėti Lietuvos valstybės ilgalaikį išlikimą,  nes greitai nežinosime, kas esame“, – sakė kultūros ministras.

Kultūrai turi būti gražinta skola

Forumo dalyviai taip pat nemažai diskutavo apie mažus kultūros darbuotojų atlyginimus ir dešimtmečius renovuojamus kultūros objektus. Ministro nuomone, neteisinga investuoti valstybės lėšas į objektą, kuris tvarkomas dvidešimt penkerius metus. „Kol tvarkomas vienas pastato galas, jau reikalingas remontas kitame pastato gale. Kai valstybė gali skirti 19 mln., visų 60-ies savivaldybių kultūros objektams – neužtenka nei vienam objektui tinkamai sutvarkyti. Todėl šiandien būtina kalbėti apie 2014 – 2020 m. ES paramą Lietuvos kultūros objektams. Kaimyninės šalys už ES lėšas susitvarkė ne tik paveldą, bet ir kultūros infrastruktūrą, todėl kitąmet Lietuvos kultūrai turi būti gražinta skola ir kultūros objektai gautų paramą tiesiogiai, o ne aplinkiniais keliais“, – sakė Š. Birutis.

Pasak ministro, kultūra turi būti taip pat deramai įvertinta ir dėl to, kad ji sukuria apie 5 proc. BVP, o kūrybinės industrijos tampa neatsiejama sėkmingo verslo dalimi.

Forume dalyvavo LR Kultūros ministras Šarūnas Birutis,  signataras  Algirdas Kumža, LRT laidų vedėjas, knygos apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“ autorius Virgilijus Savukynas, režisierius Vytautas Balsys, dailininkas Ray Bartkus, avangardinės muzikos kūrėjas ir atlikėjas Fast Forward, verslininkas ir įmonių „Arvi“ vadovas Vidmantas Kučinskas, architektas  Algirdas Kaušpėdas, Marijampolės kultūros, švietimo atstovai, moksleiviai, studentai, visuomenės veikėjai ir kt.