Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.
Vasario 19 d. Seimo narys Algirdas Patackas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimo Europos informacijos biure (EIB) rengia diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (Seimo III r.). Pradžia – 15 val. Diskusijoje gali dalyvauti visi norintys, įėjimui į EIB leidimai nereikalingi.
Diskusijoje kalbės Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Etninės kultūros globos tarybos atstovai – pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, narys Jonas Vaiškūnas, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Kazimieras Garšva. Renginyje taip pat kviečiami dalyvauti istorikai, etnologai, etnografinio regiono ir Etninės kultūros globos tarybos atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
Pasak rengėjų, ši diskusija svarbi dėl kelių priežasčių:
1. Dar 2001 m., įkuriant Etninės kultūros globos tarybos padalinius etnografiniuose regionuose, buvo patvirtintas Suvalkijos (Sūduvos) regiono pavadinimas ir 2001 m. spalio 31 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp EKGT ir etnografinių-istorinių regionų atstovų (Suvalkijos (Sūduvos) regionui atstovavo Sūduvos krašto Prano Vaičaičio draugijos pirmininkas). Šio regiono atstovai nuolat siekė, kad regionas būtų vadinamas ne Suvalkija (pavadinimas kilo nuo Suvalkų gubernijos, kuri gyvavo nuo 1867 m. iki I Pasaulinio karo, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai), o Sūduva (šis pavadinimas turi seną kilmę ir buvo ypač populiarus Nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiu, vėliau išeivijos istorikų darbuose, tačiau sovietmečiu palaipsniui buvo išstumtas iš vartosenos, o nuo 8-ojo dešimtmečio etnologijoje įsitvirtino vien Suvalkijos pavadinimas). Per pastarąjį dešimtmetį Sūduvos pavadinimas vėl išpopuliarėjo tarp regiono gyventojų ir įsivyravo net buitinėje kalboje.
2. Galutinai apsispręsti dėl etnografinio regiono pavadinimo paskatino Aplinkos ministerijos inicijuota idėja, sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu, prie Lietuvos magistralinių kelių pastatyti ženklus, pažyminčius etnografinius regionus. EKGT paraginta, Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba 2013 sausio 23 d. svarstė šį klausimą ir nutarė siūlyti ant ženklo rašyti Sūduvos pavadinimą, šį siūlymą 2013 m. sausio 31 d. pateikė tiek Aplinkos ministerijai, tiek EKGT.
3. Kilo diskusijos ir dėl būsimos 2013-ųjų metų Kaziuko mugės, kuri skirta būtent šiam regionui – jo atstovai reikalauja mugės informaciniuose stenduose bei pranešimuose įrašyti Sūduvos pavadinimą, atsisakant Suvalkijos.
Diskusijoje tikimasi priimti bendrą sprendimą ir jį paskelbti.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Seime vyks diskusija apie Lietuvos administracinę reformą
- Posėdžiaus Etninės kultūros globos taryba
- Seime rengiama diskusija: „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“ (paskelbtas vaizdo įrašas)
- Etninės kultūros globos tarybos nariai susitiko su LRT tarybos atstovais (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
- Etninės kultūros globos taryba nurodė Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto trūkumus
- Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
- Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)
- Kokią turime etninės kultūros valstybinę politiką? (audio)
- Seimas nepritarė Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimui (video)
- Panevėžyje posėdžiavę Aukštaitijos etnokultūrininkai išsakė susirūpinimą Lietuvos valdžios nedėmesingumu etninei kultūrai
- Klausykite Zitos Kelmickaitės radijo ir TV laidos apie ketinimus sunaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (tiesioginė transliacija)
- Kam trukdo Etninės kultūros globos taryba? (video)
- Biržų pilyje aptarti Aukštaitijos etninės kultūros reikalai
- Konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“
- Kultūros ministras A.Gelūnas: mes esame prieš Etninės kultūros globos tarybos sujungimą su Valstybine paveldo komisija
- Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
- Etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros padėtį Aukštaitijoje
- Seimas priėmė labai prieštaringai vertinamą Lietuvos kultūros tarybos įstatymą
- Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sujungimo
- Raudondvaryje vyks respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamoji šventė
- Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
- Šių metų Kaziuko mugės akcentas – Suvalkijos regionų dienos
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas patvirtino darbo planą rudens sesijai
- J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
- Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių
- Ar pasiseks bandymas panaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją? (video)
- Tyrimas parodė, kad Lietuva šventinių dienų skaičiumi Europoje atsilieka
- 2013 metai paskelbti tarmių metais
Jo, rimtesniu dalyku nėra… Patackas pasidarė grynas „Šoumenas“: tai laiškus rašo, tai nesąmones daro….. tai vadinasi jo kova su sisteminiais……..
Pritariu. Paskutiniu metu Patacko veikla kažkokia neaiški. Tas dešimtukas seime irgi kelia abejonių. Ką jie per tą laiką padarė, seime? Nieko negirdėjome. O išsireklamavo tai labai garsiai…. Laiškas Diawarai taip pat kažkoks neaiškus….. Kyla daug klausimų……….
O ką jūs norėtumėt, kad per kelis mėnesius padarytų Patackas, ar dešimtukas? Žiūrėkit geriau, ką dauguma daro.
Kam neaišku, o man aišku – Patackas nuoseklus Lietuvybės puoselėtojas. Kiek metų aytmenu Patacką tirk jis kailių nevarto ir kaip Lenkai (NET KETURI) balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės prieš 22 metus – balsavime nedalyvavo. Teisingai, kad stikline kremliaus paršą paleckioką pagasdino – maladec Patackas ir su kiaulia reik elgtis atatinkamai. Va nieko nuostabaus sulenkėjusių Vilniaus krašto Lietuvių tęsiama šiandieninė Tamoševskio veikla – kenkt ir kent kiekvienam žingsnyje Lietuvai ir ją žemint (tai parašai renkami kaip “lenkai” Lietuvoje engiami, tai Lenkų krašte žemės negrąžinamos, kai tuo tarpu VISOJE Lietuvoje TŪKSTANČIAMS taip pat žemės negrąžintos ir va mano mamai, nors gyvena suvalkijoje – žemė 17 metų nebuvo grąžinta niekaip, tai ta akcijom atsiėmė kompensaciją tai jiems vėl kas negerai ir taip ištisai kol matomai vėl rusion ar lenkijon patys įstosim. Baigiant trumpai – šalin rankas nuo Patacko.
Kad gražus ir Suvalkijos vardas. Be to, nelabai aišku, ar Suvalkija ir Sūduva yra vieno ir to paties regiono pavadinimai. Nėra aiški ir Sūduvos vardo etimologija, pagal kokį etnografinį požymį gali būti išskirta jos teritorija. Suvalkijos vardas sieja su Suvalkais, t.y. konkrečiu miestu. To nepasakysi apie Sūduvą. Tai gal dar nesikraustykime iš Suvalkų etnografiškų su Lietuva, neišstrinkime jų iš lietuvio atminties, nepalikime be jokio dvasinio ryšio su Lietuva jos savanorių kapų žuvusių kovose dėl Suvalkų su pilsudskininkais…
Kam gražu, o kam nelabai? Būtų gražiau jei Lenkai susiprastų ir atiduot Lietuvos žemes su Suvalkais ir Augustavu? Visam pasaulyje kolonijos panaikintos, okupantų okupuotos žemės grąžinamos, o čia Europos sąjungoje dar vis niekaip to lenkai nenori suprast, o kvailys linkevičiokas net vyksta iš lenkijos Lietuvių pasityčioti?
Suvalkijoje teka toks upelis Sūduonia, kaimas Pasūduonis.
nera genciu ar zemiu pavadintu upiu ar upeliu vardais…be to neaisku kiek senas to buvusio bevardzio upeliuko pavadinimas, kai Vytauto laikais ta zeme buvo virtusi negyvenama dykra
Suvalkai priklauso Dzūkijai – Dainavai, o Dainava minima metraščiuose 1252 m. Todėl Suvalkus priskirti Sūduvai nėra jokio pagrindo, nes aplink Suvalkus, Seinus ir Punską tarmė yra dzūkų – dainavių. Krėvė rašo, kad dar 19 a. kai pavadindavo dzūku, tai žmogus Įsižeisdavo.
O gal jotvingiams? Nesimaišykim, žodį turi tarti kalbininkai.
Dzūkavimas yra ne 19 amžiaus, o senas, kaip pasaulis, reiškinys. Tai, kad, kaip Krėvė rašo, galėjo būti žmonių, kurie pavadinus dzūku įsižeisdavo, dar nieko neįrodo, nes tokių galėjo būti ir tik vienas kitas, o ne daugelis, priešingu atveju vardas nebūtų žmonių priimtas.
Beje, dzūkai save vadina dziūkais ar net dziūgais, o šalį Dziūkija/Dziūgija. Be to, pastebimas Dziūkijos ir Dainavos vardų sinonimiškas vartojimas. Tai patvirtintų ir Krėvės pasisakymas už Dainavos, o ne Dziūkijos vardo pasirinkimą. Tačiau istorijos šaltiniuose Dainavos vardas vartojamas sinonimiškai su Sūduvos vardu. Be to, Sūduvos vardas yra tapatinamas su dar 2 a. berods Ptolomėjaus minimais sudinais. Sudinų vardą galima laikyti sudaryu iš priešdėlio su- + din-ai. Šio pavadinimo žodžio šaknis din- lygintina su Dainavos vardo šaknimi Dain-.
Tokiu atveju matome, kad Dainava ir Sūduva yra giminiški ir senų pavdinimų žodžiai.
Taigi Sūduva vadinti Suvalkiją kaip ir nebūtų tapatu. Kadangi Ptolomėjus šalia sudinų mini galindus, tai jeigu jau keisti Suvalkijos pavadinimą, tai tikriau būtų jai duoti Galindos vardą. Galinda apimtų ir Rytprūsius, o juose gal- šaknį galima įžiūrėti Priegliaus < Prie-GAL-iaus pavadinime.
dzukavimas atsirado lietuviakalbiams pamazu slavejant, bet dzuku kalboje yra islike seniausios Lietuviu kalbos formos kurios nieko bendro neturi su priebalsiu skardinimu, kaip antai eitai vaziuotai, o ne eitum vaziuotum, ar ti vietoj ten, ar verandon in verandu vietoj i veranda (ku ka neaisku pirmumas)
prieglius yra pragaro upe o lietuviskai tai yra PEREIGA o ne priegalis
Pirmiausiai, tai nedarkyk kalbos rašydamas ne lietuviška abėcėle. Jau vien dėl nepagarbos lietuvių kalbai su pačiu jokios kalbos negal būti.
Antra, matosi, kad dalykuose, apie kuriuos kalbi, išmanymo neturi, negali būti joks autoritetas, greičiau atrodai, kaip primityvas. Ir apskritai savo komentare nieko neklausiu, o tik išdėstau, tai kas man yra žinoma tais klausimais. Taigi, net nesupranti, kad šiuo atveju su savo “atsakymais” nesi reikalingas, kad kiši snapą ten, kur nederėtų…
Sūduva ir Kuršas yra seniausi Baltų krašto tautonimai. Suvalkija – kaip aukščiausia Alka, suvalkietiškai – suvisai Alka yra Baltų dvasingumo paveldas. Gal ir gerai Sūduva (Suvalkija) arba Sūduvos-Suvalkija.
Dainavos vietovardis yra prie Medininkų.
O kodėl ne Jotvingių?
Kodėl suduvių, kurių nėra buvę?
Soduva yra Soduva, o kas ta suduva tai ne pats lotynas nezino, o Suvalkija yra okupanto lenkijai perduotas Lietuvos administracinis vienetas su sostine Suvalkuose
Vytauto laikais suvalkais buvo vadinama vieta, kur laikinai susirinkdavo ir stovedavo kariuomene.Tai bendrinis zodis. Teodoras Narbutas tokia vieta mini netoli Ukmerges.Palei Nemuna nuolatinis kariuomenes buvimas ir plesikavimas Suduvos zemes paverte dykra, na ir liko Suvalkai.
Soduva tesesi iki Sembos, joje veliau atsirado Nadruva ir Skalva, bet nesieke Suvalku…visi musu zemiu vardai persikloje nera vienos genties grieztai apibreztu ribu kaip ir nera bendrinio vieno vardo ir taip per amzius vienas plotas labiau buvo ivardijamas vienaip veliau jau siek tiek kitos – kitaip. Pavyzdys yra Vilnija, kurios dar pries 100 metu ne nebuvo, bet visi jau jos ribas gerai zino
Be to ir pati Semba (su abiem nerijomis) buvo vadinta Skanda arba kitaip dar Nerija
o vardas Semba kilo is Vykingiu susiburimo (Samburio) is sios zemes kelionems po platuji pasauli
tiesa pasakius Semba su abiem savo nerijomis yra sala
Teko dalyvauti šoje turiningoje konferencijoje. Tikrai – problemų yra: dzūkai ir šakiškiai. Kur jų vieta šioje problemoje?