Kovo 2 d. 10 val., Seimo Europos informacijos biure vyks diskusija-forumas „Lietuvos administracinė reforma“. Renginys organizuojamas žemaičių dienų Kaziuko mugėje proga, siekiant atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į nevykdomą regioninę politiką ir galimas šios politikos pasekmes.
Forume savo pranešimus skaitys Žemaičių kultūros draugijos atstovas prof. Algirdas Žebrauskas, politologas hum.m.dr.prof. Antanas Kulakauskas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė hum.m.dr.doc. Dalia Urbanavičienė, prof.habil.dr.prof. Paulius Kavaliauskas, Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Kaip teigia Seimo narys Žilvinas Šilgalis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta krašto gyvybingumui ypač svarbi administracinė reforma. Parengti ir patvirtinti savivaldos, apskrities valdymo, administracinio – teritorinio suskirstymo įstatymai, sukurtos ir jau po penkerių metų panaikintos apskritys. 2004 m., Lietuvai tapus ES nare, aktualia tapo nauja viešosios politikos sritis – regioninė politika. „Tyliai (nedalyvaujant visuomenei) kuriami įvairūs regionų modeliai, sukuriamos ir paleidžiamos vis naujos darbo grupės. Regioninė politika, per kurią Europos Sąjungoje įgyvendinama trys ketvirtadaliai ES aktų, akivaizdžiai pralaimi prieš Lietuvoje vis aktualėjančius savo kiemo interesus“, – sako Ž. Šilgalis.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė yra įsitikinusi, kad nustatant Lietuvos teritorinių administracinių vienetų ribas vienu iš pagrindinių kriterijų turėtų būti etnokultūrinė tradicija. Šį klausimą Taryba ir jos teritoriniai padaliniai etnografiniuose regionuose svarsto nuo pat Tarybos įkūrimo pradžios (2001), yra surengta nemažai diskusijų, konferencijų, seminarų ir kitų renginių, dalyvauta įvairiose darbo grupėse (tarp jų ir sudarytose Vyriausybės). Didžiausio dėmesio susilaukė trys administracinės reformos etnografinių regionų pagrindu modeliai, iš kurių vienas gavo daugiausiai pritarimų.
_________________
Diskusijos-forumo
PROGRAMA
LIETUVOS ADMINISTRACINĖ REFORMA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO III RŪMAI. EUROPOS INFORMACINIS BIURAS
Gedimino pr. 53, VILNIUS
2012 m. kovo 2 d.
P R A N E Š I M A I
- Prof. Algirdas Žebrauskas. Žemaičių kultūros draugija. „Administracinė reforma. Istorinio etnokultūrinio Žemaitijos regiono išsaugojimo reikšmė“.
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė hum. m. dr. doc. Dalia Urbanavičienė. „Etninės kultūros globos tarybos siūlymai administracinės reformos klausimais“.
- Politologas, hum. m. dr. prof. Antanas Kulakauskas. “Lietuvos regionalizacijos klausimas geopolitiniu požiūriu“.
- Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
- Prof. habil. dr. prof. Paulius Kavaliauskas. „Administracinė reforma Lietuvoje. Gęstančios viltys“.
Pranešimų trukmė iki 15 min.
D I S K U S I J O S
Registracija: 9.30 – 10.00
Renginio laikas: 10.00 – 12.00
Organizatoriai: Žemaičių kultūros draugija
Etninės kultūros globos taryba
Žemaičių dienų Vilniuje organizacinis komitetas
Pasiteiravimui: Žemaičių kultūros draugija – Algirdas Žebrauskas 8 612 59634; Žemaičių dienų Vilniuje organizacinis komitetas – Edmundas Žalpys 8 687 19629; Stanislovas Kavaliauskas 8 687 95889
Vis dėl to skirstyti LT reiktų kalbiniu atžvilgiu. Nežinau, ar Klaipėdos kraštas, Dzūkija turi savo rašto sistemą, kad galėtų įvesti mokyklose savo tarmės fakultatyvus. Meldžiuos už Žemaitiją, kad gautų nors kokią savivaldą, atskirą nuo Lietuvos, bent tiek pagerbtume šią nuo amžių lietuvius gelbėjusią tautą.
Atsiprašau, kodėl tik Žemaitijai autonomiją, aš esu aukštaitis ir, manau, kad Aukštaitijai irgi reikia autonomijos nuo Lietuvos.
Tai ką ir vėl susiskaldysim?
Aš manau, kad reikia Aukštaitijai nukariaut žemaičius, pavergt dzukus ir nusiaubt suvalkiecius. Tada bus tvarka ir baigsis tos kalbos apie autonomijas.
Autonuomėjė,gėnčų sąjunguos gals.Įšnyktumem kap dūms.
Labai gaila, kad neatsižvelgta į Lietuvos Žiemgalos gyventojų lūkesčius ir vis dar nėra Žiemgalos lopinėlio Lietuvoje.
Prof. habil. dr. prof. Paulius
Klaida 2x Prof.?
Abejonių kelia Mažosios Lietuvos vienetas. Žvelgiant į teritoriją – ištęsta, menkas centras, mažai gyventojų, kad galėtų bent vaizduoti kultūrinį atskirumą. Jeigu tai nostalgija Prūsijai ar pradžia kokių (net moralinių) pretenzijų į Vakarus (Karaliaučių), irgi nieko neišeina. Atiduokim Žemaitijai su pažadu saugoti, kas likę. Kažkas panašaus su vietos “lenkais” , kurių dauguma galėtų būti įjungti į Didįjį Vilnių. Lenkų problema išgalvota ir išpūsta tomaševskininkų, jų ten tėra ne daugiau nei 5 proc., jeigu mūsų banderlogai turėtų drąsos tai pasakyti garsiai ir Lenkijos pretenzijas apskųstų ES