Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2013 01 24 09:22
1
0
SHARES
V.Visockas. Išvengęs mirties bausmės
J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.
J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.

Svetimi svetimoje sostinėje

Vilnius blaškomas tarp kovojančių pusių tarsi žaisliukas. Išstūmę bolševikus 1919 m. balandžio 19 dieną ir įžengę į Vilnių, lenkai čia išsilaikė kiek daugiau nei metus. 1920 metų liepos viduryje bolševikai išvijo lenkus ir, remdamiesi Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi, palaipsniui, ėmė jį užleisti Lietuvai. Į Vilnių ėmė keltis Lietuvos valdžios įstaigos, tarp jų ir teismai, su jais ir Mykolas Riomeris kaip Lietuvos teisėjas. Tik rugpjūčio pabaigoje miestas jau yra visiškoje Lietuvos valdžioje (ji truko apie du mėn.), o rugsėjo mėnesį bolševikai, po sutriuškinimo prie Varšuvos, ima masiškai trauktis. Lenkai veržiasi Vilniaus pusėn, prasideda pirmieji ginkluoti susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių. Spalio 9 dieną Želigovskio „sukilėliai“ jau Vilniuje. Sostinė atiduota be kovos, nes Lietuvos kariuomenės Vilniuje beveik nėra (apskritai, visa Lietuvos kariuomenė dar buvo vos kiek didesnė už Želigovskio). Riomeris pastebi, kad Vilniuje niekas netiki savarankiška želigovskininkų veikla, visi įsitikinę – už jo nugaros Pilsudskis, o už pastarojo – Prancūzijos ir Anglijos karinis bei diplomatinis palaikymas. Kai Prancūzijos misijos atstovas lankėsi daliniuose, teiraudamasis, kurie karininkai „sukilėliai“ yra kilę iš Vilnijos, aukšto rango Želigovskio karininkas važiavo toli priekyje, nurodinėdamas, kaip „iš čia kilę“ privalo atsakinėti į klausimus.

Mykolas Riomeris, neskuba trauktis iš Vilniaus (čia prieš kurį laiką nuomojo butą ir nesiryžta palikti  turto, čia jo giminaičiai, čia kolegos, bičiuliai, politikai, lenkų ir lietuvių visuomenės veikėjai, su kuriais buriama Lietuvos ir Vilniaus ateitis).

Jis stebi. Vertina žmonių nuotaikas. Jaučia. Štai, ką tik įžengė Lenkijos kariuomenė, jis užsirašo: masiškų žydų ir  bolševikų pogromų Vilniuje nebuvo. „Pirmosiomis dienomis, užėmus lenkams Vilnių, atskiri žmonės – bobos, paaugliai, inteligentai ponai ir ponios – sulaikydavo karinius patrulius, skųsdavo jiems žydus individualiai, nurodydavo, kad štai šiame name tasai žydas per langą šaudė į lenkų kareivius arba duodavo kažkokius signalus bolševikams, arba nešiojo jiems šaudmenis ir t.t – ir beregint patrulis su skundėju braudavosi į namus, ištempdavo žydą, kankindavo, užmušdavo nusikaltėlį. /…/ Gatvė alsavo žmonių teroru ir kančiomis“.

Jis analizuoja tarptautinę situaciją ir „suinteresuotų“ šalių veiksmus.

Pastebi, kad Latvija ima darytis Lenkijos numylėtine ir įrankiu jos rankose, vykdant Lenkijos baltiškąją programą. Viena vertus, ja siekiama suvaidinti pabaltijo valstybėlių globėjos, geradarės, jų natūralios lyderės vaidmenį didžiojoje sandraugoje „nuo jūros iki jūros“. Kita vertus siūlomasi, visoms sandraugos narėms kartu garantuoti apsaugą nuo Rusijos ir Vokietijos pavojų. Taip Lenkija atsidarytų ir prieigą prie Baltijos jūros per Rygos įlanką, antra vertus  – leistų užsitikrinti sau Vilnių ir Vakarinę Baltąją Rusią, palauždama Lietuvos pasipriešinimą. 1920 m. gegužės  22 dienos  pastaboje Riomeris pasakoja: Lenkija, koketuodama su Latvija dėl Pilsudskio numylėtos koncepcijos, perėmė iš bolševikų Inflantus (Latgalą), tikėdamasi Latvijos dėkingumo. Latvija nurijo gardų kąsnelį, bet, užuot už jį padėkojusi Lenkijai, pati ėmėsi taikos derybų su bolševikais, visai nesigręžiodama į Lenkijos pusę (tačiau, kaip parodė tolesnė istorija, Lenkija vilties neprarado ir visada intrigavo Latviją, silpnindama Baltijos šalių vienybę) .  „Įdomu tai, kad lenkų spauda ir valdžios atstovai, bardami Lietuvą, ir ypač akcentuodami dvarininkų smukdymą, negaili dosnių pagyrų Latvijai, o jos yra veidmainiškos. Iš tiesų liaudies Latvija vokiečių baronų atžvilgiu elgiasi taip pat kaip liaudies Lietuva dvarininkų, atstovaujančių lenkų interesams „kresuose“ atžvilgiu (1920 01 24).

Mykolas Riomeris | lt.wikipedija.org nuotr.
Mykolas Riomeris | lt.wikipedija.org nuotr.

Jis gilinasi į save ir savo santykį su Lietuva. Mato, jog praktiškai vyksta karas tarp dvarininkų ir Lietuvos valstybės… abi pusės laikosi principo: kaip tu man, taip ir aš tau. .. lietuvių liaudis, jos masės palaiko tendencijas sunaikinti dvarus ir statyti valstiečių Lietuvą, ne tik valstiečių, bet tautiškai lietuvišką Lietuvą.

„Šiandien kiekvienas lenkas yra Lietuvos priešas ir savo tėvyne laiko vien tik Lenkiją, o jeigu gyvena Lietuvoje, tai arba trokšta, tikisi ir siekia, kad Lenkija užimtų Lietuvą, arba jeigu netiki Lenkijos valdymu Lietuvoje, užsidaro kažkokioje kolonijoje ir nori vien tik teisių ir tos kolonijos plėtros, į Lietuvos reikalus žiūri ne kaip į savo, o kaip į svetimos tautos, valdančios šią šalį. Man paskutiniam Mickevičiaus Lietuvos mohikanui, arba Mickevičiaus lietuviui – kas reiškia tą patį – Lietuvos reikalai nėra ir negali būti svetimi, tai mano reikalai, kuriuos myliu ir kurie man rūpi, nes tai mano Tėvynės reikalai, nes Lietuva yra mano Tėvynė, nes Lietuva yra mano meilė“ (1920 05 02).

Atsisveikinimas su Pilsudskiu

1919 m. birželio 12 dieną Mykolas Riomeris rašo: Pilsudskio idėja buvo nužudyta ir paversta formule godžios ir paviršutiniškos politikos naudai, kuri yra populiari Lenkijoje ir kurią sukelia nacionalizmas, militarizmas,  ir t.t., žodžiu, visi prūsų valstybingumo dvasios dievai, kuriais pasibaisėjęs yra visas pasaulis; Lenkija, pakeliui  sutikusi tą, kas jai priešinasi,  arba sutryps ir nukenksmins, arba palenks savo pusėn, kaip privertė paklusti Pilsudskio mintį; Lenkija, visas Seimas trokšta pavergti Vilnių, nekreipdamas dėmesio į Pilsudskio „sąjunginius“ planus.  Kažkada, Pilsudskis privačiame pokalbyje Juzefo Pomorskio šeimos salone Varšuvoje, kur Riomeris atsitiktinai su juo susitiko (tai įvyko, berods, 1917 metais – aut.), kalbėjo apie savo meilę Lietuvai ir Vilniui. Apie Vilnių tuomet taip sakė: jo širdyje, kalbant apie miestus, pirmiausia yra Vilnius (po to – ilga pauzė) …  ir tik tuomet Paryžius, Londonas ir kt. Šiais žodžiais pabrėžė, kad Vilnius jam yra šventoji jo širdies žemė, – prisiminė Riomeris, – kurios net lyginti negalima su šauniausiais pasaulio miestais, su miestais, kurie yra puikiausi žmogaus sukurtos civilizacijos produktai (1920 01 28 ) …

Tačiau gana greitai pradėjo aiškėti, jog Pilsudskio planai tiktai inspiravo Lenkijos imperialistinius siekius. Pilsudskio pažadinta Lenkija tapo reakcijos veiksniu, dvarininkų viešpatavimo grąžinimo simboliu ir įrankiu, kurio neigiami padariniai tebejuntami iki šių dienų, nes Lenkijos kariuomenė (ir ne tik kariuomenė) visuose „kresuose“ elgėsi kaip užkariautoja.

Vilniuje sutiktas buvęs bendradarbis iš Lomžos, Želigovskio „sukilėlių“ karininkas skundėsi Riomeriui kariuomene, kurią vadino „šutve“, padugnių nuosėdomis, ir trokštąs vieno, kuo skubiau iš čia dingti… Pasak jo, kareiviai atvirai giriasi gyventojų plėšimais ir grobiu: žiedais ir laikrodėliais, o karininkai žiūri į tokias išdaigas pro pirštus (1920 10 14).

J.Želigovskis1920m Vilniuje | en.wikipedija.org nuotr.
J.Želigovskis1920m Vilniuje | en.wikipedija.org nuotr.

Riomeris 1920 m pradžioje klausė savęs, ar jis (Pilsudskis) per senas, kad šiandien pamiltų tai, ko nuo jaunystės nepažinojo ir nejautė, ar iš tiesų tiesą sakė Herbačiauskas, kad Pilsudskis  „nekenčia etnografinės Lietuvos“, nes jos nesupranta, nejunta, ir todėl pralaimės politiką jos atžvilgiu? (1920 01 28).

Gudijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ši politika ir buvo pralaimėta. Riomeris bando įžiūrėti skirtumus tarp Lenkijos endekų (nacionaldemokratų opozicinės, bet įtakingiausios partijos) nuostatų ir Pilsudskio planų, kurie šiaip ar taip – nors kiek karikatūriškai, bet demokratiškesni. Tai lyg bandymas kiek pagerinti  Pilsudskio reputaciją savo akyse. Tačiau abu atsistoja į aiškiai priešingas pozicijas po maršalo pasakytos kalbos Vilniuje 1922 m. balandžio 20 dieną. Pilsudskis kalbėjo skambiomis frazėmis: „…mylimas Vilnius, iškeltas į sostinių rangą – galima tai pasakyti atvirai – ne lenkų rankų, bet didžiųjų lietuvių tautos pastangomis, kai ši tauta kovojo su visu ją supančiu pasauliu, neišskiriant ir Lenkijos“; „Negaliu nenulenkti žemai galvos prieš drauge pralietą kraują“; „…lenkų triumfo dieną, kurią visi čia susirinkę taip karštai išgyvena, negaliu per mus skiriančią sieną neištiesti rankos tiems ten, Kaune, kurie galbūt šią dieną, mūsų triumfo dieną, laiko pralaimėjimo ir gedulo diena“; „Jaučiuosi kaip vaikas, švenčiantis savo brangiosios motinos vardadienį“ ir pan.

Mykolo Riomerio  viešas atsakymas „J. Pilsudskiui – piliečiui ir Lenkijos valstybės vadovui“ kupinas išdidžios ir sunkiai slepiamos paniekos:

– Skaitau, Pone, Tavo kalbą, sakytą Vilniuje. Perskaičiau ją Kaune. Iškęsk, Pone, ką Tau Lietuvos sūnus ir pilietis apie ją pasakys.

– … istorijos akivaizdoje Tu turi atsakyti ir prieš Lietuvą. Lenkas tokios kalbos apie Vilnių, kaip Tavo, pasakyti neįstengtų, o jeigu ir pasakytų, tai prieštarautų principui, kuriuo Lenkija grindžia savo pretenzijas.

– Pirmoje kalbos dalyje Tu, Pone, buvai lietuvis. Lenkas to nepasakytų ir to pasakyti nemokėtų.

– Ogi toji Tavo kalbos, Pone, pabaiga, yra lietuvių išdavystės aktas, paneigimas to, ką pats suvokei ir išreiškei pirmojoje dalyje, yra Tavo elgesio pasmerkimo aktas: iškęsk, kad tai Tau sakau, Pone, nes jeigu Tu pasakei tos kalbos pirmąją dalį, Tu jau pasivadinai lietuviu.

– Ir todėl Tu, Pone, kuris buvai didingas, kurdamas nepriklausomą Lenkiją ir kuris turėjai aukso ragą Lenkiją žygiui suburti, Lietuvos byloje esi silpnas ir amžiams nugalėtas.

– Atsistoji lietuviu, o atsisėdi lenku. Pradedi aro skrydį, o trypčioji žeme kaip nykštukas.

– Mums, Lietuvos lenkams, būtent tai šalies tautos daliai, kuri Lietuvos istorijos eigoje ne tik priėmė, bet ir suvirškino savyje kultūrą, sukurdama psichiškai naują gentį.Tokia  gentis, iš kurios išauga žmonės tokie kaip Kosciuška, Mickevičius ir netgi Tu, pagal savo būdą ir valią taip besiskiriantis nuo etnografinės lenkų genties, negali išnykti ir turi teisę egzistuoti ir toliau duoti vaisių Tėvynėje…

***

Pilsudskis – tas tokios tragiškos lemties žmogus, – mirė 1935 metų pavasarį. „Mūsų rytojaus“ redakcija paprašė Mykolą Riomerį, kaip asmeniškai pažinojusį maršalą, parašyti apie šio žmogaus asmenybę ir veiklą**.

Apie mirusius – gerai arba nieko. Nevisai taip. Riomeris rašo objektyviai, kritikuoja santūriai ir pagarbiai, tačiau pagyrų šiame straipsnyje nėra. Neabejotina, kad vietomis Riomerio žodžiai, šiek tiek taikytini ir jam pačiam: Juozas (Juozas!) Pilsudskis-Gineitis „…buvo ryškiausias jeigu ne tautinės, tai bent istorinės Lietuvos sūnus, buvo žmogus, kuriame lietuviškas būdas pasiekė aukščiausiąjį savo ekspresijos (pasireiškimo) laipsnį. Savo charakteriu ir labai ryškiu būdu jisai, be abejo, buvo artimesnis Lietuvai ir lietuviams, negu etnografinei Lenkijai ir lenkams.“

Tai, gal būt, ir yra atsakymas į klausimą, kodėl šių dienų Lenkijos nacionalistams taip svarbu Pilsudskyje matyti tikrą lenką ir tikrą Lenkijos sūnų, kurio tėvynė – „lenkiška“ Lietuva. Mykolo Riomerio pasirinkimas buvo kitas – štai šį kartą jau paskutinis citatuojamas 1920 metų rugpjūčio 15 dienos įrašas jo, teisėjo, dienoraštyje:

„Vakar pradėjau ir šiandien baigiau pirmą motyvuotą nuosprendį lietuvių kalba“.

***

Mykolas Pijus Riomeris: 1920 m. skiriamas apygardos teismo, netrukus Vyriausiojo tribunolo teisėju. 1928 – 1933 m. Valstybės Tarybos narys. 1932 m. Lietuvos tautinis teisėjas Hagos tarptautiniame teisingumo tribunole, nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo. Bylą Lietuva laimėjo, įtvirtintas Lietuvos suverenitetas Klaipėdos kraštui.

Nuo 1922 m., ėmė dirbti mokslinį pedagoginį darbą  Lietuvos universiteto Teisių fakultete, net tris kartus buvo renkamas universiteto rektoriumi, ir šias pareigas su pertrauka ėjo septynerius metus. Suteiktas profesoriaus, teisių daktaro laipsnis.

Gedimino ir Vytauto Didžiojo antrojo laipsnio ordinų kavalierius, Latvijos trijų Žvaigždžių antrojo laipsnio ordino kavalierius, Prancūzijos Garbės legiono karininkas, Čekoslovakijos Mokslo ir meno akademijos, tarptautinio Prancūzijos revoliucijos instituto narys, Rumunijos karališkojo administracinės teisės instituto narys korespondentas. Mirė 1945 m. vasario 22 d.

________________________________

*Šiuo metu yra išleistos 6 „Dienoraščio“ knygos; leidykla „Versus Aureus“; sudarė ir redagavo istorikas Rimantas Miknys, naudotasi jo įžangomis atskiroms knygoms; lenkišką tekstą dešifravo ir paaiškinimus parašė krokuviečiai Zbignevas Solakas (Solak) ir Ana Garlej-Solak , Janušas T. Novakas (Nowak) (Krokuva). Knygos nėra numeruotos, tik viršelyje nurodytos datos, kokį laiko tarpą užrašai apima; čia naudotasi tik keturiais tomais nuo 1915 m. liepos iki 1921 m. sausio. Citatų vieta nėra žymima įprastai – kadangi kiekvienos dienoraščio knygos viršelyje nurodyta, kokį tarpsnį ji apima (metai, mėnuo, diena), tai rašinyje nurodoma, kurią metų ir mėnesio dieną Riomeris savo mintį užrašė ar aprašė įvykį, tačiau reikia turėti galvoje, kad įrašo data gali visai neatitikti įvykių faktinės datos, nes Riomeris dažnai grįždavo prie ankstesnių temų. Dienoraštis rašytas lenkiškai nuo 1911 m. vasario ir baigtas 1945 m. vasario 19 dieną.

**M. Riomeris. Juozas Pilsudskis. – kn. Lietuvių atgimimo istorijos studijos, 3 t. – Vilnius, Žaltvykslė, 1991, p. 441-480.

„Lietuvos Kūrėjai“
„Lietuvos Kūrėjai“

Susiję straipsniai:

  1. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  2. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  3. L. Medelis. Neatsisakau ištikimybės: Unės Babickaitės patriotizmo pasaka
  4. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  5. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  6. L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema
  7. L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
  8. Linas V.Medelis. Grąžinkim jam širdį su pagarba. Kaip gimsta „antilenkai“ ir „antilietuviai“
  9. V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
  10. L.V.Medelis. 2012-ieji. Pesimistiška prognozė
  11. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  12. A.Berkevičius. Tik nesakyk, kad tu esi lietuvis
  13. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  14. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  15. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  16. G.Papinigis. Laimos Šilingaitės-Vansauskienės gimimo 100-mečiui
  17. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  18. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  19. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  20. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  21. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  22. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  23. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  24. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  25. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  26. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  27. E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  28. Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
  29. V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai
  30. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Comments 1

  1. Galindas says:
    8 m. ago

    Autoriui siūlau visa tai paskelbti labiau lankomuose portaluose, o gal ir lenkiškai bei rusiškai Lietuvoje leidžiamuose leidiniuose, kad save vadinantys Lietuvos lenkai skaitytų ir keistų savo elgesį, ypač LLRA atstovai, kurie mulkina paprastus Dzūkijos (Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų raj.) žmones. Tiesiog siūlau nusiųsti LLRA Seimo nariams, lai gauna įkvėpimo iš M. Riomerio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

2021 01 16
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
2
Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų virsta vienomis patraukliausių vietų gyventi ir dirbti,...

Skaityti toliau

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos kyla sporto salių kompleksas, talpinsiantis 3 krepšinio aikštes. Kompleksas bus pritaikytas ir ugdymo procesui, ir oficialioms...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ženklas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Ryšard Maceikianec apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos
  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3843; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1780; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1636; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1460; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1367; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1339; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Ženklas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Ryšard Maceikianec apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
I.Simonaitytė

Įtekta I.Simonaitytės premija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai