Lenkijos lietuviai: Vėl susiduriame su neperžengiamais sunkumais (7)

Baigiantis 2012 metams Lenkijos lietuviai sulaukė itin nemalonių sprendimų, kurie gali nulemti tolesnį Lenkijos lietuvių bendruomenės likimą.

Seinuose veikiantis Vysk. Antano Baranausko fondas gavo Seinų miesto sprendimą, kuriuo įpareigojamas nedelsiant sumokėti keliolikos tūkstančių zlotų nekilnojamojo turto mokestį. Fondas administruoja dvi itin svarbias įstaigas: „Lietuvių namus“, kur organizuojamas lietuvių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 m. įsteigtą lietuvių „Žiburio“ mokyklą. Pasak fondo vadovų, šio miesto valdžios sprendimo motyvai yra politiniai, kadangi visiems puikiai žinoma, jog fondas esąs ne pelno siekianti organizacija, o visos pajamos iš ūkinės veiklos skiriamos lietuvių kultūros ir švietimo išlaikymui, todėl į jį negali būti žiūrima kaip į verslo struktūrą.

„Žiburio“ mokyklai ligi šiol paramą skiria ir Lietuvos Respublika, kadangi Lenkijos skiriamas finansavimas nepakankamas. „Lietuvių namų“ bei „Žiburio“ mokyklos vietos savivaldybė visiškai neremia. Seinų burmistro atsiųstame sprendime, be kita ko, pabrėžiama: „(…) jūsų prašymo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio patenkinimas prieštarautų svarbiam visuomenės interesui, kadangi savivaldybės biudžetui gaunamos įplaukos nepakankamos“.

Dar didesnės bėdos užklupo nuo 1960 metų be pertraukos leidžiamą lietuvišką „Aušros“ žurnalą. Jis, kaip ir kiti Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų leidiniai, remiamas Lenkijos administracijos ir skaitmeninimo ministerijos. Praėjusių metų pabaigoje gautas sprendimas grąžinti dalį dotacijos, kadangi pasikeitė teisės aktų interpretacija, ir pajamos, gaunamos iš leidinio prenumeratos, pradėtos laikyti ne savu indėliu į projektą, bet dotacijos dalimi. Šis sprendimas redakcijai buvo netikėtas, jo motyvai neaiškūs. Aišku tai, kad nepakeitus sprendimo žurnalo leidyba bus nutraukta, kadangi tokių lėšų draugija paprasčiausiai neturi, o „Aušra“ yra nekomercinis leidinys ir jokio pelno negauna. Žurnalo leidėja – Lenkijos lietuvių draugija – kreipėsi į ministrą prašydama dar kartą išanalizuoti padėtį ir pakeisti sprendimą. Jeigu turėsime grąžinti pinigus, „Aušra“ nebegalės būti spausdinama, nes neturėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviai netektų “pagrindinio priėjimo” prie lietuviškos spaudos. Kitos tautinės mažumos ir dabar prenumeratos lėšas nurodo kaip savo indėlį, ir joms problemų nekyla, nemalonumų nesulaukia.

„Ar tokie sprendimai tai praėjusiais metais skelbtos menamos Lietuvos lenkų diskriminacijos pasekmė?“ – turbūt pagrįstai klausia ne vienas lietuvis. Mat jokių logiškų argumentų nėra, kodėl dabar esame apkraunami tokiais mokesčiais, kurie mums yra nepakeliami. Esame įsprausti į kampą. Nejaugi jau atėjo „Aušros“ likvidavimo laikas?

„Aušros“ redakcija, „Aušra“, 2012/1