Prasidėjusio šaltojo metų sezono dažniausi sveikatos sutrikimai yra peršalimas ir gripas. Todėl svarbu atpažinti pirmuosius peršalimo ligų ir gripo požymius tam, kad laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigas.
Peršalimą gali sukelti apie 200 įvairių virusų ir bakterijų. Daugiausia jis pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga ir gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Gydytojai nerekomenduoja temperatūros iki 38 laipsnių mažinti, nes taip organizmas kovoja su infekcija. Peršalimo simptomai trunka dažniausiai ne ilgiau kaip savaitę.
Pasaulyje kasmet gripu serga apie 15 proc. gyventojų. Sezoninį gripą sukelia keletas gripo viruso tipų, kurie gali būti A, B bei C. Ligos sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaikai serga gripu 2–3 kartus dažniau nei suaugusieji. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijos Lietuvoje tikimybė yra vasario–kovo mėnesiais. A tipo gripas sukelia didžiausius infekcijų protrūkius ir mirtingumą. B tipo gripas sukelia mažesnius protrūkius. C tipo gripas dažniausiai pasireiškia kaip sloga. Tačiau kiekvienais metais virusai pasižymi savybe keistis ir taip atsiranda naujų virusų potipių.Persirgus gripu imunitetas susidaro tik to tipo virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Todėl kasmet reikia skiepytis, nes ankstesnio skiepo metu pasigaminę antikūniai neatpažįsta naujo gripo viruso ir organizmas nuo ligos neapsisaugos.
Dažniausiai yra diagnozuojamas A(H1N1), žmonių vadinamas kiaulių gripu. Rečiau – sezoniniu vadinamas gripo A(H1) virusas. Dar yra paukščių gripas – pavojinga vištų, kalakutų, ančių, žąsų ir kitų naminių paukščių liga, kurią sukelia virusas H5N1. Šis virusas pavojingas gyvūnams ir žmonėms.
Susirgus gripu dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kuri neretai būna daugiau nei 39 laipsniai temperatūros, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis, visų kūno raumenų, sąnarių, akių, galvos skausmas, kamuoja sloga, kosulys. Staigi ligos pradžia ir karščiavimas yra vieni iš pagrindinių gripo simptomų. Žmogus gali užkrėsti kitus sirgdamas ne tik sunkia, bet ir lengva gripo forma. Ypač didelį pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantieji, kurie nežinodami apie susirgimą gripu, išskiria virusus per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami).
Susirgus gripu sutrinka įvairios organizmo funkcijos, suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išsiskyrimas bronchuose, susilpnėja organizmo atsparumas. Prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kartais net mirtinas komplikacijas – plaučių, širdies raumens, vidurinės ausies, galvos smegenų uždegimus, bronchitą. Sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms gripas gali būti labai pavojingas ir pagreitinti įvairių lėtinių plaučių, širdies, inkstų ir kitų ligų paūmėjimus.
Kaip išvengti gripo ir ką daryti gripo epidemijos metu?
Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra vakcina. Todėl skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Gripo epidemijos metu patariama:
-
vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, nesilankyti sporto renginiuose, šventėse;
-
nesilankyti turguose, prekybos centruose;
-
reguliariai plauti rankas;
-
neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą;
-
vengti kontakto su sergančiuoju, laikytis saugaus atstumo, vengti lankytis sergančiųjų namuose;
-
padidėjus susirgimų gripu patariama nešioti apsauginę kaukę;
-
dažnai vėdinti patalpas ir dažnai jas drėgnai valyti.
Susirgus gripu patariama:
-
likti namuose ir kviestis gydytoją į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus;
-
kosint ir čiaudint prisidengti burną ir nosį, o popierinę nosinaitę, po panaudojimo išmesti į sandarią šiukšlių dėžę;
-
būtina dažnai vėdinti patalpas, valyti jas drėgnai, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių;
-
taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, sulčių, įvairių arbatų;
-
kuo daugiau ilsėtis ir gerai išsimiegoti.
