Ketvirtadienis, 28 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Akivaizdi klimato kaita Europoje: būtina imtis skubių prisitaikymo veiksmų

www.alkas.lt
2012 11 22 09:00
3
0
SHARES
© Scott Collis | Dreamstime.com

© Scott Collis | Dreamstime.com

© Scott Collis | Dreamstime.com
© Scott Collis | Dreamstime.com

Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių, kurie, kaip nurodoma šiandien paskelbtame naujausiame Europos aplinkos agentūros vertinime, gali sukelti didelių nuostolių.

Ataskaitoje Europa 2012 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumasen daroma išvada, kad visoje Europoje pastebimas vidutinės oro temperatūros didėjimas, taip pat kritulių kiekio mažėjimas pietiniuose regionuose ir jų didėjimas Šiaurės Europoje. Grenlandijos ledyninė danga, Arkties jūros ledynai ir daugybė kitų Europos ledynų pamažu tirpsta, sniego danga mažėja, o dauguma amžinojo įšalo plotų atšilo.

Europoje pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, potvyniai ir sausros, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nuostolių. Tam, kad šią tendenciją galėtume susieti su klimato kaita, reikia daugiau duomenų, o pagrindinė šio reiškinio priežastis – intensyvėjanti žmonių veikla padidintos rizikos teritorijose. Manoma, kad ateityje klimato kaita padidins šį pažeidžiamumo aspektą, nes prognozuojama, jog ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai taps smarkesni ir dažnesni. Ataskaitoje teigiama, kad nuostoliai nuolat didės, jei Europos šalys nesugebės prisitaikyti.

Ataskaitoje teigiama, kad vieniems regionams prisitaikyti prie klimato kaitos bus sunkiau, kitiems – lengviau. Iš dalies taip yra dėl skirtingo Europos šalių ekonominio išsivystymo lygio. Klimato kaitos poveikis šiuos skirtumus gali dar labiau padidinti.

„Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – sakė EAA vykdomoji direktorė J.Makgleid (Jacqueline McGlade).

Nustatyta klimato kaita ir būsimos prognozės – keletas pagrindinių išvadų

Pastarasis dešimtmetis (2002–2011 m.) Europoje buvo rekordiškai šiltas: žemyninės Europos temperatūra buvo 1,3 °C laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Remiantis įvairiomis modeliavimu pagrįstomis prognozėmis tikėtina, kad įpusėjus XXI a. Europos temperatūros vidurkis gali būti 2,5–4°C laipsniais aukštesnis, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu.

Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Per pastarąjį dešimtmetį jos pasiglemžė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius, nebent žmonės išmoktų prisitaikyti prie užplūstančio karščio. Tačiau prognozuojama, kad nuo šalčio mirusių žmonių skaičius daugelyje šalių turėtų mažėti.

Ataskaitoje teigiama, kad kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja jos šiaurinėje dalyje. Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Spėjama, kad dėl klimato kaitos didės upių potvynių mastas, ypač Šiaurės Europoje, nes aukštesnė temperatūra paspartina hidrologinį ciklą. Vis dėlto, atsižvelgiant į istorinius duomenis apie potvynius, sudėtinga įrodyti, kad potvyniai kilo būtent dėl klimato kaitos.

Galima teigti, kad upių vagos dažniau išsausėja ir sunkesnius padarinius sukelia Pietų Europoje. Prognozuojama, kad minimalūs vandens srautai upių vagose vasarą pastebimai sumažės Pietų Europoje ir daugumoje kitų Europos regionų, tačiau šis sumažėjimas bus nevienodas.

Arktis šyla greičiau nei kiti regionai. Ypač žemas Arkties jūros ledynų lygis nustatytas 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. Jis apytiksliai sumažėjo perpus, palyginti su minimalia apimtimi, nustatyta XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Grenlandijos ledyninė danga nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradėjo tirpti dvigubai greičiau. 2005–2009 m. laikotarpiu kasmet ištirpdavo vidutiniškai 250 mlrd. tonų šios ledyninės dangos masės. Nuo 1850 m. Alpių ledynai prarado apytiksliai du trečdalius savo masės, prognozuojama, kad šie ledynai ir toliau tirps.

Jūrų lygis kyla, o dėl audrų atsiranda pakrančių potvynių rizika. Visuotinis vidutinis jūros lygis XX a. kasmet kilo po 1,7 mm, o pastaraisiais dešimtmečiais – po 3 mm. Ateities prognozės labai skirtingos, tačiau tikėtina, kad XXI a. jūros lygis kils greičiau nei XX a. Vis dėlto jūros lygis Europos pakrantėse kyla skirtingai, pavyzdžiui, dėl atitinkamos vietos žemės judėjimo.

Ataskaitoje teigiama, kad neskaitant karščio padarinių sveikatai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitokį jo poveikį žmonių sveikatai. Klimato kaita labai padeda plisti tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) pasiekia vis tolesnius šiaurės regionus, o tolesnis atšilimas sudarytų palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Augalų apsidulkinimo sezonas yra ilgesnis ir prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir tai taip pat turi įtakos žmonių sveikatai.

Įvairiuose tyrimuose įvertinti plačiai paplitę augalų ir gyvūnų savybių pokyčiai. Pavyzdžiui, augalai kasmet pradeda žydėti anksčiau, vis anksčiau išsiskleidžia ir gėlo vandens fitoplanktono ir zooplanktono žiedai. Kitų gyvūnų ir augalų buveinės šyla, todėl jie migruoja į šiaurę arba į kalnuotas vietoves. Kadangi daugumos augalų ir gyvūnų rūšių migracijos mastai nėra tokie spartūs kaip klimato kaita, ateityje jos gali atsidurti ties išnykimo riba.

Nors Pietų Europoje gali būti mažiau vandens, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, kitose teritorijose pasėlių auginimo sąlygos gali pagerėti. Kai kurių javų rūšių auginimo sezonas Europoje pailgėjo ir prognozuojama, kad jis ilgės ir toliau. Be to, šiltuoju sezonu auginamų javų rūšys labiau paplis šiaurės platumose. Tačiau prognozuojama, kad dėl karščio bangų ir sausrų Vidurio ir Rytų Europoje kai kurių javų rūšių derlius sumažės.

Kylant temperatūrai taip pat sumažėjo šildymo poreikis, o tai leidžia taupyti energiją. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl karštesnių vasarų didėja šaldymui reikalingos energijos poreikis.

Bendroji informacija

Ataskaitoje siekiama visapusiškai atskleisti klimato kaitos padarinius Europoje, taip pat informuoti apie Europos Komisijos parengtą Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri bus paskelbta 2013 m. kovo mėn. Be to, EAA papildys šią strategiją ir pateiks atrinktų prisitaikymo veiksmų Europoje vertinimą, kuris bus paskelbtas 2013 m. pradžioje.

Susiję straipsniai:

  1. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  2. Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
  3. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  4. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  5. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  6. Žmonės pasiryžę mokėti už sveikesnę Baltijos jūrą
  7. 10 faktų apie energiją taupančias lemputes
  8. Naujos elektros ir elektronikos įrangos atliekų taisyklės padės efektyviau naudoti išteklius
  9. 10 faktų apie elektronines atliekas
  10. Kaip dėvėti rūbai susiję su ekologija?
  11. Sekmadienį prasidės savaitė „Mieste – be savo automobilio“
  12. Daugeliui europiečių toliau tenka kvėpuoti žalingais oro teršalais

Comments 3

  1. Romualdas Zubinas says:
    8 m. ago

    Klimato kaita, kurią tiktai mūsų laikais pastebėjo mokslininkai, Žemėje vyksta nuolat, kaip nuolat vyksta mūsų metų laikų kaita. Tiktai apie mūsų įprastų metų laikmečių kaitą mes žinome, bet nežinome apie seniausiųjų kultūrų šaltiniuose minimus dieviškuosius metus, kurie trunka 6 000 mūsų metų ir kurie, kaip ir mūsų metai, turi savųs laikmečius. Žinant jų egzistenciją ir jų nuolatine kaitą, mes suvoksime ir tai kas žemėje vyko, kas vyksta ir kas vyks ateityje.
    Kad mokslininkams nereikėtų gaišti brangaus laiko ir mokytis lietuvių kalbos, o tiktai jos pagalba galima įminti senųjų kultūrų šaltinius, siūlau jiems pasinaudoti mano knygomis (“Perkūnas” 2007 m., “Per praeitį į ateitį” 2008m. ir “Pažadinta praeitis” 2012m.), kuriose, kaip man atrodo, yra nuosekliai išdėstyti, mokslininkams dar nežinomi, Trečiasis ir Ketvirtasis Žemės fiziniai procesai. Lygi šiol žinomi tiktai I-sis ir II-sis, dar prieš 500 metų M. Koperniko atrasti, geofiziniai dėsnisi.
    Turiu išanksto pasakyti, kad oro bei vandens tarša yra kenksmingi Žemės gyvūnams ir žmonėms, tačiau šie reiškiniai, jeigu ir daro kokią įtaką klimato kaitai, tai labai ir labai nežymia.

    Atsakyti
  2. Robertas Didziunaitis says:
    8 m. ago

    Užteks kaip stručiam kišti galvas į smėlį, bandant įsiteigti kad čia "nieko tokio, taip jau yra buvę", "pokyčiai labai nežymūs". Panašiai ir vėžiu sergant galima guostis, kad čia tik menkas sunegalavimas, paskaudės ir praeis, nes taip jau yra buvę kad skauda….

    Dėja realybė kitokia ir faktai akivaizdūs kad delsti nėra kada, nes procesai vyksta greitėjančiu tempu. Tie praeityje vykę atšalimai / atšilimai būdavo inertiški procesai, trukdavę tūkstančius ir milijonus metų, dabar viskas vyksta dešimtmečiais ir priežastis aiški – vandališka žmonijos veikla planetos atžvilgiu.

    O pasiguodimai ar net atviras kai kurių mokslo žmonių melas, kad tai natūralūs procesai ir žmonija čia ne prie ko, liks jiems ant sąžinės, kai mūsų vaikai ir anūkai paveldės nuniokotą planetą ir žmonijos raida bus nublokšta tukstantmečius atgal, stipriai pablogėjus gyvenimo sąlygoms.

    Mums reikia sustoti ir atsipeikėti nuo mokslinio-techninio-ekonominio progreso ir pereiti prie harmoningo egzistavimo gamtoje – vietoje planetos resursų švaistymo ir taršos. Tačiau tam reikalingi moraliniai pokyčiai kiekviename iš mūsų.

    Atsakyti
  3. Tęsėjas says:
    8 m. ago

    Kad prie kažko-tai prisitaikyti, reikalinga žinoti kas vyko, kas ir kodėl kodėl vyksta ir kas vyks ateityje!
    Galingiausi teleskopai ir tobuliausi kosminiai aparatai mums padeda sužinoti kas vyksta už milijonus šviesmečių nuo Žemės, tačiau kas vyksta pačioje Žemėje mes vis dar nežinome. Laikas mokslininkams susidomėti lietuvio kauniečio Romualdo Zubino prieš keletą metų atrastais III-ju bei IV-ju Žemės fiziniais judėjimais ir moksle užpildyti šią spragą .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

2021 01 20
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kas yra Natura 2000 tinklas?

Kas yra Natura 2000 tinklas?

2020 12 20
Virginijus Sinkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Europos komisaras kviečia pasidalinti mintimis, kaip kurti švaresnę ir sveikesnę aplinką

2020 12 04
Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai

Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai

2020 11 24
Čepkelių raisto pašonėje atkuriami namai retiems paukščiams ir augalams (video)

Čepkelių raisto pašonėje atkuriami namai retiems paukščiams ir augalams (video)

2020 11 06
„Mokslo sriuba“: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų? (video)

„Mokslo sriuba“: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų? (video)

2020 10 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Gandrai | M. Karlono nuotr.
Gamta ir ekologija

L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?

2021 01 28
Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve
Architektūra

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve

2021 01 28
S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)

2021 01 28
Vilniaus TV bokštas rengiamas atnaujinimui
Architektūra

Vilniaus TV bokštas rengiamas atnaujinimui

2021 01 28
Kada atsinaujinanti energija visam laikui pakeis iškastinį kurą?
Energetika

Kada atsinaujinanti energija visam laikui pakeis iškastinį kurą?

2021 01 28
Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo

2021 01 27
Vilniaus savivaldybė | Vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų

2021 01 27
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
Lietuvoje

Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • vitaminai šunims apie Žiemą – ypatingas dėmesys augintinio kailiui
  • Rasa apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • jurgis ne visiškas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Pauliukaitytė. Dzūkijos partizanų kovų keliais
  • L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?
  • Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks paversti pavyzdine poilsio erdve
  • S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 1029; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 913; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Pokarvių mūšiui – 760 peržiūrėta: 444; komentarų: 8
  • Sudie, svajonių Amerika peržiūrėta: 426; komentarų: 28
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos) peržiūrėta: 424; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 23
0
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) – tarptautinėje konferencijoje svarbiausiais pasaulinės...

Skaityti toliau

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
1
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neseniai nuskambėjo chuliganizmo atvejis, kai visureigiais buvo suniokota ypač vertinga pelkė Viešvilės gamtiniame rezervate. Tačiau pasigirdo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • mociute apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • vitaminai šunims apie Žiemą – ypatingas dėmesys augintinio kailiui
  • Rasa apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • jurgis ne visiškas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • jurgis ne visiškas apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
„Stebuklų laukas“ | organizatorių nuotr.

Dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ atrinktas į Australijos festivalio konkursinę programą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai