Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Akivaizdi klimato kaita Europoje: būtina imtis skubių prisitaikymo veiksmų

www.alkas.lt
2012 11 22 09:00
4
© Scott Collis | Dreamstime.com

© Scott Collis | Dreamstime.com

© Scott Collis | Dreamstime.com
© Scott Collis | Dreamstime.com

Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių, kurie, kaip nurodoma šiandien paskelbtame naujausiame Europos aplinkos agentūros vertinime, gali sukelti didelių nuostolių.

Ataskaitoje Europa 2012 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumasen daroma išvada, kad visoje Europoje pastebimas vidutinės oro temperatūros didėjimas, taip pat kritulių kiekio mažėjimas pietiniuose regionuose ir jų didėjimas Šiaurės Europoje. Grenlandijos ledyninė danga, Arkties jūros ledynai ir daugybė kitų Europos ledynų pamažu tirpsta, sniego danga mažėja, o dauguma amžinojo įšalo plotų atšilo.

Europoje pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, potvyniai ir sausros, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nuostolių. Tam, kad šią tendenciją galėtume susieti su klimato kaita, reikia daugiau duomenų, o pagrindinė šio reiškinio priežastis – intensyvėjanti žmonių veikla padidintos rizikos teritorijose. Manoma, kad ateityje klimato kaita padidins šį pažeidžiamumo aspektą, nes prognozuojama, jog ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai taps smarkesni ir dažnesni. Ataskaitoje teigiama, kad nuostoliai nuolat didės, jei Europos šalys nesugebės prisitaikyti.

Ataskaitoje teigiama, kad vieniems regionams prisitaikyti prie klimato kaitos bus sunkiau, kitiems – lengviau. Iš dalies taip yra dėl skirtingo Europos šalių ekonominio išsivystymo lygio. Klimato kaitos poveikis šiuos skirtumus gali dar labiau padidinti.

„Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – sakė EAA vykdomoji direktorė J.Makgleid (Jacqueline McGlade).

Nustatyta klimato kaita ir būsimos prognozės – keletas pagrindinių išvadų

Pastarasis dešimtmetis (2002–2011 m.) Europoje buvo rekordiškai šiltas: žemyninės Europos temperatūra buvo 1,3 °C laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Remiantis įvairiomis modeliavimu pagrįstomis prognozėmis tikėtina, kad įpusėjus XXI a. Europos temperatūros vidurkis gali būti 2,5–4°C laipsniais aukštesnis, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu.

Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Per pastarąjį dešimtmetį jos pasiglemžė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius, nebent žmonės išmoktų prisitaikyti prie užplūstančio karščio. Tačiau prognozuojama, kad nuo šalčio mirusių žmonių skaičius daugelyje šalių turėtų mažėti.

Ataskaitoje teigiama, kad kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja jos šiaurinėje dalyje. Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Spėjama, kad dėl klimato kaitos didės upių potvynių mastas, ypač Šiaurės Europoje, nes aukštesnė temperatūra paspartina hidrologinį ciklą. Vis dėlto, atsižvelgiant į istorinius duomenis apie potvynius, sudėtinga įrodyti, kad potvyniai kilo būtent dėl klimato kaitos.

Galima teigti, kad upių vagos dažniau išsausėja ir sunkesnius padarinius sukelia Pietų Europoje. Prognozuojama, kad minimalūs vandens srautai upių vagose vasarą pastebimai sumažės Pietų Europoje ir daugumoje kitų Europos regionų, tačiau šis sumažėjimas bus nevienodas.

Arktis šyla greičiau nei kiti regionai. Ypač žemas Arkties jūros ledynų lygis nustatytas 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. Jis apytiksliai sumažėjo perpus, palyginti su minimalia apimtimi, nustatyta XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Grenlandijos ledyninė danga nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradėjo tirpti dvigubai greičiau. 2005–2009 m. laikotarpiu kasmet ištirpdavo vidutiniškai 250 mlrd. tonų šios ledyninės dangos masės. Nuo 1850 m. Alpių ledynai prarado apytiksliai du trečdalius savo masės, prognozuojama, kad šie ledynai ir toliau tirps.

Jūrų lygis kyla, o dėl audrų atsiranda pakrančių potvynių rizika. Visuotinis vidutinis jūros lygis XX a. kasmet kilo po 1,7 mm, o pastaraisiais dešimtmečiais – po 3 mm. Ateities prognozės labai skirtingos, tačiau tikėtina, kad XXI a. jūros lygis kils greičiau nei XX a. Vis dėlto jūros lygis Europos pakrantėse kyla skirtingai, pavyzdžiui, dėl atitinkamos vietos žemės judėjimo.

Ataskaitoje teigiama, kad neskaitant karščio padarinių sveikatai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitokį jo poveikį žmonių sveikatai. Klimato kaita labai padeda plisti tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) pasiekia vis tolesnius šiaurės regionus, o tolesnis atšilimas sudarytų palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Augalų apsidulkinimo sezonas yra ilgesnis ir prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir tai taip pat turi įtakos žmonių sveikatai.

Įvairiuose tyrimuose įvertinti plačiai paplitę augalų ir gyvūnų savybių pokyčiai. Pavyzdžiui, augalai kasmet pradeda žydėti anksčiau, vis anksčiau išsiskleidžia ir gėlo vandens fitoplanktono ir zooplanktono žiedai. Kitų gyvūnų ir augalų buveinės šyla, todėl jie migruoja į šiaurę arba į kalnuotas vietoves. Kadangi daugumos augalų ir gyvūnų rūšių migracijos mastai nėra tokie spartūs kaip klimato kaita, ateityje jos gali atsidurti ties išnykimo riba.

Nors Pietų Europoje gali būti mažiau vandens, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, kitose teritorijose pasėlių auginimo sąlygos gali pagerėti. Kai kurių javų rūšių auginimo sezonas Europoje pailgėjo ir prognozuojama, kad jis ilgės ir toliau. Be to, šiltuoju sezonu auginamų javų rūšys labiau paplis šiaurės platumose. Tačiau prognozuojama, kad dėl karščio bangų ir sausrų Vidurio ir Rytų Europoje kai kurių javų rūšių derlius sumažės.

Kylant temperatūrai taip pat sumažėjo šildymo poreikis, o tai leidžia taupyti energiją. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl karštesnių vasarų didėja šaldymui reikalingos energijos poreikis.

Bendroji informacija

Ataskaitoje siekiama visapusiškai atskleisti klimato kaitos padarinius Europoje, taip pat informuoti apie Europos Komisijos parengtą Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri bus paskelbta 2013 m. kovo mėn. Be to, EAA papildys šią strategiją ir pateiks atrinktų prisitaikymo veiksmų Europoje vertinimą, kuris bus paskelbtas 2013 m. pradžioje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  2. Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
  3. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  4. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  5. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  6. Žmonės pasiryžę mokėti už sveikesnę Baltijos jūrą
  7. 10 faktų apie energiją taupančias lemputes
  8. Naujos elektros ir elektronikos įrangos atliekų taisyklės padės efektyviau naudoti išteklius
  9. 10 faktų apie elektronines atliekas
  10. Kaip dėvėti rūbai susiję su ekologija?
  11. Sekmadienį prasidės savaitė „Mieste – be savo automobilio“
  12. Daugeliui europiečių toliau tenka kvėpuoti žalingais oro teršalais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Romualdas Zubinas says:
    10 m. ago

    Klimato kaita, kurią tiktai mūsų laikais pastebėjo mokslininkai, Žemėje vyksta nuolat, kaip nuolat vyksta mūsų metų laikų kaita. Tiktai apie mūsų įprastų metų laikmečių kaitą mes žinome, bet nežinome apie seniausiųjų kultūrų šaltiniuose minimus dieviškuosius metus, kurie trunka 6 000 mūsų metų ir kurie, kaip ir mūsų metai, turi savųs laikmečius. Žinant jų egzistenciją ir jų nuolatine kaitą, mes suvoksime ir tai kas žemėje vyko, kas vyksta ir kas vyks ateityje.
    Kad mokslininkams nereikėtų gaišti brangaus laiko ir mokytis lietuvių kalbos, o tiktai jos pagalba galima įminti senųjų kultūrų šaltinius, siūlau jiems pasinaudoti mano knygomis (“Perkūnas” 2007 m., “Per praeitį į ateitį” 2008m. ir “Pažadinta praeitis” 2012m.), kuriose, kaip man atrodo, yra nuosekliai išdėstyti, mokslininkams dar nežinomi, Trečiasis ir Ketvirtasis Žemės fiziniai procesai. Lygi šiol žinomi tiktai I-sis ir II-sis, dar prieš 500 metų M. Koperniko atrasti, geofiziniai dėsnisi.
    Turiu išanksto pasakyti, kad oro bei vandens tarša yra kenksmingi Žemės gyvūnams ir žmonėms, tačiau šie reiškiniai, jeigu ir daro kokią įtaką klimato kaitai, tai labai ir labai nežymia.

    Atsakyti
  2. Robertas Didziunaitis says:
    10 m. ago

    Užteks kaip stručiam kišti galvas į smėlį, bandant įsiteigti kad čia "nieko tokio, taip jau yra buvę", "pokyčiai labai nežymūs". Panašiai ir vėžiu sergant galima guostis, kad čia tik menkas sunegalavimas, paskaudės ir praeis, nes taip jau yra buvę kad skauda….

    Dėja realybė kitokia ir faktai akivaizdūs kad delsti nėra kada, nes procesai vyksta greitėjančiu tempu. Tie praeityje vykę atšalimai / atšilimai būdavo inertiški procesai, trukdavę tūkstančius ir milijonus metų, dabar viskas vyksta dešimtmečiais ir priežastis aiški – vandališka žmonijos veikla planetos atžvilgiu.

    O pasiguodimai ar net atviras kai kurių mokslo žmonių melas, kad tai natūralūs procesai ir žmonija čia ne prie ko, liks jiems ant sąžinės, kai mūsų vaikai ir anūkai paveldės nuniokotą planetą ir žmonijos raida bus nublokšta tukstantmečius atgal, stipriai pablogėjus gyvenimo sąlygoms.

    Mums reikia sustoti ir atsipeikėti nuo mokslinio-techninio-ekonominio progreso ir pereiti prie harmoningo egzistavimo gamtoje – vietoje planetos resursų švaistymo ir taršos. Tačiau tam reikalingi moraliniai pokyčiai kiekviename iš mūsų.

    Atsakyti
  3. Tęsėjas says:
    10 m. ago

    Kad prie kažko-tai prisitaikyti, reikalinga žinoti kas vyko, kas ir kodėl kodėl vyksta ir kas vyks ateityje!
    Galingiausi teleskopai ir tobuliausi kosminiai aparatai mums padeda sužinoti kas vyksta už milijonus šviesmečių nuo Žemės, tačiau kas vyksta pačioje Žemėje mes vis dar nežinome. Laikas mokslininkams susidomėti lietuvio kauniečio Romualdo Zubino prieš keletą metų atrastais III-ju bei IV-ju Žemės fiziniais judėjimais ir moksle užpildyti šią spragą .

    Atsakyti
  4. Nauja gyvybė? says:
    10 mėn. ago

    Mokslininkai praneša: nesustabdomai tirpstančiuose ledynuose tvirtinasi nauja gyvybė
    – lrytas.lt/it/ismanyk/2021/08/10/news/mokslininkai-pranesa-nesustabdomai-tirpstanciuose-ledynuose-tvirtinasi-nauja-gyvybe-20346194/

    Mūsų šaldytuvuose maisto atsargos,
    Kūrėjo šaldytuvuose naujo tipo gyvybės atsargos. Kai dabartinės žmonijos nebeliks, tvanas ir ledynmečiai žemę sterilizuos, paruoš naujai augmenijai ir gyvūnijai. Kokia ji bus?
    O ką mes žinome? Gal ir iš Kovido per 1000 metų koks naujo pavyzdžio, pagal naują Dievo paveikslą žmogus išsirutulios

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

2022 05 05
Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

2022 05 01
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Pritarta Klimato kaitos programos investicijų planui

2022 04 20
Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

2022 04 15
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Patvirtintos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo kryptys

2022 03 30
Klimato kaita | zum.lt nuotr.

JT įspėja apie visuotinio atšilimo padarinius

2022 03 02
Europos Parlamentas | ktu.lt

Apklausa: svarbiausias Europos Parlamento uždavinys europiečiams – ginti demokratiją

2022 02 12
Baltijos šalys pasirašė pareiškimą dėl ES klimato kaitos paketo

Baltijos šalys pasirašė pareiškimą dėl ES klimato kaitos paketo

2022 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kaip elgtis, jei paslydę susižeidėte?
Lietuvoje

Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Va šitaipos bus! apie Karkasiniai namai – mėgstamiausias lietuvių pasirinkimas?
  • Žemyna apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą
  • Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 723; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 615; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 396; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 293; komentarų: 0
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 293; komentarų: 18
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 281; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
2
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 11
6
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Gegužės 9 d. Europos Parlamente Strasbūre švenčiant Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti piliečių pasiūlymai dėl ES reformų. Konferencijos dėl...

Skaityti toliau

Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 05
1
Klimato muziejus pradeda kelionę po Lietuvą

Koks jausmas būti 50 °C karštyje? Ar ūkininkystė persikels į kosmosą? Klaipėda po vandeniu — niūri prognozė ar neišvengiama ateitis?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Va šitaipos bus! apie Karkasiniai namai – mėgstamiausias lietuvių pasirinkimas?
  • Žemyna apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

Kitas straipsnis
„Stebuklų laukas“ | organizatorių nuotr.

Dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ atrinktas į Australijos festivalio konkursinę programą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai