Prasidėjo nauji mokslo metai, vaikai sugrįžo į klases, darželio grupes, tad vėl tenka naujai prisiminti senas problemas. Viena jų – pedikuliozė. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Rimos Bagdonavičiūtės, pernai Kauno apskrityje buvo nustatyti 215 pedikuliozės atvejų, iš kurių 55 atvejai – Jonavos rajone. Šiemet Jonavos rajone užregistruoti 9 pedikuliozės atvejai, tačiau vaikų pedikuliozės atvejų stipriai padaugėja grįžus po vasaros atostogų.
Nepaisant tobulėjančių gydymo būdų bei prevencijos, užkrėstumas galvinėmis utėlėmis yra gan stabilus. Be to, trūksta patikimesnių duomenų apie užsikrėtimo atvejus konkrečiose mokyklose ar konkrečiais metų laikais. Siekiant išvengti pedikuliozės reikėtų vystyti aktyvią ligos profilaktiką ne tik vaikų ugdymo vietose, bet ir namų aplinkoje.
Pedikulioze vadinamas užsikrėtimas utėlėmis. Sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės utėlės. Utėlės maitinasi žmogaus krauju, deda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, neskraido, bet greitai šliaužioja.
Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei keičiantis drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai sudaromos sąlygos utėlėms patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą. Dažniausiai pedikuliozė plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu. Užsikrėsti utėlėmis gali tiek vaikai, tiek suaugę. Jei vaikas ar suaugęs asmuo apsikrečia utėlėmis, tai nereiškia, kad namuose nesilaikoma higienos reikalavimų. Net kasdieninis galvos plovimas neapsaugo nuo užsikrėtimo utėlėmis, o užsikrėtus reiktų kuo skubiau naikinti utėles ir imtis kitų pedikuliozės profilaktinių priemonių.
Užsikrėtimui pedikulioze būdingas simptomas – niežulys, kuris sustiprėja 3–4 sav. po pradinio užsikrėtimo. Kasantis pernelyg aktyviai, gali atsirasti žaizdelės, šašai, pūslelės, išsivystyti antrinė infekcija. Pedikuliozė nustatoma aptikus utėles ar jų kiaušinėlius ant plaukų. Įsitikinus, kad vaikas turi utėlių, tikrinama turėtų būti visa šeima.
Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus pedikuliozę ir pasitarus su šeimos gydytoju ar bent jau vaistininku. Visi medikamentai, skirti utėlėms šalinti turėtų būti naudojami pagal informaciniame lapelyje nurodytus reikalavimus, antraip utėlių naikinimas bus neefektyvus ir procedūrą tektų pakartoti. Pakartotinis pedikuliocidų naudojimas gali sudirginti galvos odą, sukelti alergiją, be to, tai skatina utėlių atsparumą medikamentams.
Siekiant sėkmingų utėlių naikinimo rezultatų visuomet po medikamentų panaudojimo reiktų pašalinti utėles ir glindas mechaniškai specialiomis, tankiomis šukomis. Šiuo būdu bus pašalintos ne tik negyvos, bet kartu ir likusios gyvos utėlės bei glindos. Utėles ir glindas lengviau bus pašalinti jei plaukai bus suvilgyti 4–5 proc. acto tirpalu, o procedūra turėtų užtrukti ne trumpiau nei 30 min. ir kartotis kasdien dviejų savaičių laikotarpyje.
Kadangi galvinės utėlės be šeimininko, t.y. žmogaus gali išgyventi iki 48 val., svarbu nepamiršti ir aplinkos, daiktų tinkamos priežiūros. Tai dar vienas svarbus profilaktikos aspektas, norint suvaldyti pedikuliozės protrūkius, bei išvengti pakartotinio užsikrėtimo per aplinkos daiktus tiek namų aplinkoje, tiek mokykloje, darželyje ar kitose susibūrimo vietose. Visus lovos skalbinius, galvos dangalus, šalikus, rankšluosčius reiktų kruopščiai plauti ne vėsesniame nei 60o °C vandenyje, o plaukų priežiūros priemones (šukos, šepečiai, segtukai, plaukų gumutės ir kt.) reiktų plauti arba mirkyti 4–5 proc. acto tirpale ne trumpiau kaip 30 min. Daiktai, kurie negali būti plaunami, turėtų būti izoliuojami dviem savaitėm plastikiniame maišelyje.
Galimybę užsikrėsti utėlėmis mažina ir individualus daiktų naudojimas, t.y. kiekvienas vaikas ir suaugęs turi naudotis tik savo šukomis, kepure ar lovos patalyne.
Nustačius pedikuliozę vaikui kolektyve ar šeimoje, dėl utėlėtumo reiktų pasitikrinti ir likusiems šeimos nariams, draugams, bendramoksliams. Kontaktinius asmenis reiktų informuoti apie šią problemą, profilaktiškai patikrinti ir, jei reikia, naikinti ultėles.. Labai svarbu, kad visiems užsikrėtusiems asmenims būtų taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu, nes tik taip bus išvengta pakartotinio užsikrėtimo artimųjų tarpe.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad dėl utėlių turi būti tikrinami visi vaikai prieš ugdymo įstaigos lankymo pradžią. Šią patikrą atlieka šeimos gydytojai profilaktinio sveikatos tikrinimo metu. Apsikrėtęs utėlėmis vaikas, ugdymo įstaigos lankyti negali, o į ją grįžta tik kai parazitai yra išnaikinami (t.y. nerandama nei utėlių, nei glindų).
