Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kauno apskrityje registruota 12 kokliušo atvejų, kai per visus 2011 m. Kauno apskrityje jų tebuvo keturi. Dauguma iš susirgusiųjų paaugliai ir suaugusieji, kurių imunitetas, suformuotas skiepais, jau išblėsęs. Daugėjant kokliušo atvejų, Kauno visuomenės sveikatos specialistai primena, kad kokliušas – tai skiepais valdoma infekcija, nuo kurios vaikus galima skiepyti nemokamai.
Kadangi visi atvejai pavieniai, susijusių atvejų nenustatyta, tikėtina, kad toks sergamumo didėjimas yra gerėjančios diagnostikos požymis, kuris padės geriau nustatyti esamą situaciją.
Beveik visais atvejais ligos diagnozė (išskyrus vieną) yra patvirtinta laboratoriniais tyrimais. Daugiausiai sirgo 12–17 m. paaugliai, kurie paskutinį kartą nuo kokliušo buvo skiepyti prieš dešimtį ar daugiau metų. Tokiems paaugliams, gimusiems iki 2002 m., dar nebuvo galimybės prieš pradedant lankyti mokyklą pasiskiepyti vakcina su kokliušo komponentu. Didėjantis sergamumas patvirtina, kaip svarbu prieš mokyklą skiepytis minėta vakcina. Norintiems apsisaugoti nuo kokliušo paaugliams ir vyresniems asmenims, galima rekomenduoti mokamus skiepus vakcina, kurios sudėtyje yra difterijos ir stabligės anatoksinų bei neląstelinio kokliušo komponentų. Kaip derinti šią vakciną su jau galbūt įskiepyta palaikomąja difterijos ir stabligės vakcinos doze, kurios įskiepijimas numatytas 15–16 m. amžiuje, turi nuspręsti šeimos gydytojas.
Kauno apskrityje kokliušu susirgo ir du suaugusieji:
• 57 m. amžiaus vyras, kurio skiepijimų istorijos išsiaiškinti nepavyko. Tačiau jei jis buvo skiepytas pagal tuo metu galiojusį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, paskutinė vakcinos dozė nuo kokliušo jam galėjo būti suleista ne vyresniam, kaip 2 metų amžiaus.
• 31 metų amžiaus vyras, kurio imunitetas jau bus išblėsęs, nes vakcina su kokliušo komponentu paskutinį kartą skiepytas beveik prieš trisdešimt metų. Tokio amžiaus asmenims, kaip ir paaugliams, galima rekomenduoti vieną mokamą vakcinos dozę, kurios sudėtyje yra difterijos ir stabligės anatoksinų bei neląstelinio kokliušo komponentų.
Ir tik trim atvejais sirgo maži vaikai, kuriuos dar turėtų saugoti skiepai. Jauniausias – 2 metų vaikas, paskutinį kartą nuo kokliušo skiepytas vos prieš metus, tai buvo pirmoji stiprinančioji dozė, kuri įskiepyta vėliau, nei tai numato vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Dažniausiai skiepijimų vėlavimas atsiranda dėl to, kad paskirtu laiku vaikas serga, o dažnai sergantys vaikai paprastai turi silpnesnį imunitetą, dėl to ir imunoprofilaktika jiems gali būti mažiau efektyvi nei sveikiems vaikams. Skiepų kalendoriaus nustatytų terminų nesilaikymas taip pat gali būti priežastis, dėl ko nesusiformavo pakankamas apsauginis imunitetas. Susirgo ir du penkiamečiai, kurie buvo skiepyti beveik laiku. Šie kokliušo atvejai įrodo, kad imunoprofilaktika padeda išvengti sunkių šio susirgimo formų, be to bet koks nesilaikymas vaikų skiepijimų kalendoriuje numatyto laiko, dėl vienų ar kitų priežasčių gali sukelti nesklandumų ateityje.
Kas sukelia kokliušą?
Kokliušą sukelia bakterija – Bordetella pertussis.
Kaip kokliušas plinta?
Kokliušas plinta oro lašeliniu keliu ir yra labai užkrečiamas.
Kada atsiranda ligos simptomai, užsikrėtus kokliušu?
Inkubacijos laikotarpis yra 7–10 dienų, kartais nuo 4 iki 21 dienos.
Kokie kokliušo simptomai?
Kokliušo liga gali būti suskirstyta į į tris stadijas:
Katarinė stadija: trunka pirmąsias 1–2 savaites, pasireiškia sloga, čiaudėjimu, neaukštu karščiavimu, lengvu kosuliu (simptomai būdingi įprastam peršalimui).
Paroksizminė stadija: dažniausiai trunka 1–6 savaites, bet gali užsitęsti iki 10 savaičių. Būdingas požymis priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Kosulio priepuolio metu kaitaliojasi ilgas įkvėpimas ir daug kosulio elementų. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai serga labai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia.
Sveikimo stadija: dažniausiai trunka 2–6 savaites, bet gali tęstis mėnesius. Nors kosulys dažniausiai išnyksta po 2–3 savaičių, priepuoliai gali vėl atsirasti, užsikrėtus bet kuria kvėpavimo infekcija. Šioje stadijoje taip pat galima užkrėsti kitus, ypač neskiepytus ir kūdikius.
Ar kokliušas sunki liga?
Kokliušas gali būti labai sunki liga, ypač kūdikiams. Hospitalizacijų ir komplikacijų dažnis didėja mažėjant amžiui. Vaikai iki trijų mėnesių amžiaus sudaro 85 proc. mirusiųjų nuo kokliušo. Apsunkintas kvėpavimas lydintis kokliušą labai išsekina ir įbaugina ligonį ir jo šeimą.
Nors suaugusieji retai serga sunkia kokliušo forma, bet taip pat dažnai lankosi pas gydytoją ir būna ilgai nedarbingi, ypač jei kokliušas neįtariamas, kaip užsitęsusio kosulio priežastis. Be to, suaugusieji, sergantys kokliušu, gali užkrėsti kūdikius, su kuriais turi artimą sąlytį.
Kokios galimos kokliušo komplikacijos?
Jaunesni pacientai turi didesnę kokliušo komplikacijų riziką nei vyresni. Dažniausia komplikacija yra antrinė bakterinė infekcija, kuri ir sukelia daugumą mirčių nuo kokliušo. Plaučių uždegimas pasireiškia vienam iš 20 susirgusiųjų kokliušu, šis procentas yra didesnis jei vaikas jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus.
Kūdikiams dažniau pasireiškia neurologinės komplikacijos, priepuoliai, encefalopatija, kuri išsivysto dėl deguonies trūkumo smegenyse. Kitos lengvesnės komplikacijos: ausų uždegimai, blogas apetitas, dehidratacija.
Net 5 proc. suaugusiųjų, susirgusių kokliušu, suserga pneumonija, 4 proc. – lūžta šonkauliai. Kitos suaugusiųjų komplikacijos: sąmonės netekimas, šlapimo nelaikymas moterims, išvaržos, angina ir svorio kritimas.
Kaip sužinoti, kad mano vaikas serga kokliušu?
Kokliušo diagnozė dažniausiai patvirtinama vadovaujantis klinikiniais simptomais, nors laboratoriniai tyrimai būtini diagnozės pagrindimui.
Kiek laiko ligonis gali užkrėsti kitus?
Labiausiai užkrečiami ligoniai katarinės stadijos metu ir dvi savaites pasireiškus būdingam kosuliui (apytiksliai 21 dieną).
Ar kokliušas yra dažna liga?
Iki pradedant visuotinį kūdikių skiepijimą, kokliušu persirgdavo visi vaikai. Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių, pasiekus dideles vaikų skiepijimų apimtis, kokliušas yra gana reta liga. Tačiau dėl mažėjančių mikrobiologinių tyrimų skaičiaus, kokliušas gali likti nediagnozuotas. 2003 m. pasaulyje buvo 17,6 milijono susirgimų kokliušu ir apie 380 tūkstančių susirgusiųjų nuo jo mirė. Lietuvoje nuo kokliušo pradėta skiepyti 1956 m., kai per metus susirgdavo iki 9 tūkstančių asmenų. Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje registruojama iki 20–60 kokliušo atvejų kasmet.
Ar galima susirgti kokliušu daugiau nei vieną kartą?
Reinfekcija nėra dažna, bet galima. Imunitetas, susiformavęs persirgus, gali sumažėti per 7 metus.
