Šių metų liepos mėnesį Kauno apskrityje diagnozuotas pirmas įvežtinės maliarijos atvejis. Nemalonų „suvenyrą“ iš Afrikos parsivežė kaunietis. Drauge su kitais keliautojais individualios kelionės metu vyras lankėsi Mauritanijoje, Gambijoje ir kitose Afrikos šalyse, nakvojo automobilyje. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.
Maliarija yra viena iš rimčiausių ir sudėtingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonija XXI amžiuje. Beveik pusei pasaulio gyventojų gresia pavojus susirgti maliarija, 300–500 mln. žmonių kasmet suserga, iš kurių 1,5–2,5 mln. miršta. Nors daugiau nei 80 proc. visų maliarijos atvejų atsiranda Afrikoje, maliarija yra visos žmonijos problema. Tropikų ir subtropikų šalyse nuo maliarijos mirė daugiau žmonių, nei žuvo per visus karus.
Tvirtėjant ryšiams su kitomis šalimis, klestint turizmui, vis daugiau žmonių iš išsivysčiusių šalių atvyksta į vietoves, kur paplitusi maliarija. Dažniausiai šią uodų platinamą ligą „parsiveža“ keliautojai, pabuvoję Afrikoje, Indijoje, Šri-Lankoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Afganistane, Okeanijos salose.
Maliarijos problema tampa vis aktualesnė ir Lietuvai. Pokario laikotarpiu, iki 1956 m. Lietuvoje vietine maliarija kasmet susirgdavo iki 2 tūkstančių gyventojų. Likvidavus vietinės maliarijos židinius, susirgimų nebuvo registruojama iki 1963 m., o nuo 1964 m. iki šių dienų kasmet registruojama nuo kelių iki keliolikos maliarijos atvejų per metus. 2002–2011 m. Kauno apskrityje užregistruoti 3 įvežtinės maliarijos atvejai.
Kas yra maliarija?
Maliarija – tai pirmuoninė kraujo liga, kuriai būdinga ciklinė eiga su karščiavimo ir normalios temperatūros periodų kaita.
Kaip užsikrečiama maliarija?
Maliariją platina maliariniai uodai, kurių organizme subręsta ligos sukėlėjai plazmodijai – parazitiniai kraujo pirmuonys. Užkratas perduodamas įkandus uodo patelei, kuri prieš tai buvo prisisiurbusi infekuoto kraujo iš maliarija sergančio žmogaus ar parazitų nešiotojo.Užkratą galima perduoti ir kitais keliais: perpilant kraują, per krauju užterštus instrumentus, per placentą ir gimdymo metu. Donoro kraujyje maliarijos sukėlėjai išlieka gyvybingi 1–2 sav.
Maliarijos sukėlėjai
Maliariją gali sukelti keturios plazmodijų rūšys: 1) gajoji plazmodija – trečiadienės maliarijos sukėlėjas, žmogaus organizme gyvuojantis 3-4 m., 2) maliarinė plazmodija – ketvirtadienės maliarijos sukėlėjas, žmogaus organizme gyvuojantis net iki 20 m.,3) pjautuvinė plazmodija – tropinės maliarijos sukėlėjas, gyvuojantis apie 2 mėn., retais atvejais – iki metų, 4) ovalinė plazmodija – ovalinės maliarijos sukėlėjas, aptinkamas retai. Pavojingiausias ir labiausiai paplitęs piktybinis tropinės maliarijos sukėlėjas: kasmet pasaulyje dėl jo suserga daugiau nei 100 mln. žmonių, 1–3 mln. ligonių miršta.
Maliarijos sukėlėjų gyvybinis ciklas vyksta dviejuose šeimininkuose: lytinis dauginimasis vyksta maliarinio uodo patelės organizme, nelytinis dauginimasis – žmogaus organizme.
Maliarijos platintojai
Maliariniai uodai dažniausiai veisiasi sekliuose, šiltuose stovinčio vandens telkiniuose. Uodo vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka 2–5 savaites ir ilgiau. Kai aplinkos temperatūra žemesnė, nei +10˚C, uodo lervos nesivysto, todėl vėsaus klimato zonoje (mūsų respublikoje) susiformuoja 1–3 uodų generacijos (kartos), o karšto pietų ir atogrąžų klimato sąlygomis – 8–10 generacijų.
Uodų patinai minta gėlių nektaru, jų gyvenimas trumpalaikis (žūva, apvaisinę pateles), o krauju mintančios patelės gyvena ilgiau, žiemoja drevėse, graužikų urvuose, tuščiose patalpose, tvartuose, rūsiuose. Prisisiurbusi infekuoto kraujo, uodo patelė gali užkrėsti kitą žmogų tik praėjus tam tikram laiko tarpui ( iš skrandžio į uodo seilių liaukas maliarijos sukėlėjas keliauja 7–45 dienas) ir esant atitinkamai aplinkos temperatūrai (jei aplinkos temperatūra 7 parų laikotarpyje nukris žemiau +16˚C, plazmodijų vystymosi ciklas nutrūks, ir uodė negalės užkrėsti maliarija).
Maliarijos perdavimo sezonas (laikotarpis, kada uodas gali perduoti sukėlėją) mūsų klimato sąlygomis trunka 1–2 mėnesius, tuo tarpu subtropikuose šis sezonas tęsiasi 5–6 mėnesius, o tropiniuose kraštuose – ištisus metus.
Ligos požymiai
Pirmieji ligos požymiai tropinės maliarijos atveju pasireikš po 7–16 d., trečiadienės – po 10–20 d. arba po 8–14 mėn., ketvirtadienės maliarijos atveju – po 25–42 dienų, ovalinės maliarijos atveju – po 6–11 dienų.
Susirgus maliarija, būdingi ligos požymiai yra šaltkrėtis, karščiavimas, prakaitavimas. Šaltkrėtis trunka nuo pusės iki 3 val., pablykšta oda, po to staiga pakyla temperatūra ( iki 40˚ ir daugiau), ligonius vargina karštis, galvos skausmai, silpnumas, raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas. Drugio priepuolio metu pagreitėja širdies veikla, krinta kraujo spaudimas, padažnėja kvėpavimas, susilaiko šlapimas. Po 6–8 val. (tropinės maliarijos atveju gali būti ir vėliau – po paros) temperatūra staiga krinta, prasideda gausus prakaitavimas. Ligonių savijauta kiek pagerėja. Po vienos ar dviejų parų vėl prasideda eilinis karštligės paroksizmas.
Negydant priepuoliai kartojasi 10–14 kartų ir vėliau savaime išnyksta, tačiau liga nepraeina – ji tik pereina į latentinę (slaptą) fazę, po kurios prasideda ankstyvieji (po 3–8 savaičių), o po 6–14 mėnesių – vėlyvieji ligos recidyvai.
Sergant tropine maliarija, ligos eiga dažniausiai būna sunki, neretai išsivysto įvairios komplikacijos: koma, kepenų nepakankamumas, ūminis inkstų nepakankamumas, sparčiai progresuojanti mažakraujystė, plaučių edema, kraujotakos nepakankamumas.
Sunkiomis maliarijos formomis dažniausiai serga maži vaikai ir nėščiosios. Nėščiajai sergant maliarija, gali įvykti priešlaikinis gimdymas, vaisiaus mirtis. Naujagimiai, užsikrėtę nuo sergančios motinos, būna silpni, jų blužnis ir kepenys padidėjusios, išreikšta mažakraujystė.
Negydoma tropinė maliarija gali baigtis mirtimi jau pirmųjų priepuolių metu. Tai ypač dažnai atsitinka vaikams. 98 procentus visų mirčių nuo maliarijos lemia tropinės maliarijos sukėlėjų sukeltos komplikacijos.
Maliarijos diagnozavimas
Kiekvieną karščiuojantį ligonį, grįžusį iš vietovės, kur registruojama maliarija, būtina tirti dėl maliarijos, nepaisant kitų pasireiškiančių ligos požymių bei anksčiau taikyto profilaktinio gydymo priešmaliariniais vaistais. Mikroskopu tiriamas kraujo mėginys, ir nustačius parazito buvimą kraujyje, diagnozė patvirtinama. Diagnozės patvirtinimui taip pat atliekami kraujo serumo bei kiti tyrimai.
Maliarijos gydymas
Gydoma priešmaliariniais vaistais, kurie veiksmingi atitinkamai nustatytai parazito rūšiai.
Imunitetas
Persirgus maliarija natūralaus imuniteto neįgyjama, išsivysto tik trumpalaikis, rūšinis imunitetas. Tik po recidyvų ir kelis kartus pasikartojusių infekcijų organizmas tampa atsparesnis – susirgimo eiga lengvesnė. Vietovėse, kur maliarija labai paplitusi, kūdikiai dažnai turi paveldėtą nuo motinų pasyvų imunitetą, kuris išlieka 2–5 mėn. Vakarų Afrikos aborigenai ir jų palikuonys įvairiose šalyse turi įgimtą imunitetą trečiadienei maliarijai dėl genetiškai sąlygoto Duffy antigeno nebuvimo. Šis eritrocitų paviršiuje esantis antigenas trečiadienės maliarijos sukėlėjui „atveria vartus“ į eritrocito vidų. Tropine maliarija neserga, arba serga labai lengva ligos forma anomalinio hemoglobino S nešiotojai.
Maliarijos profilaktika
Maliarijos prevencijos priemonės apima kelias grandis.Tai – individuali profilaktika, masinė profilaktika, maliarijos epidemiologinė priežiūra ir kovos su pernešėjais kompleksas.
Individuali profilaktika – tai apsisaugojimas nuo uodų įkandimo (tinkama apranga, uodus atbaidančių priemonių naudojimas, patalpų apsauga ir t.t.) ir priešmaliarinių vaistų vartojimas.
Masinė profilaktika vykdoma tuomet, kai yra nepalanki epidemiologinė situacija, t.y. kai yra pavojus maliarijai išplisti.
Epidemiologinė maliarijos priežiūra – tai epidemiologinio proceso sekimo ir valdymo sistema. Šią sistemą sudaro atitinkamos informacijos rinkimas ir įvertinimas, diagnostika, situacijos valdymo priemonės ir šio darbo kontrolė. Epidemiologinės priežiūros tikslas – užkirsti kelią maliarijos atsiradimui ir išplitimui.
Kovos su maliarijos pernešėjais priemonių komplekso esmę sudaro maliarijos entomologinė priežiūra, kurią atlieka teritoriniai Visuomenės sveikatos centrai. Tik žinant kontroliuojamoje teritorijoje besiveisiančių uodų rūšis ir maliarinių uodų veisyklas, galima efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją. Surinkta entomologinė medžiaga padeda planuoti, organizuoti bei vykdyti uodų naikinimą.
Patarimai keliautojams
Pasaulyje kasmet apie 10 tūkstančių keliautojų, grįžusių iš kelionių, suserga maliarija, ir apie 1 proc. šių žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta. Šių susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės tinkamai naudotų priešmaliarinius vaistus, o liga būtų laiku diagnozuojama ir gydoma.
Eilėje pasaulio šalių maliarijos situacija labai pablogėjo, gydymas ir apsisaugojimas nuo jos pasunkėjo, nes išsivystė ir plačiai paplito priešmaliariniams vaistams atsparios parazitų formos.
Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja sergamumo maliarija didėjimą ateinantį dešimtmetį.. Taigi, keliautojai, vykstantys į įvairias pasaulio šalis, turėtų pagalvoti apie ten tykančius pavojus ir prieš kelionę pasitarti su gydytojais apie galimybę išvengti mirtį nešančių parazitų invazijos ir jų sukeltų pasekmių.
