Kaip išvengti nugaros skausmų (0)

efoto.lt, Loretos nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet, rugsėjo 6-12 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), skelbia kasmetine Nugaros savaite. PSO informuoja, kad apie 70–80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Nugaros savaitės tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities funkcinius sutrikimus, ūmius bei lėtinius susirgimus, jų atsiradimo priežastis ir galimą profilaktiką. Įvairių sričių specialistai raginami skirti daugiau dėmesio šiai vis dažniau pasitaikančiai sveikatos sutrikimų grupei.

Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, visų rasių ir etninių grupių bei įvairiausių profesijų žmones. Jis labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių ir viena iš pagrindinių sveikatos problemų, dėl kurios pacientai kreipiasi sveikatos specialistus: šeimos (bendrosios praktikos) gydytojus, neurologus, reabilitologus, neurochirurgus, akušerius-ginekologus, masažuotojus, manualinės terapijos specialistus ir kt. Šis sudėtingas daugialypis sveikatos sutrikimas šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą po galvos skausmų. Tai ne tik medicininė, socialinė, bet ir reikšminga ekonominė problema.
Dažniausiai mokslinėje literatūroje nugaros skausmais vadinami skausmai, jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (t. y. tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure arba šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Tačiau nemažai specialistų prie nugaros skausmų taip pat priskiria kaklo ir peties skausmus ir krūtininės stuburo dalies skausmus, pabrėždami išskirtinę mūsų vertikaliosios ašies – stuburo – svarbą šių skausmų atsiradimui. Nugaros srities skausmų priežastys gali būti labai įvairios, tad jas nustatyti nėra paprasta. Tai gali būti įgimti stuburo defektai, uždegiminiai ar metaboliniai procesai, trauminiai, degeneraciniai, kraujagyslių, visceraliniai, psichologiniai ir kiti veiksniai. Paskutiniu metu daugelis mokslininkų yra susidomėję dažnu asmens emocinės būsenos ir stuburo skausmų ryšiu.

Pagal trukmę nugaros skausmas skirstomas į ūminį, poūmį, tranzitinį ir lėtinį. Ūminis skausmas gali trukti 4–6 savaites, poūmis – 6–12 savaičių (iki 3 mėn.), lėtinis skausmas – daugiau nei 12 savaičių (per 3 mėn. ir daugiau). Lėtinį skausmą dažniausiai lemia bloga bendra organizmo būklė (gretutiniai susirgimai), degeneracinės stuburo ligos, nuolatiniai stuburo perkrovimai, piktnaudžiavimas kai kuriais vaistais, neracionalus gydymas, žalingi įpročiai, depresija, ilgalaikiai miego sutrikimai, vengimas judėti, socialiniai ir psichologiniai veiksniai (nedarbas, nepasitenkinimas šeiminiu gyvenimu, didelė socialinė atskirtis) ir pan. Būtent lėtinis nugaros skausmas sukelia daugiausia problemų ir pačiam sergančiajam, ir jį gydantiems specialistams.

Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda įvairių jį palaikančių ar stiprinančių veiksnių, kurie nulemia žmogaus judėjimo galimybes bei elgesį: netaisyklingą ar ydingą laikyseną, šlubavimą, miego sutrikimus, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, darbingumo sumažėjimą, nerimą, depresiją ir kt. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kurių profesijų asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojai, siuvėjai ir kt. Atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius monotoniškus judesius arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje, netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant ypač sunkų ar nepatogų daiktą, dažnai kilnojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų bei raumenų sistemos pažeidimų. Nuolat atsinaujinantys tokia pažeidimai palaipsniui sukelia audinių ir struktūrų pakenkimą, kuris nustatomas rentgenologinių ar kitų tyrimų metu. Tyrimais yra nustatyta, kad įvairūs nusiskundimai dėl kaklo, pečių, rankų skausmo, tirpimo, šalimo, sutrikusio jutimo, apribotų judesių ir kt. tiesiogiai priklauso nuo statinės kūno padėties ir darbo valandų, praleistų šioje padėtyje, skaičiaus.

Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims. Vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas. Apie 50–80 proc. nėščiųjų vargina juosmens skausmai, kurie dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau gali prasidėti jau ir 8–12 nėštumo savaitę. Tai ne tik globali, bet ir sena kaip pati žmonija problema. Net senovės Egipto mumijų rentgenologiniai tyrimai (matomi išreikšti kaulų pakitimai) rodo, kad žmonės jau tada kentė įvairius nugaros skausmus. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda, 10–12 ar net daugiau valandų per parą praleidžia sėdėdamas, padaugėjo streso, pakito maisto produktai ir mitybos įpročiai, reikšmingai padidėjo antsvorio ir nutukimo atvejų, todėl nugaros skausmai tampa vis dažnesni ir vis sunkiau pasiduoda gydymui. Tuo pačiu žymiai išaugo ir šių skausmų diagnostikos ir gydymo kaštai.

Apie penktadalis Europos gyventojų kenčia dėl įvairių lėtinio skausmo sindromų, 63 proc. jų patiria lėtinį nugaros skausmą. Nuo 60 iki 90 proc. visų europiečių patiria nugaros skausmą bent kartą per savo gyvenimą, kas atitinka apie 5 proc. bendro kasmetinio sergamumo. Sprando skausmai sudaro 30–50 proc., nugaros viršutinės dalies skausmai – 16–20 proc. ir apie 70 proc. nugaros apatinės dalies skausmui. Nors kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusių JAV gyventojų. Sisteminė Europos mokslinių duomenų apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra būtent nugaros skausmai, kurie vargina apie 30 proc. visų darbingų asmenų. Apie 70 proc. iš jų skausmą patiria bent kartą per metus. Kaip parodė 2009 m. Lietuvoje atliktas europiniais standartais paremtas tyrimas, lėtinis nugaros skausmas kamuoja apie 38 proc. apklaustų šalies gyventojų.
Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8–10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Atskirose studijose nurodoma, kad iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Kitos studijos nurodo, kad skausmą juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 1 iki 15 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę – nuo 15 iki 30 proc. paauglių. Yra nemažai mokslinių studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobiliojo telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės-ekonominės būklės, paauglių rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės bei paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo lygio. Net kelių tyrimų metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, skaičiaus ir kaulų bei raumenų sistemos skausmų. Ši priklausomybė ypač pastebima tarp paauglių. Išvadose teigiama, kad prie kompiuterio sėdint daugiau nei 2 val. per dieną, atsiranda didelė kaklo ir peties skausmų tikimybė, o daugiau nei 5 val. – apatinės nugaros dalies skausmų tikimybė. Žinoma, šie skausmai atsiranda ne per vieną ar kelias dienas, o nuolat pažeidžiant darbo ir poilsio režimą.

Prie nugaros skausmų atsiradimo gali prisidėti ir netaisyklinga laikysena, kuri būdinga nuo 25 iki 40 proc. Lietuvoje vaikų ir paauglių (skirtingų tyrimų duomenimis), o skoliozė – 4–8 proc. visos populiacijos. Žmonių laikyseną veikia daugialypiai fiziniai ir psichiniai veiksniai. Tam reikšmės turi paveldėta kūno jungiamojo audinio kokybė, lytis, amžius, raumenų, palaikančių vertikalią kūno padėtį, jėga ir ištvermė, psichiniai faktoriai, gyvenamoji aplinka ir kt.

Ne mažiau svarbūs ir individualūs anatominiai ypatumai: kaulų struktūra, jų ilgis, asmens ūgis, įgimta stuburo konfigūracija. Tačiau lemiamą vaidmenį turi liemens bei kaklo paviršinių ir giliųjų raumenų treniruotumas. Netaisyklinga laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir ypač išryškėja paauglystėje. Norintiems pagerinti savo laikyseną, verta prisiminti, kad ilgai sėdint vienos raumenų grupės būna nepakankamai įtemptos (nuolat atpalaiduotos ir dėl to silpnėja), o kitos yra pertempiamos. Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus (kurie dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų), juos yra nesunku koreguoti specialiais kineziterapijos pratimais. Svarbu, kad pats vaikas norėtų pataisyti savo laikyseną. Todėl gydant nugaros skausmus ar koreguojant laikyseną pagrindinis tikslas yra padidinti nugaros raumenų (ypač giliųjų), pilvo preso jėgą bei ištvermę ir sustiprinti liemens raumenyną, kuris dėl šiuolaikinio gyvenimo darosi vis silpnesnis. Taigi, tampa ypač svarbūs įvairūs darbo organizavimo aspektai: laiko planavimas, darbo pobūdžio keitimas, krūvio paskirstymas, aktyvios pertraukos ilgai sėdint, fizinis aktyvumas mokykloje ir po užsiėmimų mokykloje, fizinė veikla namų ruošoje ar ūkio darbuose ir pan.

Sėdimą darbą dirbantiesiems reiktų atkreipti dėmesį į kai kuriuos esminius principus, kurie gali padėti išvengti nugaros skausmų ar juos sumažinti:

1. Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į savo laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguokite. Gera ergonomika visų pirma – tai fiziologiškai patogi ir taisyklinga laikysena. Reikia nepamiršti, kad žmogaus taisyklingą laikyseną nulemia jo skersaruožiai raumenys, jų tarpusavio balansas. Taigi, mes nesunkiai galime ją kontroliuoti, kol tai tampa savotišku įpročiu.

2. Visa darbo įranga bei darbo (ar mokslui skirti) baldai turi būti sureguliuoti taip, kad atitiktų asmens ūgį. T. y., kad asmuo nebūtų susikūprinęs, pasilenkęs ar pasisukęs, kad visos darbo priemonės būtų nesunkiai pasiekiamos (išdėstytos pusračiu aplinkui). Pageidautina, kad kompiuterio ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis, kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami. Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia pasirinkti taip, kad ekrano viršus būtų maždaug 5–8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūra – laisvai nuleistos rankos alkūnės lygyje.

3. Norėdami darbe pasikalbėti su kolega, nueikite į gretimą kabinetą užuot skambinę ar rašę elektroninį laišką. Naudokitės laiptais, o ne liftu. Pasinaudokite kiekviena proga stovėti, o ne sėdėti. Per pietų pertrauką (pieš valgį ar po jo) pasivaikščiokite lauke nors keliolika minučių.

4. Svarbi yra patogi nugaros atrama (atlošas). Ilgai dirbant sėdimoje padėtyje, kėdė turi turėti išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu, o atlošo kampas – 100–110 laipsnių kampu.

5. Kadangi vaikų ir paauglių stuburas nėra iki galo susiformavęs, neleiskite vaikams kasdien žaisti kompiuterinių žaidimų keletą valandų iš eilės. Būtina fiziškai aktyvi pertrauka kas 30–60 minučių. Tam net galima panaudoti specialias kompiuterines programas, kurios pačios reguliuoja vaiko laiką, praleistą prie kompiuterio, ir pačios po tam tikro laiko išjungia žaidimą.

6. Būtina sąmoningai laikytis darbo ir poilsio režimo. Po vienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda – 15 min. pertraukos. Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.

7. Jeigu ilgai dirbant sėdimą darbą atsiranda nemalonių pojūčių nugaroje (skausmas ir pan.), kurie pailsėjus nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų nustatyta jų priežastis bei paskirtas gydymas.