Besaikis vandens vartojimas gali pakeisti organizmo skysčių balansą taip, kad natrio kiekis kraujuje tampa grėsmingai žemas. Pasireiškia hiponatremija, kuri dažnai nepastebima arba klaidingai palaikoma kitomis įprastinėmis fizinio krūvio sukeliamomis būklėmis. Fizinio krūvio sukelta hiponatremija, arba „apsinuodijimas“ vandeniu, yra santykinai nauja problema daugumai sporto medicinos gydytojų, tyrinėtojų ir sportininkų.
Vanduo yra gyvybės eliksyras. Mažiau žinoma, kad vanduo gali pakenkti sveikatai, sukelti grėsmę gyvybei, jei vandens gersite pernelyg daug. Kokakolos, sulčių ar geriamojo vandens prekiautojai jūsų troškulį malšina per TV reklamuodami savo produkciją, tačiau tiesa gali būti kita – nesaikingas skysčių vartojimas žalingas.
Žymus vandens perteklius padidina bendrą kraujo tūrį, apkrauna inkstus, kurie nepašalina vandens tiek, kiek reikia skysčių balansui organizme išlaikyti. Sukeliama sąlyginė hiponatremija, sutrinka vandens ir druskų apykaita ląstelėse: jos skęsta skysčiuose, išburksta. Procesui vykstant smegenyse, atsiranda bendras negalavimas, orientacijos, sąmonės pritemimas, traukuliai, koma ar ištinka mirtis. Klinikiniai simptomai priklauso nuo hiponatremijos išsivystymo laipsnio ir greičio, dažniau pasitaiko didelės ištvermės reikalaujančių rungčių sporto, taip pat psichiatrijos praktikoje. Turi reikšmės aplinkos temperatūra, prakaitavimo mastas (daugiau išsiskiria natrio), hipotoniškų – neturinčių natrio, skysčių ilgalaikis vartojimas.
Plazmos Na+ koncentracijai sumažėjus iki 130 ir 136 mEq/l (lengva forma), hiponatremija gali būti nepastebima ar palaikoma kitomis fizinio krūvio sukeliamomis būklėmis – šilumos smūgiu ar hipoglikemija.
Intoksikacija vandeniu gresia visada, jei stengsitės troškulį numalšinti bet kaip – gerdami labai daug vandens. Tai mažiausiai nefiziologiška. Ekspertai teigia, kad optimalus vandens kiekis yra aštuonios stiklinės per dieną kartu su vaisiais, turinčiais daug vandens, kava ar arbata. Taigi faktiškai geriamo vandens kiekis turėtų sudaryti keturias penkias stiklines per dieną. Fizinio krūvio metu skysčių kiekis turėtų būti ne didesnis nei 900 ml per valandą, kas tai bebūtų – vanduo ar energetiniai gėrimai. Tarptautinio maratono asociacija rekomenduoja „gerti tik troškuliui numalšinti“, ir ne daugiau. Tai reiškia 0,03 l /kg, kas 100 kg žmogui sudarytų tris litrus vandens. Būtina įvertinti išgerto ir išprakaituoto ar su šlapimu išskirto skysčio kiekį.
Ne mažiau svarbus ir teisingas skysčių vartojimo būdas. Atkreipkite dėmesį, kaip geria profuziškai prakaituojantys ilgų distancijų bėgikai ar teniso žvaigždės lošdamos varginančias partijas kaitrioje saulėje – jie skysčius siurbčioja, gurkšnoja, bet negeria gausiai.
