G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją (46)

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Jaučiasi Lietuvos dalimi

Vilniuje posėdžiavę Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai teigė, kad užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę.

Pilietybė esą turėtų būti išsaugoma ir tiems emigrantams (jų vaikams, anūkams ir proanūkiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki Sovietų sąjungos okupacijos pradžios, tai yra 1940 m. birželio 15 d.

„Nors pagrindinis PLB siekis yra lietuvybės išsaugojimas, dvigubos pilietybės klausimu visi išeiviai yra vieningi, – aiškino PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. – Dvigubą pilietybę norėtų turėti emigravusieji po 1990 metų, nes žmonės nenori prarasti ryšio su Lietuva. Jie jaučiasi jos dalimi.“

Dvigubos pilietybės klausimą „Seimas gali išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis nei referendumas“, – skelbiama PLB Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato dvigubos pilietybės galimybę tiems gyventojams, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d.

Po šios datos savo noru priėmusieji kitos valstybės pasą teisės į Lietuvos pilietybę neteko.

Dviguba pilietybė leidžiama taip pat gimusiems mūsų šalyje, tačiau sulaukus 18 metų reikia per trejus metus apsispręsti, kurios valstybės piliečiu asmuo nori būti.

Manoma, kad išeivijoje gyvena apytiksliai apie 1,5 mln. lietuvių (tikslaus skaičiaus niekas nežino).

Diskriminavo etnines grupes

Lietuvių kilmės asmenys dvigubos pilietybės galėjo siekti 2003–2006 m., tačiau 2006 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Pilietybės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Pilietybės įstatymas numatė lietuvių kilmės emigrantams galimybę būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu (pavyzdžiui, JAV arba Brazilijos), ir kartu turėti Lietuvos pasą. Iki 2006 m. lapkričio 15 d. kai kurie išeiviai spėjo pasinaudoti šia galimybe ir gavo į rankas išganingąjį dokumentą.

Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sudarant galimybę dvigubą pilietybę turėti tik lietuviams būtų diskriminuojamos kitos etninės grupės (pavyzdžiui, rusai, lenkai ar žydai).

„Nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos valstybę, rūpinosi jos  likimu“, – prieš dešimtmetį aiškino KT.

Pasak Konstitucinio Teismo, Lietuvos valstybės piliečių visuma sudaro  pilietinę Tautą – valstybinę bendruomenę, nepainiojant šios sąvokos su lietuvių tauta. KT įsitikinimu, pilietybė valstybės piliečius saisto pirmiausia teisiniu, o ne emociniu ryšiu su valstybe.

Moka mokesčius, bet negauna paslaugų

PLB atstovė Lietuvoje V.Bandis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad emigrantai Lietuvos pilietybės nori ne šiaip sau.

„Žmonės siekia dalyvauti valstybės gyvenime, balsuoti rinkimuose ir apskritai jaustis visaverčiais Lietuvos piliečiais. Jie mano, kad turi tokią teisę“, – sakė V.Bandis.

Replikavus, kad Lietuvos pilietybė suteikia ne tik teises, bet ir pareigas, teisinius santykius su valstybe, prievolę mokėti mokesčius biudžetui, „Sodrai“, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, taip pat išlaikyti bendruomenę ir kitką, V.Bandis atsakė, kad visa tai išeiviai jau seniai daro.

„Jie kasmet į Lietuvą perveda apie 4 milijardus litų, tai labai didelis indėlis į ekonomiką. Jie čia perka namus ir moka už juos komunalinius mokesčius. Bet jie negauna jokių paslaugų, kurios teikiamos  Lietuvos pilietybę turintiems žmonėms“, – pabrėžė V.Bandis.

Per PLB Seimo posėdį naująja išeivijos lydere išrinkta Danguolė Navickienė tikino, kad trečiosios bangos emigrantai (išvykę po 1990 m.) jaučiasi atstumti.

„Žmonės, kurie išvyko į užsienį ir ten užaugino bei išmokslino vaikus, norėtų, kad Lietuva jiems neuždarytų durų, nes kompetentingi specialistai Lietuvai visada bus reikalingi“, – aiškino D. Navickienė.

Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė suteikiama tik tuo atveju, jei asmuo atsisako kitos valstybės pilietybės.

„Nesu įsigilinusi į tas Pilietybės įstatymo sąlygas, bet tai labai sudėtingas klausimas“, – svetimos šalies pilietybės atsisakymo išlygos plačiau nekomentavo  D.Navickienė.

Ji irgi pasisako už tai, kad nebūtų skelbiamas referendumas dvigubos pilietybės klausimu.

Siūlo pirmiausia kalbėtis

2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Konstitucijos I skirsnio nuostatos (įskaitant ir nuostatas apie pilietybę) gali būti keičiamos tik referendumu.

„Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas taip lengvai negali būti išspręstas. Be to, jei mes siekiame įteisinti dvigubą pilietybę, pirmiausia reikia surengti plataus masto diskusiją tarp šalies piliečių, kad toks referendumas pavyktų, – pabrėžė Seimo narys J.Sabatauskas. – Keista, kad, užuot raginusi skelbti referendumą, Pasaulio lietuvių bendruomenė kategoriškai jo nenori.“

Vadovaujantis Referendumo įstatymu, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o klausimas laikomas priimtu, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė balsavusių piliečių.

Seimas galėtų paskelbti referendumą paprasta balsų dauguma, bet tokia iniciatyva Seimą pasiektų pirmiausia surinkus 36 parlamentarų parašus.

Deja, išeiviai referendumui priešinasi net žinodami apie jo neišvengiamumą.

„Referendumo sumanymui nepritariame. Bergdžias reikalas, kad jame dalyvautų bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje V.Bandis.

Jos teigimu, jei išeiviai sutiktų su referendumo idėja, dvigubos pilietybės klausimas būtų palaidotas.

Lietuvio korta neprilygtų pilietybei

Maždaug prieš ketverius metus, 2009 m., kai Seimas svarstė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, buvo siūlyta kaip alternatyvą dvigubai pilietybei įteisinti vadinamąją lietuvio kortą, o jos įteisinimą rekomenduota apsvarstyti Vyriausybei.

Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis „Valstiečių laikraščiui“ sakė neprisimenąs, ar Vyriausybę pasiekė 2009 m. parengto Pilietybės įstatymo projekto rengėjų rekomendacija paruošti dirvą lietuvio kortai.

„Bent jau visą šį laiką, kiek dirbu Vyriausybėje, nė viename pasitarime šis klausimas nebuvo svarstomas“, – sakė D. Matulionis.

Be kita to, lietuvio korta išeivių taip pat netenkintų.

„Tai būtų tas pat, jei miesto meras jums duotų auksinį raktą nuo visų durų, bet jokių durų neatrakintum“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė D.Navickienė.

Savo ruožtu parlamentaro J. Sabatausko įsitikinimu, pilietybė suteikia unikalią galimybę balsuoti rinkimuose ir būti renkamam, o paprastai Seimo ir kituose rinkimuose kur kas aktyviau dalyvauja Lietuvoje gyvenantys piliečiai.

„Mano senelis, didžiąją dalį gyvenimo praleidęs JAV, niekada taip ir neatsisakė Lietuvos pilietybės, žinodamas, kad, prisiekdamas Jungtinėms Valstijoms, jis ją prarastų“, – teigė J.Sabatauskas.

Migracijos departamentas teigia, kad kai kurie buvę Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, apie tai nepraneša. Tokiais atvejais jie naudojasi ir kitos šalies, ir Lietuvos Respublikos pasu. Nesąžiningi emigrantai įkliūva tuomet, kai pradeda tvarkytis dokumentaciją Lietuvoje arba pasibaigia paso galiojimo laikas.

Kitose šalyse įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė

Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius:

Esu šalininkas, kad būtų pakankamai plačiai taikoma dviguba pilietybė. Šį klausimą nebūtina spręsti, reikia tik Pilietybės įstatyme numatyti sąrašą išimčių. Išimtį iš taisyklės ir numato Konstitucija. 2006 m. Konstitucinio Teismo nutarimas, mano nuomone,– vienas silpniausių. Jame daugybė emocinės kalbos. Be to, kitose valstybėse yra įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė, tad kodėl mes, prisidengdami formalumais, atstumiame tuos žmones, kurie sieja save su Lietuva. Išimtys turi būti daromos kultūriškai ir politiškai draugiškų Lietuvai valstybių piliečiams. Pirmiausia kalbu apie NATO aljansui priklausančias ir Europos Sąjungos šalis. Žinoma, liktų nemažai nepatenkintų, gyvenančių Australijoje, Rusijoje ir Lotynų Amerikos šalyse, bet kažkurioje vietoje privalome padėti ir tašką.

Lietuvio korta būtų suprasta kaip išsisukinėjimas

Jurgis Razma, Seimo narys:

Nemanau, kad turėtume žaisti lietuvio korta, o dvigubos pilietybės klausimą būčiau linkęs spręsti normaliai. Lietuvio korta nenumatyta Konstitucijoje, o ir tos kortos santykis su pilietybe būtų visiškai neaiškus. Jei įteisintume lietuvio kortą, tokiu keliu žengti paskatintume ir kitas valstybes. Pagaliau tie žmonės, išvykę į užsienį, lietuvio kortos įteisinimą suprastų kaip tam tikrą mūsų išsisukinėjimą nuo klausimo sprendimo konstruktyvesniu keliu. Deja, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo esame teisiškai labai nedėkingoje situacijoje, nes reikėtų rengti referendumą, o žinant piliečių aktyvumą juose, nemanau, jog jis pavyktų. Galbūt tą referendumą galėtume sieti su kitais prezidento rinkimais, bet pirmiausia turime gerai išdiskutuoti ir tik tada ryžtis referendumui.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *