Kovo 21 d. Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas ir klubas „Savastis“ surengė tarptautinę konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė politikai, mokslininkai, rašytojai, švietimo darbuotojai, kino kūrėjai. Buvo aptartas Lietuvos istorijos ir baltistikos vaidmuo puoselėjant lietuvių tautos tautinį identitetą, gvildentos švietimo, mokslo, kultūros ir meno institucijų, bei kūrybinių organizacijų veiklos galimybės ir perspektyvos puoselėjant tautinę savastį, stiprinant baltistikos sklaidą.
Pranešimus skaitė Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, istorikai, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, dr. Algimantas Liekis, Inga Baranauskienė, mitologas dr. Dainius Razauskas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Endriukaitis. Diskusijose dalyvavo istorikas Tomas Baranauskas, Lietuvos Nepriklausomybės signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, poetas, žurnalistas Jonas Jackevičius ir kiti.
Pasak prof. dr. Eugenijaus Jovaišos, konferencijoje skaičiusio panešimą „Šiuolaikinis Lietuvos istorijos pateikimas (ką pavyko nuveikti anksčiau ir kokia padėtis pastaraisiais metais)“, visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai turėtų išklausyti Lietuvos istorijos kursą. Šio kurso tikslas būtų ne gilinimasis į vieną ar kitą istorinį laikotarpį, o duoti bendriausius sisteminius supratimus apie valstybės, meno ir kultūros bei visuomenės raidą.
Buvusi prof. E.Jovaišos studentė istorikė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė konferencijoje skaičiusi pranešimą „Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė“, sakė, kad baltų istorijai Lietuvos mokyklose skiriamos tik kelios pamokos, Lietuvos istorija pateikiama skurdžiai ir tendencingai, skatinamas tautinio ir valstybinio nepilnavertiškumo, nusižeminimo jausmus, aukštinamos kitos tautos ir valstybės.
J.Litvinatė atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklose Lietuvos istorijai teskiriama 40 proc. istorijos programose bendro valandų skaičiaus. Baltų istorijai teskiriamos kelios pamokos.
„Septintoje klasėje – 5 pamokos iš 64 numatytų programoje. 2 pamokos iš 64 – aštuntoje klasėje. Kitose klasėse apie tai nekalbama, baltų istorijos visai nedėstoma 11-12 klasėje. Programa numato tokią galimybę, tačiau egzamino programose baltų istorijos nėra, tad tikėtis, kad mokytojai patys dėstys apie baltus yra puiku, bet neatsakinga“, – sakė J. Litvinaitė.
Ekspertės įsitikinimu, valstybiniai dokumentai neužtikrina, kad vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo turės elementarų supratimą apie baltų tautos istoriją. Lygiai taip pat nėra vilties, kad gerai išmoks mūsų kultūros istoriją. Vadinasi Lietuvos kultūros sistema nemoko mūsų tautos istorijos.
Mokytoja siūlo keisti istorijos mokymo programas jas papildant baltų ir lietuvių kultūros istorija. „Motyvas – šios valstybės šaknys – baltai, jų kultūra unikali, yra tik dvi baltų valstybės ir jei jos nesiims saugoti ir puoselėti savo šaknų ir dramai neužtikrins paveldo išsaugojimo, neužtikrins istorijos tęstinumo“, – sakė J. Litvinaitė.
Skelbiame konferencijos „Tautos istorija ir jos sklaida“ vaizdo įrašą (lrs.lt video):
Pirma konferencijos dalis. Pranešimai:
Antra konferencijos dalis. Diskusijos, pasiūlymai:
Dėkui už šį įrašą. Tokios temos ir tokie įrašai turėtų nuolat būti pirmose Alko skiltyse – juk tam ir susikūrėt. Ne politika ir ne ekonomika turi būti jūsų vėliavomis, o būtent tai, apie ką kalbama šioje konferencijoje.