Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Eidintas: A.Smetonos valdymas užaugino lietuvių tautai papildomą stuburkaulį (video)

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2012 02 17 16:08
6
0
SHARES
Antanas Smetona

Antanas Smetona

Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.
Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.

Vasario 8 d.  Vilniuje Signatarų namuose istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas, kartu su istorikais Antanu Kulakausku ir Algimantu Kasperavičiumi,  pristatė savo naujausiąją knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“. Nors renginys nebuvo plačiai reklamuojamas, tačiau nedidelėje, vos apie 60 žmonių telpinančioje salėje, nebuvo vietos kur atsisėsti. Visos palangės buvo užsėstos, ne visur užteko vietos net į sieną atsiremti.

Kiekvienoje šalyje valstybės kūrėjai, dar vadinami „valstybės tėvais“ – labai gerbiami, net garbinami, tačiau Lietuvoje apie pirmąjį jos prezidentą dar vyrauja sovietmečiu sukurtas mitas, jog A.Smetona pabėgo nuo savo liaudies įtūžio – pradėjo knygos autorius. Galima jį mėgti ar nemėgti, pritarti ar nepritarti jo idėjoms ar veiksmams, tačiau negalima žmogui priskirti to ko jis nedarė, sakė jis. Savo pirmojoje knygoje 1990 m., rašytoje dar sovietmečiu, kaip prisipažino autorius, jis galėjo tik sušvelninti tuos „šaržus“ apie A.Smetoną. Dabar, kai tapo prieinami įvairių šalių diplomatų prisiminimai, galima daug tiksliau „išlukštenti“ nuo tų „šaržų“ sukarikatūrintą pirmojo Lietuvos prezidento vaizdą. Tai ir buvo šios knygos tikslas.

Priskyręs A.Smetoną prie keturių svarbiausių 19-20 amžių asmenybių: J.Basanavičiaus, V.Kudirkos ir M.K.Čiurlionio, pavadinęs jį neginčyjamai ryškiausia 20 a. pradžios figūra, autorius iš karto ėmėsi tuos „šaržus lukštenti“. Pirmiausia pradėjo nuo artimiausio jo aplinkos žmogaus – žmonos Sofijos Chodakauskaitės. Ji dažnai vaizduojama, kaip lenkė, dariusi blogą įtaką  prezidentui. Tačiau Lietuvos bajoraitės seserys Chodakauskaitės buvo garsios Kaune savo lietuviška patriotine veikla. Kaip prisiminimuose rašė vienas Lenkijos diplomatas, jam susitikus su A.Smetona, jiedu  kalbėjosi taisyklinga lenkų kalba, tačiau jo žmona atsisakė kalbėtis savo gimtąją lenkų  kalba, todėl teko bendrauti prancūziškai. S. Smetonienė žinojo vyro reikalus ir, A.Eidinto nuomone, buvo gera patarėja. „Prezidento žmona ir turi padėti savo vyrui, ar geriau būtų, jei  prezidento žmona rūpintųsi tik drabužiais, vaikais?“- klausė jis. Prezidentui ir valstybei pasisekė, kad A.Smetona turėjo gerą padėjėją, sakė knygos autorius.

Respublikos Prezidento A.Smetonos kalba iškilmingame IV Seimo posėdyje
Respublikos Prezidento A.Smetonos kalba iškilmingame IV Seimo posėdyje

Istorikas nemato nieko blogo, jog S.Smetonienė iš Sovietų Sąjungos ambasados paėmė nedidelę sumą tautininkų spaudai leisti. „Teisingai padarė, reikėjo dar daugiau imti“,- pasakė jis, sukeldamas linksmą bruzdulį salėje. Juk tuo metu SSSR buvo draugiška Lietuvai šalis, vienintelė palaikiusi ją Vilniaus klausimu. SSSR neturėjo sienos su Lietuva todėl negalėjo grėsti jai taip, kaip Latvijai ir Estijai. Šiandien mes į viską žvelgiame iš 1940 m. okupacijos perspektyvos, tačiau tuomet buvo visiškai kitos realijos, grindė savo poziciją diplomatas.

Istorikas paneigė teiginį, jog 1926 m. karinį perversmą organizavo A.Smetona. Jį organizavo ir įvykdė karininkai.  Nedidele balsų persvara laimėję rinkimus valstiečiai liaudininkai turėjo sudaryti koaliciją su socialdemokratais ir tautinių mažumų partijomis. Socialdemokratai tuo metu buvo tikri marksistai, tačiau prezidentas K.Grinius, susaistytas koaliciniais susitarimais, nieko negalėjo jiems padaryti, lenkai reikalavo atidaryti 40 naujų lenkiškų mokyklų. Lietuvių tautinę dalį, kuri kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, išgąsdino tos radikalios valdžios politikos permainos, ir su raudonomis vėliavomis mitinguojantys bei nelietuviškai kalbantys protestuotojai gatvėse, prieš kuriuos valdžia nesiėmė jokių priemonių, net kai jie generolui J.J.Bulotai numušė kepurę. Tačiau taiki tautiškų studentų demonstracija buvo išvaikyta raitosios policijos. Perversmininkus rėmė ne tik tautininkai, bet ir krikdemai, be kurių stiprios paramos perversmas nebūtų pavykęs.

Po perversmo Lietuvos vadovo postas buvo pasiūlytas A.Smetonai. Į klausimą, ar buvo kitų kandidatų, knygos autorius atsakė, jog nebuvo. A.Smetona buvo pripažintas tautinio judėjimo lyderis nuo 1905 m. Didžiojo Seimo, pirmasis nepriklausomos valstybės vadovas, jos atkūrėjas, neprilygstams kompromisų meistras ir visuomenėje gerbiamas žmogus. J.Tumas-Vaižgantas apibūdino A.Smetoną, kaip žmogų „pateptą valdyti“. Istorikas prisipažino, kad jį nustebino tai, kad tiek daug kunigų, net rizikuodami savo padėtimi, padėjo A.Smetonai, kai jis nebuvo valdžioje,  nors tai ir kirtosi su bažnyčios vadovybės bei krikdemų partijos tikslais. J.Tumas-Vaižgantas, viešu protestu išlaisvino A.Smetoną iš kalėjimo, kunigas Izidorius Tamošaitis užleido savo darbo kabinetą A.Smetonai, kai jis neturėjo kur dirbti, o vėliau tapo tautininkų ideologu, kunigas V.Mironas buvo ištikimas jo draugas ir padėjėjas nuo jaunystės laikų.

Į klausimą, kas būtų buvę, jei perversmas nebūtų įvykęs, istorikas atsakė, jog galbūt po pusmečio būtų buvusi sudaryta koalicija tarp valstiečių liaudininkų ir krikdemų. Bet reikia atsižvelgti į tai, sakė jis,  jog visoje Europoje tuo metu jau prasidėjo karinių perversmų banga ir europiečiai linko į nedemokratinį valdymą. Kauno išsilavinusi visuomenė labai atidžiai tyrė Europos reakciją į Pilsudskio perversmą Lenkijoje. Tačiau reaguota į jį buvo labai neutraliai ir netgi palankiai. Tačiau lietuviams, kaip katalikiškai tautai, didžiausią įspūdį darė katalikiška Italija. O Musolinio pasiekimai lietuviams mačiusiems, kaip istorikas pasakė, „balaganą“, kuris buvo iki jo, atrodė sektinais pavyzdžiais. Būdamas diplomatu A.Eidintas negalėjo nepaminėti, kad Lietuvoje iki perversmo irgi buvo „balagano“, pavyzdžiui, nebuvo laikomasi diplomatinio protokolo, užsienio ministras bendraudavo su žemesnio rango užsienio diplomatais ir, kai Voldemaras įvedė tvarką šioje srityje, daugelis pareigūnų buvo nepatenkinti.

A.Eidinto nuomone, A.Smetonos tautiškas valdymas užaugino lietuvių tautai papildomą stuburkaulį, kuris jai labai pravertė per ateinančius 50 komunistinės okupacijos metų. Jei 1918 m. savanorius į Lietuvos kariuomenę reikėjo vilioti siūlant žemę, tai pokaryje dešimtys tūkstančių jaunuolių savo noru, niekieno neraginami, ėjo į miškus kovoti. To nebūtų buvę be tautiško švietimo, kurį vykdė tautininkai. Jei atgavus nepriklausomybę miestai ir miesteliai kalbėjo nelietuviškai, nebuvo aukštojo mokslo, mokslinių veikalų, europinio lygio kultūros lietuvių kalba, tai po 20 metų visa tai jau buvo ir Lietuva tapo lietuviška Vakarų Europos valstybe, paneigiant polonofilų, germanofilų ir rusofilų teiginius, kad Lietuvai vienai tai padaryti neįmanoma. Abejotina, ar demokratijos sąlygomis tokia lituanizacija būtų buvusi įmanoma.

Net liberalusis A.Kulakauskas pripažino, kad seiminės partijos tuo metu buvo tokios „idėjinės“, kad nesugebėdavo susitarti jokiais klausimais. Kitas liberalus istorikas A.Kasperavičius paneigė kai kurių Lietuvos istorikų peršamą mintį, jog, jei ne karinis perversmas, Lietuva nebūtų buvusi sovietų okupuota. Tokį požiūrį jis pavadino „švelniai tariant labai paviršutinišku“, juk Čekoslovakija buvo demokratinė, tačiau tai jos neišgelbėjo nuo okupacijos.

Kalbėdamas apie 1940 m. okupaciją, A.Eidintas, pasakė, kad gal ir buvo galima kažką padaryti geriau, bet tai vis tiek nebūtų išgelbėję Lietuvos nepriklausomybės. Politinių jėgų santykis Europoje tuomet pasikeitė taip, jog Lietuvos likimas priklausė tik nuo SSSR ir Vokietijos sprendimų.

Tačiau A.Eidintas pažadėjo ateityje labiau nušviesti Lietuvos inteligentų elgesį 1940 metais. Dalis iš pradžių A.Smetoną rėmusių žmonių nutolo nuo jo, nes paprasčiausiai negavo postų, kurių tikėjosi. A.Smetona, kaip Platono gerbėjas, vadovavosi principu, kad valdyti turi protingiausieji, todėl šiuo principu laikinai nesivadovaudavo tik skirstydamas pareigas kariuomenėje. Todėl dalis jo buvusių rėmėjų net nuėjo su sovietais. Knygos autorių nustebino, jog su V.Dekanozovu atvykus L.Berijos „dešinei rankai“ V. Merkulovui, pasivadinusiam Petrovu, pas juodu driekėsi eilės norinčiųjų gauti postus. Todėl sovietai ne ieškojo, o tiesiog rinkosi sau reikalingus žmones. Pagrindinė Lietuvos elito klaida 1940 m. buvo ta, kad dauguma nesuprato, jog vyksta okupacija, o ne valdžios pasikeitimas. Praregėjimas įvyko tik Lietuvai tapus SSSR dalimi. To meto inteligentų laikyseną simbolizuoja  J.Šimkaus po birželio trėmimų pasakytas garsusis posakis „Dabar turi būti arba komunistas, arba nusišauti“. Kaip žinome, pasakė istorikas, J.Šimkus nenusišovė.

Paklaustas, kuri diktatūra trijose Baltijos šalyse buvo stipriausia, A.Eidintas atsakė, kad visose šalyse valdžiusius autaritarinius rėžimus jis nelabai pavadintų diktatūromis. Taip,  komunistai buvo persekiojami, teko kalėjime pasėdėti ir kelioms dešimtims opozicinių partijų veikėjų. „Tačiau kokiomis sąlygomis?“- klausė jis. Kalinius gerai maitino, o susirgusius gydė. Negalima net lyginti „smetoninių“ kalėjimų su sovietiniais. Cenzūra, tiesa, buvo, bet valdžia į kultūrinę veiklą nesikišo. Veikė kairiųjų, krikdemų ir tautininkų spauda. To laiko inteligentai mėgdavo kritikuoti smetoninę valdžią, tačiau ir mielai imdavo iš jos premijas. A.Smetona asmeniškai leido dirbti mokykloje Salomėjai Nėriai, nors ji buvo komunistė, su sąlyga, kad neskleis savo idėjų tarp mokinių.

Alfonsas Eidintas | istorineprezidentura.lt nuotr.
Alfonsas Eidintas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Į klausimą, kodėl J.Pisudskis Lenkijoje tiesiog garbinamas, o A.Smetona Lietuvoje beveik pamirštas, nors J.Pilsudskis pats organizavo karinį perversmą, kurio metu žuvo apie 300 žmonių, kariavo grobuoniškus karus su savo kaimymėmis ir svajojo užkariauti ne tik Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, bet ir Latviją, Estiją, Suomiją, Moldaviją ir Rumuniją, A.Kulakauskas atsakė, jog toks skirtingas vertinimas atsitiko dėl švelnesnio komunistinio rėžimo Lenkijoje. Net komunistiniais laikais prie J.Pilsudskio kapo gulėjo vainikas nuo valdančiosios komunistinės partijos. Be to, Vakarai palaikė stiprios Lenkijos idėją ir palankiai žiūrėjo į jos grobuoniškus karus. A.Kasperavičius ir A.Eidintas mano, jog A.Smetonai, kaip ir J.Pilsudskiui, mirus iki okupacijos, su juo nebūtų buvęs siejamas nemalonus Nepriklausomybės praradimas. Skyrėsi ir abiejų lyderių charakteriai. J.Pisudskis buvo kariškis, mėgo puikuotis ant balto žirgo, tuo tarpu A.Smetona buvo kuklus, nemėgo būti pirmose eilėse, sakė A.Eidintas.

Apibendrindamas A.Smetonos valdymą A.Eidintas savo knygoje rašo: „Suformuota A.Smetonos laikais stipri tautinė, o dar svarbiau – valstybinė lietuvių sąmonė atlaikė, tauta išliko sąmoninga ir tikriausiai tame glūdi A.Smetonos autoritarinio režimo pagrindinis nuopelnas ir netgi tam tikras jo pateisinimas“.

O savo 500 puslapių knygą, išleistą vos 600 vienetų tiražu, jis baigia A.J. Greimo žodžiais:

„O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona?
– Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.

A.Smetonos kelionė po Lietuvą 1927 m.:

Susiję straipsniai:

  1. Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“
  2. 137-osios pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metinės (video)
  3. Rugpjūčio 14 d. – Smetoninės Prezidento Antano Smetonos gimtinėje
  4. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  5. Tautininkai vienija jėgas (audio, video)
  6. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai
  7. R. Garuolis. Kokias vertybes pasirinks konservatoriai?
  8. R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II)
  9. R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I)

Comments 6

  1. Iš šalies says:
    9 m. ago

    Nepatiks Šarūnui Liekisui tokia Eidinto antraštė, oi nepatiks! Ir Bumblauskui taip pat. Nepadeda tokie teiginiai šiems polonofilams perlaužti lietuviui stuburą!

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    9 m. ago

    Na nevadinkime garbių istorikų polonofilais. Jie tų lenkų, tiesa sakant, visai nemyli, bet jei gauni stipendiją, grantą, ordina, gramotą, tai turi gi iš mandagumo atidirbti ar ne? Taigi raskite žodį kitą, tą kuris apibrėžia būseną ne kai tu, o kai tave.

    Atsakyti
    • lamatas says:
      9 m. ago

      Gudriai suraitėt.Ir labai taikliai.Suprasti supras ,o įkasti lyg tai nėra už ką.

      Atsakyti
  3. suomis says:
    9 m. ago

    Neturi lietuviai stipraus stuburkaulio, deja tokia yra tiesa. Aišku gerai jau tai, kad bent toks yra – vis geriau negu jokio. :/

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 m. ago

      Aš pagal tekstą suprantu, kad ne apie dabartinį stuburkaulį kalba, o apie tuos žmones, kurie dėl Tėvynės aukojosi okupacijos laikais, nes patriotais užaugo. Dabartinis bestuburiškumas yra atskira, nors ir labai opi, problema.

      Atsakyti
  4. gintazaras says:
    9 m. ago

    zydu karalius ir NEPRIKLAUSOMYBE… cha cha

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

2021 01 12
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

2021 01 08
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

R. Šarknickas. Nacionalinė J.Basanavičiaus premija turi moralinę teisę grįžti į Prezidentūrą (video)

2020 12 03
Sprendimui statyti Vilniuje metro – 50 metų (archyvinės nuotraukos)

Sprendimui statyti Vilniuje metro – 50 metų (archyvinės nuotraukos)

2020 11 20
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100“

2020 11 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo

2021 01 27
Vilniaus savivaldybė | Vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų

2021 01 27
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
Lietuvoje

Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

2021 01 27
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

2021 01 27
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratų frakcija į susitikimą kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę

2021 01 27
Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai
Gamta ir žmogus

Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai

2021 01 27
Vairuotojų egzaminavimas vyks realiame eisme
Lietuvoje

Pratęsus karantino ribojimus, nevyks vairavimo egzaminai, kitų paslaugų teikimas vyks įprastai

2021 01 27
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
Istorija

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
  • Saulius apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo
  • Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų
  • Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
  • Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 933; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 921; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 864; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

Sausio 27 d. pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šis paminėjimas ypač svarbus Lietuvai, kurioje Holokausto mastai buvo vieni...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 12
0
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų...

Skaityti toliau

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
2
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Mykolas Sleževičius (1882–1939) | wikipedia.org nuotr. Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda nauju pokalbiu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
  • Saulius apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Pritariu pasiūlymui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Tautinis jaunimas neigia šmeižtą apie patriotines eitynes

Tautinis jaunimas neigia šmeižtą apie patriotines eitynes

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai