Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

137-osios pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metinės (video)

www.alkas.lt, www.lnm.lt, www.archyvai.lt
2011-08-10 19:57:59
3
Antanas Smetona

Antanas Smetona

Antanas Smetona 1874–1944
Antanas Smetona 1874–1944

ŠieAlkas.ltmet, rugpjūčio 10 d., sukako 137 metai, kai gimė vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir pirmasis Lietuvos Respubliko Prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dab. Ukmergės r.), gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. buvo pašalintas iš Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai.

Gavęs teisininko diplomą, A. Smetona 1902 m. atvyko į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, vėliau banke. Jis greit iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. Priklausė Lietuvių demokratų partijai. Buvo 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. A. Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų visuomeninių, kultūros, švietimo organizacijų – „Aušros“, „Ryto“, „Rūtos“, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų – veikloje. Talkino rengiant tautinius lietuviškus leidinius: redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, 1914–1924 m. – žurnalą „Vairas“, parengė informacinių ir publicistikos straipsnių tautinės veiklos klausimais. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių inteligentų susibūrimų bei diskusijų vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje pradėjusi veikti Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti greit virto ne tik labdaros organizacija, bet ir lietuvių politinės veiklos centru. Nuo pat įkūrimo organizacijoje dirbęs, o 1914 m. pabaigoje jos Centro komiteto vadovu tapęs A. Smetona rūpinosi, kad kraštą okupavusios Vokietijos valdžios sprendimai kuo mažiau alintų Lietuvos žmones. 1916 m. kartu su S. Kairiu ir J. Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese. Prisidėjo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

1919 m. balandžio 4 d. Taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. 1920 m. gegužės 19 d. jis šias pareigas perdavė Steigiamojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Signataras atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui ir partinei veiklai Tautos pažangos partijoje (vėliau Lietuvių tautininkų sąjunga), kurios nariu tapo 1918 m. A. Smetona 1920–1926 m. buvo partijos pirmininkas, vėliau – faktinis vadovas. 1921 m. vadovavo Lietuvos delegacijai nustatant valstybės sieną su Latvija. 1923–1927 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėstė etikos ir filosofijos disciplinas.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo A. Smetona antrąkart tapo Lietuvos Respublikos prezidentu. Jis apribojo opozicijos aktyvios veiklos galimybes, suvaržė laisvę viešai skleisti aukščiausiajai valstybės valdžiai nepalankias nuostatas, įtvirtino Lietuvoje autoritarinę santvarką. Kita vertus, A. Smetona daug dėmesio skyrė valstybės ūkio bei kultūrinio gyvenimo plėtrai, rūpinosi, kad būtų išsaugota visuomenės tolerancija kitoms šalyje gyvenančioms tautoms, vengė politinio radikalumo. Jo vadovavimo Respublikai laikotarpį 1940 m. birželio 15 d. nutraukė SSRS pateikti ultimatyvūs reikalavimai Lietuvai. Suvokdamas iškilusį pavojų, A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. atvyko į JAV, apsigyveno Klivlende su sūnaus šeima, ten 1944 m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą. Palaidotas Klivlendo kapinių koplyčioje.

Respublikos Prezidento A.Smetonos kalba iškilmingo IV Seimo posėdžio metu.
Respublikos Prezidento A.Smetonos kalba iškilmingame IV Seimo posėdyje
Kalavijų įteikimo iškilmės Karo mokyklos X laidos karininkams. Dalyvauja LR Prezidentas Antanas Smetona, Krašto apsaugos ministras T.Daukantas, gen. P.Plechavičius ir kiti. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d.
Kalavijų įteikimo iškilmės Karo mokyklos X laidos karininkams. Dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Krašto apsaugos ministras T.Daukantas, gen. P.Plechavičius ir kiti. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d.

 

Antanas Smetona Sūduvoje 1927:

Kai 1926 metų gruodžio mėnesį ryžtingi ir pasišventę Tėvynei Lietuvos kariuomenės karininkai su generolu Povilu Plechavičiumi priešakyje išgelbėjo Lietuvos Respubliką nuo komunistų ruošiamo perversmo ir Sovietinės okupacijos, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona keliavo po Lietuvą, sutvirtindamas valstybingumo bei tautinės savimonės pamatus. Jo Ekscelencija lankėsi daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Jį šiose kelionėse dažnai lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas Povilas Plechavičius bei kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai.

Šiuose retuose kadruose yra įamžintas Respublikos Prezidento išvykimas iš Prezidentūros Kaune, po to kelionė po Sūduvos kraštą: sutikimas Garliavoje, Veiveriuose, Marijampolėje, Liudvinave. Yra įamžinta, kaip J.E. Respublikos Prezidentas lanko Mariampolės gimnazijas bei visuomenės įstaigas. Nufilmuota Valstybinė Rygiškių Jono gimnazija. Iškilmingas paradas Marijampolės Parado aikštėje (kariuomenė, skautai, šauliai, kariuomenės orkestras ir kt.).

Pabaigoje pamatysite, kaip 1927 05 26 Buktos dvare, dalyvaujant Prezidentui A. Smetonai vyko didelis ūkininkų suvažiavimas.

Šiame video yra panaudoti kompozitoriaus Broniaus Jonušo instrumentiniai kūriniai: „Plaukia Sau Laivelis“, „Nedelios Rytelį“, „Ei, Pasauli!“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=4GErcowgges&feature=player_embedded

2009 m. minint Prezidento Antano Smetonos 135 metines Lietuvos centriniame valstybiniame archyve buvo pristatyta dokumentų susijusių su A.Smetina parodą. Šiai parodai buvo atrinkti rašytiniai dokumentai ne tik iš A. Smetonos fondo, bet ir iš kitų Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų fondų, iškalbingai bylojantys apie Prezidento vykdytą politiką ir atskleidžiantys jo asmenybę. Parodoje eksponuojama nemažai fotografijų, kuriose Lietuvos Respublikos Prezidentas įamžintas dalyvaujantis įvairiuose renginiuose: tautos ir kariuomenės šventėse, keliaujantis po Lietuvą, bendraujantis su žmonėmis, susitinkantis su valstybės veikėjais ir garbiais užsienio svečiais. Šios fotografijos vaizdžiai iliustruoja įvairius Lietuvos Prezidento A. Smetonos gyvenimo ir veiklos etapus – nuo pirmųjų valstybės kūrimosi metų iki lemtingų 1940-ųjų.

Siūlome aplankyti šią įdomią parodą ir 137-ųjų Prezidento Antano Smetonos metinių proga.

Parengta pagal: www.lnm.lt, www.archyvai.lt ir kitus šaltinius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rugpjūčio 14 d. – Smetoninės Prezidento Antano Smetonos gimtinėje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Vytautas says:
    14 metų ago

    Kada iš tikro gimė Prezidentas – rugpjūčio 12 ar 10 dieną?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Prezidentas A.Smetona gimė šiandien – rugpjūčio 10 d. Rašinyje buvo korektūros klaida. Dėkui už pastabą.

      Atsakyti
  2. sūduvis says:
    11 metų ago

    didvyriai yra tie kurie žūsta o nebėga iš tėvynės juos vadina išgamom arba išdavikais

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas
  • I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

Kiti Straipsniai

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų metinių minėjimas Vilniuje

D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)

2025 05 07
R. Kaminskas. Apie pirmąją lietuvišką mokyklą Kauno Vilijampolėje | R. Kaminsko nuotr.

R. Kaminskas. Apie pirmąją lietuvišką mokyklą Kauno Vilijampolėje

2025 03 31
Nacionalinės koncertų salės vizualizacija

Nacionalinei koncertų salei grąžintas istorinis pavadinimas – Tautos namai

2025 03 19
Alkas.lt koliažas

Tautininkai kviečia į tradicines Kovo 11-osios eitynes Vilniuje

2025 03 10
Panemunės kapinėse prie Prezidento Aleksandro Stulginskio ir jo žmonos kapo

Z. Tamakauskas. Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos garbę pakėlęs viso pasaulio akyse

2025 03 08
Dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“ pristatymas

Istorinėje prezidentūroje bus pristatyta I. Jakubavičienės knyga „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“

2025 03 02
Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkai, 1924–1925 m. Pirmoje eilėje iš kairės trečias sėdi Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860–1937), ketvirtas – plk. Pranas Jackevičius (1877–1938), penktas – plk. ltn. Aleksandras Plechavičius (1897–1942), septintas – gen. Povilas Plechavičius (1890–1973) | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prieš 135 metus gimė iškilus Lietuvos karininkas gen. Povilas Plechavičius

2025 02 05
Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas

Prieš 95-erius metus Nemuno krantus sujungė Vytauto Didžiojo tiltas

2025 01 14
Generolas Povilas Plechavičius ant žirgo (R. Lenartavičius) | Filmo kūrėjų nuotr.

„Tautos karvedys“: filmo apie generolą Povilą Plechavičių premjera

2024 11 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V.Krėvė-Mickevičius

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (III)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai