137-osios pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metinės (video)

ŠieAlkas.ltmet, rugpjūčio 10 d., sukako 137 metai, kai gimė vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir pirmasis Lietuvos Respubliko Prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dab. Ukmergės r.), gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. buvo pašalintas iš Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai.

Gavęs teisininko diplomą, A. Smetona 1902 m. atvyko į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, vėliau banke. Jis greit iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. Priklausė Lietuvių demokratų partijai. Buvo 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. A. Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų visuomeninių, kultūros, švietimo organizacijų – „Aušros“, „Ryto“, „Rūtos“, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų – veikloje. Talkino rengiant tautinius lietuviškus leidinius: redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, 1914–1924 m. – žurnalą „Vairas“, parengė informacinių ir publicistikos straipsnių tautinės veiklos klausimais. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių inteligentų susibūrimų bei diskusijų vieta.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje pradėjusi veikti Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti greit virto ne tik labdaros organizacija, bet ir lietuvių politinės veiklos centru. Nuo pat įkūrimo organizacijoje dirbęs, o 1914 m. pabaigoje jos Centro komiteto vadovu tapęs A. Smetona rūpinosi, kad kraštą okupavusios Vokietijos valdžios sprendimai kuo mažiau alintų Lietuvos žmones. 1916 m. kartu su S. Kairiu ir J. Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese. Prisidėjo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

1919 m. balandžio 4 d. Taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. 1920 m. gegužės 19 d. jis šias pareigas perdavė Steigiamojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Signataras atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui ir partinei veiklai Tautos pažangos partijoje (vėliau Lietuvių tautininkų sąjunga), kurios nariu tapo 1918 m. A. Smetona 1920–1926 m. buvo partijos pirmininkas, vėliau – faktinis vadovas. 1921 m. vadovavo Lietuvos delegacijai nustatant valstybės sieną su Latvija. 1923–1927 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėstė etikos ir filosofijos disciplinas.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo A. Smetona antrąkart tapo Lietuvos Respublikos prezidentu. Jis apribojo opozicijos aktyvios veiklos galimybes, suvaržė laisvę viešai skleisti aukščiausiajai valstybės valdžiai nepalankias nuostatas, įtvirtino Lietuvoje autoritarinę santvarką. Kita vertus, A. Smetona daug dėmesio skyrė valstybės ūkio bei kultūrinio gyvenimo plėtrai, rūpinosi, kad būtų išsaugota visuomenės tolerancija kitoms šalyje gyvenančioms tautoms, vengė politinio radikalumo. Jo vadovavimo Respublikai laikotarpį 1940 m. birželio 15 d. nutraukė SSRS pateikti ultimatyvūs reikalavimai Lietuvai. Suvokdamas iškilusį pavojų, A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. atvyko į JAV, apsigyveno Klivlende su sūnaus šeima, ten 1944 m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą. Palaidotas Klivlendo kapinių koplyčioje.

Antanas Smetona Sūduvoje 1927:

Kai 1926 metų gruodžio mėnesį ryžtingi ir pasišventę Tėvynei Lietuvos kariuomenės karininkai su generolu Povilu Plechavičiumi priešakyje išgelbėjo Lietuvos Respubliką nuo komunistų ruošiamo perversmo ir Sovietinės okupacijos, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona keliavo po Lietuvą, sutvirtindamas valstybingumo bei tautinės savimonės pamatus. Jo Ekscelencija lankėsi daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Jį šiose kelionėse dažnai lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas Povilas Plechavičius bei kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai.

Šiuose retuose kadruose yra įamžintas Respublikos Prezidento išvykimas iš Prezidentūros Kaune, po to kelionė po Sūduvos kraštą: sutikimas Garliavoje, Veiveriuose, Marijampolėje, Liudvinave. Yra įamžinta, kaip J.E. Respublikos Prezidentas lanko Mariampolės gimnazijas bei visuomenės įstaigas. Nufilmuota Valstybinė Rygiškių Jono gimnazija. Iškilmingas paradas Marijampolės Parado aikštėje (kariuomenė, skautai, šauliai, kariuomenės orkestras ir kt.).

Pabaigoje pamatysite, kaip 1927 05 26 Buktos dvare, dalyvaujant Prezidentui A. Smetonai vyko didelis ūkininkų suvažiavimas.

Šiame video yra panaudoti kompozitoriaus Broniaus Jonušo instrumentiniai kūriniai: „Plaukia Sau Laivelis“, „Nedelios Rytelį“, „Ei, Pasauli!“.

2009 m. minint Prezidento Antano Smetonos 135 metines Lietuvos centriniame valstybiniame archyve buvo pristatyta dokumentų susijusių su A.Smetina parodą. Šiai parodai buvo atrinkti rašytiniai dokumentai ne tik iš A. Smetonos fondo, bet ir iš kitų Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų fondų, iškalbingai bylojantys apie Prezidento vykdytą politiką ir atskleidžiantys jo asmenybę. Parodoje eksponuojama nemažai fotografijų, kuriose Lietuvos Respublikos Prezidentas įamžintas dalyvaujantis įvairiuose renginiuose: tautos ir kariuomenės šventėse, keliaujantis po Lietuvą, bendraujantis su žmonėmis, susitinkantis su valstybės veikėjais ir garbiais užsienio svečiais. Šios fotografijos vaizdžiai iliustruoja įvairius Lietuvos Prezidento A. Smetonos gyvenimo ir veiklos etapus – nuo pirmųjų valstybės kūrimosi metų iki lemtingų 1940-ųjų.

Siūlome aplankyti šią įdomią parodą ir 137-ųjų Prezidento Antano Smetonos metinių proga.

Parengta pagal: www.lnm.lt, www.archyvai.lt ir kitus šaltinius.